Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30 3 4 5
9
14 18 19
21 26
27 29 31 1 2

 

 

Pradėtos diskusijos dėl Lisabonos sutarties įgyvendinimo gynybos srityje

2010.01.26
image

 

Nuo šių metų pradžios pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perėmusi Ispanija pagrindiniu savo pusmečio darbotvarkės prioritetu įvardijo Lisabonos sutarties įgyvendinimą. Sausio 19-20 d. Madride vykusiame ES gynybos politikos direktorių susitikime ES šalių gynybos ministerijų pareigūnai diskutavo apie tai, kaip Lisabonos sutartis bus įgyvendinama gynybos srityje.

 

Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodį. Joje numatyta daugybė pokyčių, kuriais siekiama užtikrinti, kad ES sprendimai būtų efektyvesni, taip pat planuojama įkurti ES išorės veiksmų tarnybą (kitaip dar vadinamą ES užsienio reikalų ministeriją), sustiprinti ES tarptautinį vaidmenį, pertvarkyti šešių mėnesių pirmininkavimo rotacijos tvarka sistemą. Ispanija - pirmoji po sutarties įsigaliojimo pirmininkaujanti šalis, todėl turi pradėti sutarties įgyvendinimo procesą, pasiūlydama gaires tolimesniam darbui.

 

Gynybos politikos srityje Lisabonos sutartis taip pat įvedė nemažai pokyčių. Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) buvo pervadinta į Bendrąją saugumo ir gynybos politiką (BSGP). Sutarties 42 str. 7 dalyje numatyta, kad karinės agresijos vienos iš valstybių narių teritorijoje atveju šalys narės įsipareigoja agresiją patyrusiai šaliai suteikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą. Tiesa, sutartis numato, jog ši nuostata nepakeičia Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje numatytų saugumo garantijų. Tačiau pagrindinė sutarties tekste įtvirtinta naujovė - nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas arba galimybė norinčioms ir nustatytus aukštesnius kriterijus atitinkančioms šalims narėms intensyviau bendradarbiauti BSGP srityje vykdant sudėtingiausias misijas. Ši nuostata gali turėti įtakos tolesnei BSGP raidai. ES gynybos politikos direktoriai Madride diskutavo ir apie tai, kokie turėtų būti nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo kriterijai.

 

Susitikimo Madride metu šalys pasikeitė nuomonėmis ir dėl būsimo pirmininkaujančios valstybės vaidmens. Lisabonos sutartis numato, kad nuo šiol Europos vadovų tarybai ir Užsienio reikalų tarybai vadovauja nuolatiniai šių institucijų pirmininkai. BSGP srityje pirmininkavimą Tarybai ir beveik visiems jos parengiamiesiems komitetams turėtų užtikrinti ES išorės veiksmų taryba. Manoma, kad tai turėtų suteikti daugiau vientisumo ES išorės ir saugumo politikai. Tačiau susitikime nemažai šalių, ypač mažosios akcentavo norinčios ir toliau išsaugoti svarbias pirmininkaujančios valstybės funkcijas, ypač nustatant susitikimų darbotvarkę bei inicijuojant pasiūlymus.

 

Ispanija taip pat inicijavo šalių diskusiją dėl ES Gynybos ministrų susitikimų sustiprinimo. Gynybos ministrai reguliariai rinksis į neformalius posėdžius arba Užsienio reikalų (buvusios Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių) tarybos sudėtyje. Ispanija savo pirmininkavimo metu sieks aiškiau atriboti Gynybos ministrų tarybos kompetenciją nuo klausimų (pvz., su ES operacijomis ir kitus su ES tarptautiniais veiksmais susijusius klausimus), kuriuos spręstų kartu su užsienio reikalų ministrais. Tuo tarpu į Gynybos ministrų tarybos kompetenciją bus siūloma įtraukti karinių pajėgumų vystymo, gynybos pramonės klausimus ir Lisabonos sutartimi įtvirtintas tokias naujas sritis kaip abipusė pagalba karinės agresijos atveju, nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas.

 

Nuo to, kaip Ispanijai pavyks pakreipti diskusijas Lisabonos sutarties įgyvendinimo klausimais, didžia dalimi priklausys tolesnis ES šalių narių darbas ir BSGP raida.

 

Tikėtina, kad Lisabonos sutarties įgyvendinimas taps vienu svarbiausių akcentų ir po Ispanijos pirmininkausiančioms Belgijai ir Vengrijai.

 

 

Parengė Dovilė Bajoraitė, Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamentas.

 

Lisabonos sutartis. 

Nuotrauka iš Europos Komisijos interneto puslapio:   

http://europa.eu/abc/symbols/emblem/graphics1_lt.htm

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media