INFORMACIJA APIE KAPČIAMIESČIO KARINĮ POLIGONĄ

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų. Iki brigados lygmens mokymai bei pratybos gali vykti tik didžiuosiuose poligonuose – Pabradės ir Rūdninkų, kur treniruojasi JAV ir Vokietijos kariai, o kitos mokymų teritorijos skirtos mažesniems – iki kuopos ar bataliono lygmens vienetams.

Taip, naujas poligonas yra būtinas. Dabartinių devynių poligonų nebeužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams.

Šiandien iki brigados lygio mokymai galimi tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, o Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos skirtos iki kuopos ir bataliono lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų. Tai riboja tiek nacionalinių pajėgų, tiek sąjungininkų parengtį.

Naujas poligonas yra esminis elementas įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir vystant nacionalinę diviziją iki 2030 metų. Rusijos grėsmė reikalauja realių gynybinių pajėgumų, o ne simbolinių veiksmų.

Rusija yra tikrasis agresorius, kuris vykdo karą prieš Ukrainą ir kelia grėsmę visai Europai. Lietuvos gynybos stiprinimas yra atsakas į realią grėsmę, o ne provokacija. Stipri gynyba atgraso nuo agresijos – tai patvirtina NATO kolektyvinės gynybos principas. Jei Lietuva nestiprins savo gynybos, jai iškils dar didesnė grėsmė. Kitų valstybių kaltinimai karo kurstymu yra Rusijos „dūmų uždanga“ savo agresijai pateisinti.

Geopolitinė situacija, kai Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, verčia Lietuvą sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Tokiu laikotarpiu svarbiausias yra visų mūsų saugumas ir solidarumas. Steigiant naujus karinius poligonus tikimės piliečių supratimo ir pasitikėjimo valstybe. Krašto apsaugos ministerija kviečia gyventojus į susitikimus. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis kalbamasi prieš priimant bet kokius sprendimus.

Poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, kurią visada akcentuojame kaip reikalaujančią ypatingo dėmesio. Strateginė poligono vieta suteiks Lietuvos kariuomenei galimybę treniruoti realų pajėgų dislokavimą, judėjimą, aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais, kurie dieną „X“ realiai veiktų šiame regione. Šioje teritorijoje įsteigus poligoną taip pat sudaromos sąlygos iš anksto planuoti ir įrengti gynybinius bei inžinerinius sprendimus – nuo judėjimą ribojančių ar nukreipiančių elementų iki infrastruktūros, reikalingos ilgalaikiam pajėgų veikimui.

Kapčiamiesčio poligonas įsikurtų prie sienos su Baltarusija, kuri yra pagrindinė rusijos sąjungininkė ir šiandien kontroliuojama autoritarinio Lukašenkos režimo. Tai leidžia stiprinti regiono gynybą būtent ten, kur to labiausiai reikia. Kartu geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.

Taip pat svarbu, kad čia nėra oro navigacijos apribojimų, kurie kitose vietovėse reikšmingai apsunkintų poligono funkcionavimą.

Potencialias teritorijas, tinkamas poligonui steigti vertino Lietuvos kariuomenė kartu su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Siūlymą svarstė Valstybės gynimo taryba, kurios sudėtyje yra Prezidentas (tarybos pirmininkas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas), Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas.

Dėl specialaus įstatymo Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projekto reikalingo poligono steigimui pavasarį balsuos Lietuvos Respublikos Seimas.

Taip, Lietuvos kariuomenė atrinko 7 tinkamiausias teritorijas ir atliko išsamų vertinimą. Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra. Buvo įvertinti įvairūs kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, strateginė geografinė lokacija, gyventojų tankumas, teritorijos tinkamumas karinėms pratyboms.

Svarbu akcentuoti, kad sprendimas dar nėra priimtas, – jį priims Lietuvos Respublikos Seimas po specialiojo įstatymo svarstymo.

