Kviečiame mokyklas iki šių metų gruodžio 1 d. teikti paraiškas ir pretenduoti į 2023 m. Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą, kuri bus iškilmingai nuleista ir įteikta mokyklai Vėliavos dieną – 2024 m. sausio 1-ąją.
Kasmet Vilniuje minint Lietuvos vėliavos dieną Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai prieš pakeldami naująją trispalvę nuleidžia visus metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal susiklosčiusią tradiciją nuleista vėliava perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų.
Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę kilo 2005 metais, siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą. Iki 2005 m. vėliava būdavo perduodama saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Visos mokyklos, atitinkančios nuostatų kriterijus, gali dalyvauti atrankoje, išskyrus tas, kurios nuo 2005 metų jau yra gavusios Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą. Mokyklą išrinks komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų.
Paraiškas kviečiame teikti iki šių metų gruodžio 1 d. el. paštu [email protected].
- Paraiškos forma
- 2023 m. konkurso nuostatai
Iki 2005 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava buvo perduodama Lietuvos nacionaliniam muziejui. Nuo 2006 m. sausio 1 dienos Gedimino pilies Lietuvos valstybinė bokšto vėliava perduota šioms pilietiškiausioms mokykloms:
- 2005 m. Šiaulių Didždvario gimnazijai.
- 2006 m. Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus skyriaus penktajai kuopai.
- 2007 m. Vilniaus Senvagės mokyklai.
- 2008 m. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijai.
- 2009 m. Kauno Kovo 11-osiosios vidurinei mokyklai.
- 2010 m. Vilniaus Sausio 13-osios vidurinei mokyklai.
- 2011 m. Vasario 16-osios gimnazijai Hiutenfelde, Vokietija.
- 2012 m. Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos vidurinei mokyklai.
- 2013 m. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai.
- 2014 m. Telšių Žemaitės gimnazijai.
- 2015 m. Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijai.
- 2016 m. Kelmės raj. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Pūtvinskio gimnazijai.
- 2017 m. Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.
- 2018 m. Joniškio r. Skaistgirio gimnazijai.
- 2019 m. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijai.
- 2020 m. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai.
- 2021 m. Vilniaus ,,Laisvės“ gimnazijai.
- 2022 m. Rokiškio rajono Pandėlio gimnazijai.
Ar žinai?
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio pirmąją rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.
Šiandien, geltona, žalia, raudona spalvos tapusios neatsiejamomis nuo lietuviškos tapatybės, nekyla ir klausimų dėl spalvų reikšmės ir prasmės. Tačiau taip buvo ne visada. Dar neatkūrus Lietuvos valstybės, diskusijos, kokia turėtų būti tautinė vėliava, kilo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime. Jonas Basanavičius iškėlė siūlymą Lietuvos vėliava pripažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą – baltą raitelį raudoname dugne. Ši idėja buvo pasitikta kritiškai, dėmesys buvo atkreiptas į neigiamą to meto raudonos spalvos asociaciją su revoliucija, tad pirmasis siūlymas buvo atmestas. Diskusijos dėl tautinės vėliavos atsinaujino Pirmojo pasaulinio karo metu. 1915 m. rugsėjo mėnesį Lietuvą okupavus Vokietijos imperijos kariuomenei, lietuviai susispietė į komitetus, įvairių srovių atstovus vienijusias organizacijas, kuriose svarstyti Lietuvos valstybės atstatymo planai. Kaip rašė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas: „Ir tarp kitų didžiųjų Lietuvos atstatymo problemų tada jie svarstė tautinių spalvų arba tautinės vėliavos klausimą. Vėliava atrodė tiek pat būtina, kaip gimstančiam kūdikiui marškinėliai.“
Visi sutarė, kad reikia rinktis tokias spalvas, kurios dažniausiai aptinkamos liaudies dirbiniuose, juostose, prijuostėse, taigi buvo sutarta, jog tai žalia ir raudona spalvos. Šių spalvų suderinimo darbai buvo patikėti dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui. Diskutuota buvo ilgai, klausimai kilo dėl spalvų skaičiaus, tarpusavio derinimo. Rasti trečiąją spalvą buvo sunkiausia. Dailininkas, archeologas Tadas Daugirdas jis pasiūlė įvesti siaurą geltoną juostą tarp kitų dviejų, kad vėliava būtų gyvesnė ir kad geltona spalva simbolizuotų aušrą. Antanas Žmuidzinavičius gynė dviejų spalvų, raudonos ir žalios, vėliavą, nes šios spalvos reiškia meilę ir viltį. Kiti vėliavoje norėjo matyti gamtos atspindį: žalius laukus ir pievas (apačioje), geltonus žiedus (viduryje) ir raudoną tekančią saulę (viršuje). Galiausiai 1918 m. balandžio 19 d. Komisija priėmė Lietuvos vėliavos projektą, kurį sudarė trys vienodo pločio horizontalios juostos – geltona, žalia ir raudona. Protokolo tekstas skelbė, kad Komisijos nariai: „apsistojo ties trispalve vėliava susidedančia iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje.“ 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Taryba vienbalsiai patvirtino šį vėliavos projektą kaip Lietuvos valstybės vėliavą.
Tarpukariu gimusi vėliava, sovietinės okupacijos metais tapo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo veiksniu, slapta ji buvo saugoma, o atmintinų datų metu, iškeliama plevėsuoti. Atkūrus Antrąją Lietuvos Respubliką trispalvė telkė minias Atgimimo ir Sąjūdžio dalyvių, kol galiausiai, 1991 m. birželio 26 d. buvo įtvirtinta priimtame įstatyme „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“.
Projektas ,,Vėliava mokyklai” jau septyniolika metų apdovanoja pilietiškai aktyvias, visuomeniškas mokyklas Gedimino pilies bokšto vėliava. Džiaugiamės, jog iniciatyvos dėka Lietuvos moksleiviai turi unikalią progą puoselėti istorinę atmintį bei kurti naujas tradicijas savo bendruomenėse.
Iš Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.07CAE5E6C2B3/asr