Siekdama vietos gyventojams atsakyti į klausimus ir surasti galimus kompromisinius sprendimus, Krašto apsaugos ministerija tris savaites gyvai Kapčiamiestyje ir nuotoliniu būdu teikė individualias konsultacijas vietos gyventoja. Po diskusijų su vietos bendruomene, Krašto apsaugos ministerija teikia įstatymo projektą su kompromisiniais sprendimais. Tarp jų – kompensacijos už neturtinio pobūdžio praradimus. Atsižvelgiant į tai, kad poligonas steigiamas ypatingos skubos tvarka ir taikant specialias jo steigimo ir žemės paėmimo procedūras, taip pat įvertinus visas kitas reikšmingas su poligono steigimu susijusias aplinkybes, siūlomas išmokėti kompensacijas turto savininkams už jų patiriamus neturtinius praradimus ir sukeliamus nepatogumus Taip pat bus priimami aplinkos poveikio ir triukšmo mažinimo sprendimai.

Planuojamoje poligono ir karinio mokymo teritorijoje, kuri apima 14600 hektarų plotą Lazdijų rajono savivaldybėje, yra apie 2080 privačių sklypų, iš kurių 90 yra sodybos, o kiti – miškų ir žemės ūkio sklypai. Į karinio poligono teritoriją patenka 13 sodybų, iš kurių 1 komercinės paskirties pastatas, o į karinio mokymo teritoriją – 77 sodybos.

Privatūs sklypai sudaro mažiau nei pusę visos numatomos poligono teritorijos, o likusi dalis yra valstybinė žemė. Absoliuti dauguma – daugiau nei 80 procentų visų privačių sklypų – yra miškų ūkio paskirties žemė, žemės ūkio paskirties sklypai sudaro mažiau nei 15 procentų, o sodybos užima mažiau nei 5 procentus visų sklypų teritorijos.

Kapčiamiesčio poligono steigimas yra strategiškai svarbus Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui. Strateginė poligono vieta – Suvalkų koridorius – suteiks Lietuvos kariuomenei galimybę treniruoti realų pajėgų dislokavimą, judėjimą, aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais, kurie dieną „X“ realiai veiktų šiame regione. Šioje teritorijoje įsteigus poligoną taip pat sudaromos sąlygos iš anksto planuoti ir įrengti gynybinius bei inžinerinius sprendimus – nuo judėjimą ribojančių ar nukreipiančių elementų iki infrastruktūros, reikalingos ilgalaikiam pajėgų veikimui.

Naujas poligonas taip pat padėtų užtikrinti Lietuvos kariuomenės karinio rengimo poreikius, kurie šiuo metu viršija esamų poligonų galimybes. Tai sumažintų esamų teritorijų apkrovą ir užtikrintų efektyvesnį pratybų grafiką. Be to, Kapčiamiesčio poligonas padėtų patenkinti augančius rezervo karių rengimo poreikius, kas yra kritiškai svarbu bendram šalies gynybiniam pasirengimui ir parengties lygio išlaikymui.

Planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorija nepatenka į valstybės išorės sienos apsaugos zoną su Baltarusija, kuri siekia 500 metrų nuo sienos. Pasienio zonoje pagal galiojančius teisės aktus draudžiama vykdyti veiklą, susijusią su ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių naudojimu. Kadangi poligono teritorija išdėstyta už šios apsaugos zonos ribų, minėti ribojimai nebus taikomi, o tai užtikrins galimybę nevaržomai vykdyti karines pratybas ir mokymus.

Gožos poligonas kelia grėsmę Lietuvai, o Kapčiamiesčio poligonas skirtas stiprinti Lietuvos saugumą.

Gožos poligonas Baltarusijoje yra kitoje sienos su Baltarusija pusėje ir mažiau nei 10 kilometrų nuo Druskininkų, tačiau apie jame vykstančią veiklą gyventojai nėra informuojami – tai uždaras autoritarinio režimo karinis objektas.

Priešingai, Kapčiamiesčio poligone treniruosis Lietuvos kariuomenės kariai, o gyventojai visada bus iš anksto informuojami, kada vyks pratybos. Bus skelbiami pratybų grafikai, įrengti informaciniai stendai su taisyklėmis ir kontaktais. Kai nevyks pratybos, teritorija bus prieinama gyventojams – galėsite grybauti, uogauti ir lankytis. Tai būtų skaidrus, demokratiškai įsteigtas poligonas, kurio veikla tarnaus mūsų šalies ir visos NATO gynybai.

Kapčiamiesčio kariniame poligone vyks Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

Planuojamos teritorijos vakarinėje dalyje bus steigiamas karinis poligonas, o rytinėje dalyje – karinio mokymo teritorija. Karinio mokymo teritorijoje vyks taktinio judėjimo pratybos, manevravimas, stovės kariuomenės technika. Šioje dalyje nebus šaudyklų ir nevyks kovinis šaudymas.

Kariniame poligone planuojamos kovinio šaudymo ir sunkiosios karinės technikos naudojimo pratybos, taip pat bus įrengiama stacionari kovinio mokymo infrastruktūra, statomi gynybinės paskirties objektai.

Kapčiamiesčio poligone vienu metu galės treniruotis 3500-4000 karių brigados dydžio pratybose. Daugiausiai treniruosis Lietuvos kariuomenės kariai.

Planuojama, kad Kapčiamiesčio poligone ir karinio mokymo teritorijoje nuolatos tarnybą vykdys apie 60 karių.

Esant poreikiui, karių apgyvendinimui bus įrengta nauja laikina arba nuolatinė infrastruktūra. Buvusi Kapčiamiesčio mokykla taip pat gali būti pritaikyta šiam tikslui.

Poligone treniruosis įvairūs Lietuvos kariuomenės padaliniai – tiek profesionalūs kariai, tiek šauktiniai, tiek rezervo kariai. Taip pat treniruotis galės Lietuvos šaulių sąjunga, o tai skatins regiono gyventojų pilietiškumą ir sąmoningumą.

Kariai atvyks pratyboms ir mokymams. Kadangi karinis miestelis nebus statomas, ilgalaikis apgyvendinimas su šeimomis nėra numatomas.

Taip, bus šaudoma – kovinio šaudymo zona bus vakarinėje poligono dalyje. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

Pratybų metu bus triukšmo, tačiau aktyvūs veiksmai truks ganėtinai trumpai. Didesnio masto pratybos vyks apie 5 kartus per metus ir truks iki 10 dienų. Kovinio šaudymo zona bus įrengta vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, toliau nuo gyvenamųjų vietovių.

Triukšmo valdymo įstatymas karinei veiklai karinėse teritorijose nėra taikomas, tačiau bus imamasi visų įmanomų priemonių triukšmui mažinti, pavyzdžiui, įrengiama garso mažinimo sienelė, atsodinami medžiai ir kt. Gyventojai visada bus iš anksto informuojami apie planuojamas pratybas ir jų laiką.

Taip, poligono teritorijoje nuolat dirbs karinis personalas, atsakingas už poligono priežiūrą.

Pratybų grafikai bus skelbiami iš anksto informaciniuose stenduose prie poligono, taip pat savivaldybės internetinėje svetainėje. Informacija bus nuolat atnaujinama.

Didesnio masto pratybų metu skraidys sraigtasparniai ir dronai. Poligone treniruosis įvairių specialybių kariai: dronų operatoriai, inžinieriai, medikai, logistai, ryšininkai, oro gynybos kariai. Apie planuojamas pratybas, kurių metu skraidys sraigtasparniai ar dronai, gyventojai bus informuojami iš anksto.

Taip, pratybos nakties metu vyksta, bet gerokai rečiau nei dieną. Naktinės pratybos sudaro apie 20 procentų nuo bendro pratybų laiko.

Poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir / arba „Pavojingos teritorijos riba“).

Bus įrengti informaciniai stendai su lankymosi kariniame poligone taisyklėmis, atsakomybe už taisyklių nesilaikymą ir kontaktine informacija.

Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais – numatomas aplinkkelio tiesimas ir asfaltuotų privažiavimų į poligoną įrengimas.

Siekdama vietos gyventojams atsakyti į klausimus ir surasti galimus kompromisinius sprendimus, Krašto apsaugos ministerija tris savaites gyvai Kapčiamiestyje ir nuotoliniu būdu teikė individualias konsultacijas vietos gyventojams. Gyventojų informavimas bus tęsiamas, esant poreikiui ir gyventojų patogumui, bus organizuoti informaciniai susitikimai ir Kapčiamiestyje.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Nekilnojamojo turto (pastatų) rinkos vertė bus nustatoma pagal atkuriamosios arba lyginamosios vertės (kaštų) metodą, o tai užtikrins objektyvumą. Jei nepavyks susitarti dėl įvertinto turto vertės dydžio, gyventojai galės kreiptis į teismą.

Už valstybės visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimą išmokės Krašto apsaugos ministerija. Kiekvienas žemės sklypas bus vertinamas individualiai nepriklausomų vertintojų, jų paslaugas apmokės Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministerijos teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad karinio poligono teritorijoje esantis turtas bus paimamas visuomenės reikmėms, o už jį bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Bus atlyginama už žemę, pastatus, sodinius, medynus, negautą derlių, įdėtas lėšas ir visus kitus nuostolius, taip pat iškėlimo išlaidas.

Be to, už šioje teritorijoje esančias privačias sodybas papildomai prie turto vertės būtų išmokama 45 MMA (51 885 Eur) už neturtinio pobūdžio praradimus. Už miško ir žemės sklypus bei komercinės paskirties pastatą papildomai būtų išmokama 5 MMA (5765 Eur) už žemės sklypą dėl neturtinio pobūdžio praradimų.

Karinio mokymo teritorijoje esančias namų valdas savininkai turės teisę išsaugoti arba per 60 mėnesių išreikšti pageidavimą turtą valstybei parduoti. Tokiu atveju turto vertė bus įvertinama pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę bei prie šios turto vertės papildomai skiriant 22 MMA (25 366 Eur) sumą.

Visa kompensacija nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Procesas prasidės po įstatymo priėmimo –bus atliekamas poligono teritorijoje esančio turto vertinimas, iki 2027 metų pradžios planuojama sklypų savininkams pateikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus pasirašymui. Pinigai gyventojų sąskaitas pasiektų iki 2027 metų vidurio.

Atsižvelgiant į tai, kad poligonas steigiamas ypatingos skubos tvarka ir taikant specialias jo steigimo ir žemės paėmimo procedūras, taip pat įvertinus visas kitas reikšmingas su poligono steigimu susijusias aplinkybes, siūlomas išmokėti papildomas kompensacijas turto savininkams už jų patiriamus neturtinius praradimus ir sukeliamus nepatogumus – kito lygiaverčio turto paiešką, persikėlimą, adaptaciją, veiklos tęstinumo ir įprastos gyvenimo rutinos sutrikdymą, emocinius išgyvenimus, ir kt.

Krašto apsaugos ministerijos teikiamame įstatymo projekte, kurį dar turės priimti Seimas, numatoma, kad, priklausomai, nuo to, kur yra visuomenės poreikiams paimamas turtas – karinio poligono ar karinėje mokymo teritorijoje – už jį būtų skiriama papildoma išmoka prie turto vertinimo metu nustatytos turto vertės.

Krašto apsaugos ministerijos teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad karinio poligono teritorijoje esantis turtas bus paimamas visuomenės reikmėms, o už jį bus atlyginama pinigais.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Nekilnojamas turtas (pastatai) bus vertinami pagal atkuriamosios arba lyginamosios vertės (kaštų) metodą. Papildomai prie turto vertės būtų išmokama 45 MMA (51 885 Eur) už neturtinio pobūdžio praradimus.

Visa kompensacija nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Procesas prasidės po įstatymo priėmimo – bus atliekamas poligono teritorijoje esančio turto vertinimas, iki 2027 metų pradžios planuojama sklypų savininkams pateikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus pasirašymui. Pinigai gyventojų sąskaitas pasiektų iki 2027 metų vidurio.

Krašto apsaugos ministerijos teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad karinio poligono teritorijoje esantis turtas bus paimamas visuomenės reikmėms, o už jį bus atlyginama pinigais.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Miško ir žemės ūkio sklypai bei komercinės paskirties pastatas bus vertinami pagal rinkos vertę. Papildomai prie turto vertės būtų išmokama 5 MMA (5765 Eur) už žemės sklypą dėl neturtinio pobūdžio praradimų.

Visa kompensacija nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Procesas prasidės po įstatymo priėmimo – bus atliekamas poligono teritorijoje esančio turto vertinimas, iki 2027 metų pradžios planuojama sklypų savininkams pateikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus pasirašymui. Pinigai gyventojų sąskaitas pasiektų iki 2027 metų vidurio.

Krašto apsaugos ministerijos teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad karinio mokymo teritorijoje esančias namų valdas savininkai turės teisę išsaugoti arba per 60 mėnesių išreikšti pageidavimą turtą valstybei parduoti. Tokiu atveju turto vertė bus įvertinama pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę bei prie šios turto vertės papildomai skiriant 22 MMA (25 366 Eur) sumą.

Procesas prasidės po įstatymo priėmimo –bus atliekamas poligono teritorijoje esančio turto vertinimas, iki 2027 metų pradžios planuojama sklypų savininkams pateikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus pasirašymui. Pinigai gyventojų sąskaitas pasiektų iki 2027 metų vidurio.

Pagal dabartinę teisinę praktiką, kompensacijos dėl keliamo triukšmo nėra mokamos, tačiau bus diegiamos triukšmo mažinimo priemonės (pvz., garso slopinimo sienelė, medžių atsodinimas ir kt.)

Taip, žemės naudojimo paskirtis bus keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas – teritorija bus skirta krašto apsaugos tikslams pagal specialaus įstatymo nuostatas.

Lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą: kelius, vandentiekius, elektros tinklus. Poligono vystymui reikalingi darbuotojai – atsiranda naujų darbo vietų teritorijų priežiūrai, apgyvendinimo paslaugoms. Gerės kelių būklė ne tik prie poligono, bet ir privažiuojamieji keliai. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo, kad ten, kur kuriasi kariuomenės daliniai, auga vietos ekonomika, atsiranda naujų verslo galimybių, stiprėja bendruomeniškumas per bendrus renginius su kariuomene.

Tai pirmas kartas per 35 metus, kai savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Lazdijų rajono ir kitoms savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metais skirto BVP procento gynybai. Be to, vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis, bus skiriama dalis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžete numatytų iki 5 milijonų eurų per metus. Šios lėšos bus skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnaus tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms.

Be tiesioginių infrastruktūros investicijų, savivaldybės su poligonais gaus išplėstą paramą civilinės gynybos srityje. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 milijonus eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 milijonų eurų. Gyventojai turės galimybę dalyvauti pilietinio pasipriešinimo mokymuose, mokyklose bus plečiami jaunųjų šaulių būreliai, steigiami visuotinės gynybos centrai. Bus stiprinamos savivaldybių kibernetinė sauga ir atsparumas. Visa tai didins bendruomenės saugumą, pilietiškumą ir pasirengimą krizinėms situacijoms.

Net 89 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad kariuomenės veikla jiems nekelia nepatogumų. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo konkrečią naudą: atnaujinta infrastruktūra, naujos darbo vietos, ekonomikos augimas regione, bendri renginiai su kariuomene, Lietuvos šaulių sąjungos treniruočių galimybės. Savivaldybės gauna investicijas į kelius, inžinerinius tinklus ir viešąją infrastruktūrą, kuri naudinga visiems gyventojams. Poligonai atveria naujas bendrystės formas tarp kariuomenės ir vietos žmonių.

Tarptautiniai tyrimai iš JAV ir Latvijos aiškiai rodo, kad kariniai poligonai tampa tikrais regionų ekonomikos varikliais. Latvijos Ādaži savivaldybėje, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų (panašiai kaip Kėdainiuose), per vos penkerius metus po NATO pajėgų atvykimo 2017 metais atsirado 2 700 naujų darbo vietų – nuo 6 600 iki 9 330 dirbančiųjų.

JAV prestižinės RAND korporacijos tyrimai Kanzaso valstijoje (2,9 mln. gyventojų – beveik kaip Lietuvoje) atskleidė, kad kiekvienas tiesiogiai išleistas doleris palaiko beveik 4 dolerių vertės papildomą ekonominę veiklą. Kariuomenės 1,31 mlrd. dolerių metinės išlaidos sukūrė dar 3,92 mlrd. dolerių ekonominę veiklą – iš viso 5,23 mlrd. dolerių poveikį. Svarbiausia, kad 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos palaikė beveik tiek pat – 41 033 civilines darbo vietas privačiame sektoriuje.

Lietuvos duomenys patvirtina šią tendenciją – 2023 metais apskritys su kariniais poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be poligonų – tik 16,2 tūkst. eurų. Skirtingai nuo gamyklų ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai lieka dešimtmečiams, suteikdami regionams stabilumo garantiją.

Esame atviri – pratybų metu pasitaikys triukšmo. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyks apie penkis kartus per metus ir truks iki dešimties dienų, tačiau aktyvūs veiksmai bus trumpalaikiai. Todėl gyventojams kylantys nepatogumai dėl triukšmo bus laikini.

Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, tačiau šis judėjimas nebus nuolatinis ir neribos įprasto kelių naudojimo, be to gyventojų patogumui numatomas aplinkkelio tiesimas ir asfaltuotų privažiavimų į poligoną įrengimas. Kovinio šaudymo zona bus vakarinėje poligono dalyje, prie Lenkijos sienos, į rytus nuo Kapčiamiesčio miestelio, nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų. Du trečdaliai poligono teritorijos bus skirti manevravimui be kovinio šaudymo.

Taip, karinio poligono ir infrastruktūros vystymui bus reikalingi darbuotojai. Atsiras naujų darbo vietų teritorijų priežiūrai, laikino apgyvendinimo paslaugoms, maitinimui ir kitoms paslaugoms.

Vidutiniškai skaičiuojama, kad didesnio poligono aptarnavimui reikia apie 100 įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo inžinierių, aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų. Darbo užmokestis priklausys nuo pareigybės ir Lietuvos Respublikos biudžetinėms įstaigoms nustatytų algų dydžių.

Be tiesioginių darbo vietų, poligono infrastruktūra ir vykdoma karinė veikla reikalaus paslaugų iš civilinio privataus sektoriaus – tai naudinga vietiniam verslui. Atsiras galimybių maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjams Pietų Lietuvoje.

Didžiąja dalimi Lietuvos kariuomenės aprūpinimas vykdomas centralizuotai atliekant viešuosius pirkimus, kurie skelbiami centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir juose gali dalyvauti visos suinteresuotos Lietuvos įmonės.

Viešuosius pirkimus reglamentuojantys įstatymai vienų tiekėjų pirmumo teisės prieš kitus tiekėjus nenumato.

Tačiau, kai atliekami mažos vertės pirkimai neskelbiamos apklausos būdu, apklausiami pasirinkti tiekėjai. Todėl logiška, kad šiuo atveju tokie pirkimai būtų atliekami pasirenkant vietines arba Lazdijų rajono įmones ar asmenis ir taikant svarbiausius kriterijus – kainą ir pristatymo laiką.

Bus modernizuojami ne tik vidinio poligono kelių tinklai, bet ir privažiuojamieji keliai iki jo. Į karinio poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už jų priežiūrą. Savivaldybėms kasmet bus skiriama dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Šios lėšos bus nukreiptos į infrastruktūrą, kuri tarnaus ir civilinėms, ir karinėms reikmėms: kelius, vandentiekius, elektros tinklus.

Infrastruktūros plėtra apims ne tik Kapčiamiesčio apylinkes. Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą, savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama dalis gynybos biudžeto. Lėšos skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnauja tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Konkretūs prioritetai – kurie keliai bus remontuojami, ar bus investuojama į vandentvarką ar kitas sritis – bus sprendžiami savivaldybių pagal jų poreikius ir prioritetus.

Gyventojai matys karinių vienetų judėjimą į karinį poligoną ir iš jo, bet tai nebus nuolatinis karinės technikos judėjimas apgyvendintose teritorijose ar civiliniuose keliuose, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą gyventojų reikmėms. Be to gyventojų patogumui numatomas aplinkkelio tiesimas ir asfaltuotų privažiavimų į poligoną įrengimas.

Vietos gyventojams bus užtikrintas geresnis susisiekimas, nes planuojama modernizuoti ne tik poligono vidinį kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius iki jo. Vietinės reikšmės keliai, patenkantys į karinio poligono teritoriją, bus perduoti Lietuvos kariuomenei, kuri bus atsakinga už jų priežiūrą ir tvarkymą.

Siekiant užtikrinti visuomenės interesus, šiems keliams bus nustatyti servitutai, leidžiantys gyventojams jais naudotis. Pratybų metu eismas poligono teritorijoje bus ribojamas, tačiau gyventojams bus užtikrintas susisiekimas alternatyviais keliais. Bendras gyventojų judėjimas nebus ribojamas.

Valstybei priklausančius kelius valdo ir prižiūri AB „Via Lietuva“.

Yra įprasta, jog Lietuvos kariuomenė pratybų metu ir joms pasibaigus, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.

Vietinės reikšmės kelių objektams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba būtiniems priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, gali būti naudojamas finansavimas Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Prireikus, tokie keliai bus tvarkomi pagal nustatytus prioritetus.

Steigiant poligoną, poveikio aplinkai vertinimas nėra atliekamas, nes jis nėra privalomas. Lietuvos kariuomenė užtikrina minimalų poveikį aplinkai – stebi poligono teritorijoje esančių saugomų vietovių būklę ir imasi veiksmų, kad neišvengiamas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.

Į planuojamą Kapčiamiesčio karinio poligono teritoriją patenka du draustiniai: Krakinio telmologinis draustinis ir Pertako ornitologinis draustinis. Taip pat į planuojamo poligono teritoriją patenka Pertako miško biosferos poligonas.

Karinė veikla saugomose teritorijose nebus vykdoma, o poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

Visa veikla poligone vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus, kurie reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Moderniose kariuomenėse, įskaitant Lietuvos, taikomos aplinkosaugos priemonės: žalioji infrastruktūra, atsinaujinantys energijos šaltiniai, gamtos apsaugos protokolai.

Nacionalinis saugumas ir aplinkosauga nėra priešpriešos – abu tikslai svarbūs darniai valstybės ateičiai. NATO standartai reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Be saugios valstybės neįmanomas ir darnus gamtos vystymasis. Poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Kapčiamiesčio poligone nenumatomi plyno miško kirtimai. Miško kirtimai būtų atliekami tik tiek, kiek reikia užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą, taktinį judėjimą bei šaudyklų įrengimą.

Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdys Valstybinių miškų urėdija pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Visa veikla poligone bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus.

Į Kapčiamiesčio karinio poligono teritoriją nepatenka jokie kultūros vertybių objektai.

Į karinio mokymo teritoriją patenka du kultūros vertybių objektai: Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė, vadinama Pinčiaragiu, ir partizanų žūties vieta. Visa veikla karinio mokymo teritorijoje bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali kultūros paveldo apsauga.

Teritorijos atranką atliekant kultūros paveldo objektai buvo vienas iš kriterijų, ir atrinktoje teritorijoje Lazdijų rajone kultūros vertybių objektų skaičius buvo vienas mažiausių iš visų svarstytų alternatyvų.

Taip, gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau jie turi vadovautis lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklių. Jos bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Šis poligonas nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, jame bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.

Taip, gyventojų lankymasis, grybavimas ir uogavimas nedraudžiamas, kai nevyks pratybos. Reikės vadovautis lankymosi karinio poligono teritorijoje taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose. Tai nėra uždara karinė teritorija.

Karinio mokymo teritorijoje ne pratybų metu verslas galės tęsti veiklą. Tai rodo Pabradės poligono patirtis, kur Žeimenos upė, tekanti per poligoną, toliau sėkmingai naudojama baidarių verslui. Tais atvejais, kai konkretus verslas dėl poligono įsteigimo nebegalės vykdyti savo veiklos, verslo savininkams bus išmokamos kompensacijos.

Medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimas (medžioklė) bus leidžiamas pagal karinio poligono viršininko patvirtintą grafiką, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą ir karinių pratybų bei mokymų vykdymą.

Į karinio mokymo teritoriją patenkantys medžiotojų būreliai išliks ir nevykstant karinėms pratyboms ar mokymams galės bendrąja tvarka veikti savo esamose teritorijoje laikydamiesi visų įprastų medžioklės taisyklių ir terminų.

Karinio poligono teritorijoje populiacijos gausos reguliavimas bus vykdomas suderinus su poligono karininiu viršininku.

Ne, poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama – populiacijos reguliavimas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.

Karinis poligonas yra steigiamas specialiuoju įstatymu. Karinis poligonas bus pradedamas vystyti iš karto, kai tik jis bus įsteigtas teisės aktų nustatyta tvarka. Naujo poligono steigimas nėra vien tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektas – į jo vystymą taip pat yra įsitraukusios Aplinkos, Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos.

Poligone būtų statomi tik pavieniai statiniai: šaudyklos, taktinio mokymo aikštelės, taikinių sistemos, administraciniai pastatai. Karinis miestelis šiame kariniame poligone statomas nebus.

Taip, Kapčiamiesčio karinio poligono apsaugos zona apims 100 metrų pločio žemės juostą nuo poligono sklypo ribos. Šioje apsaugos zonoje statybos ar statinių rekonstrukcija ar kita veikla, kuri numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, yra galima gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą.

Kapčiamiesčio poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau jis bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir/arba „Pavojingos teritorijos riba“) ir informaciniais stendais. Juose bus pateikiama informacija apie lankymosi kariniame poligone, pavojingoje teritorijoje taisykles ir atsakomybę už taisyklių nesilaikymą, taip pat bus kontaktinė informacija. Karinių pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

Poligonas bus vystomas per įmanomai trumpiausius terminus, kurie bus nustatyti įsigaliojusiame Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono įstatyme. Šiuo įstatymu yra sudarytos sąlygos įkurti karinį poligoną ir sukurti jo veiklai reikalingą infrastruktūrą.

Kapčiamiesčio karinis poligonas steigiamas įstatymu, todėl savivaldybės, į kurią pateks steigiamas karinis poligonas, tarybos pritarimas yra nereikalingas, sutartis su savivaldybe nepasirašoma. Galutinį sprendimą priims demokratiškai išrinkti Seimo nariai.