BENDRIEJI
Kas yra karinis poligonas?
Tai Krašto apsaugos ministerijai valdymo teise suteiktas žemės sklypas (teritorija), kuriame įrengiama stacionari kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra, statomi gynybinės infrastruktūros objektai, vyksta karių judėjimas su karine technika.
Kodėl Lietuvos kariuomenei reikia papildomų karinių poligonų? Kodėl tai daroma skubos tvarka?
Būtinybę įkurti du papildomus Lietuvos kariuomenės karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą padiktavo geopolitinė situacija – Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą, kelianti galimą grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.
Intensyvi Lietuvos kariuomenės modernizacija (nauji kariniai vienetai, technika ir ginkluotė), išaugęs Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičius, turimų karinių objektų užimtumas (perkrova) reikalauja papildomos karių treniravimuisi reikalingos infrastruktūros.
Kiek šiuo metu Lietuvoje yra karinių poligonų?
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas.
Kokios pratybos vyks Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose?
Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Didesnio masto pratybos šiuose poligonuose vyktų tik iki 5 kartų per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.
Karinė technika ir ginklai šiuose kariniuose poligonuose bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.
Šie poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, juose bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.
Kas treniruosis Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose?
Naujieji kariniai poligonai skirti įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių ir karinės technikos manevravimui ir taktiniam judėjimui su Lietuvos kariuomenės turima ginkluote.
Ar gyventojams yra pagrindo nerimauti?
Gyventojams pagrindo nerimauti nėra. Egzistuojančių karinių poligonų patirtis rodo, kad vietos bendruomenės ir kariuomenė gali ne tik gyventi santarvėje, bet ir teikti abipusę naudą. Toks bendradarbiavimo modelis skatina ekonominės situacijos gerėjimą, spartesnį infrastruktūros vystymą regione, vietos gyventojams atsiranda naujų darbo vietų galimybės
Kaip Tauragės ir Šilalės kariniai poligonai prisidės prie šalies saugumo?
Naujieji kariniai poligonai praplės Lietuvos kariuomenės karių treniravimosi galimybes. Tai yra kritiškai svarbu, siekiant didinti Lietuvos kariuomenės parengtumą. Jie svarbūs ne tik dėl atgrasymo, bet ir ruošiantis gynybai.
Ar steigdami papildomas karines teritorijas neskatiname dar didesnio konflikto su Rusija ir Baltarusija?
Rusija yra tikrasis agresorius, kuris kelia grėsmę savo kaimyninėms valstybėms. Kitų valstybių kaltinimai karo kurstymu yra Rusijos „dūmų uždanga“ savo agresijai pateisinti. Tai rodo ir Rusijos agresija Ukrainoje. Todėl priešingai – jei Lietuva nieko nedarys, jai iškils dar didesnė grėsmė.
Kodėl sprendimai steigti du naujus poligonus priimti skubotai?
Būtinybę krašto apsaugos sistemoje sprendimus priimti operatyviai diktuoja pasikeitusi geopolitinė sitauacija, Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą, kelianti grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.
Siekdama atsakyti į visuomenei kylančius klausimus dėl poligonų steigimo Krašto apsaugos ministerija pakvietė vietos gyventojus į susitikimus.
2024 m. birželio 26 d. Tauragės savivaldybėje buvo surengti Krašto apsaugos ministerijos pokalbiai su Šilalės ir Tauragės rajonų merais, savivaldybių ir bendruomenių atstovais.
2024 m. liepos 15 d. vyko susitikimai su Šilalės, Tauragės, Jurbarko rajonų gyventojais. Išklausiusios Šilalės, Tauragės, Jurbarko gyventojų nuogąstavimus ir pasiūlymus, Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijos bei Lietuvos kariuomenė surado gyventojų interesus atliepiančius sprendimus.
VIETOVĖ
Kodėl naujiesiems poligonams steigti pasirinkta Vakarų Lietuva?
Šalia papildomai steigiamų karinių poligonų yra dislokuoti du Lietuvos kariuomenės daliniai – pėstininkų brigados „Žemaitija“ LDK Kęstučio pėstininkų batalionas ir brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos batalionas, kurie neturi koviniam rengimui vykdyti reikalingos teritorijos. Papildomų karinių poligonų įsteigimas sudarys sąlygas šių batalionų ir kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariams ir Lietuvos šaulių sąjungai gerinti kovinį rengimą.
Kariniai poligonai Vakarų Lietuvoje pasirinkti bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija.
Ar buvo svarstomos kitos vietos kariniams poligonams įsteigti?
Poligonų įkūrimui buvo atrinktos trys teritorijos Vakarų Lietuvoje – Kretingos, Šilalės ir Tauragės rajonuose. Kretingos rajone teritorijos buvo atsisakyta, nes ji neatitiko kariniams poligonams keliamų reikalavimų: joje daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo objektų.
Kokios yra Tauragės ir Šilalės karinių poligonų ribos ir jų specifika?
Tauragės karinis poligonas
Poligono plotas – 3 688 ha. Poligono teritorijoje draustinių nėra, šalia besiribojantys kultūros paveldo objektai – LDK valstybės sienos atkarpa ir Dunokų kapinės – į poligono teritoriją nėra įtraukti. Gamtinės saugomos teritorijos – Jūravos miško ąžuolo genetinis draustinis, Kaskalnio geomorfologinis draustinis, Viešvilės gamtinis rezervatas – į karinio poligono teritoriją taip pat neįeina.
Tauragės karinio poligono teritorija yra Karšuvos girioje, kurios bendras plotas – daugiau nei 37 tūkst. ha. Tauragės karinio poligono teritorija apims 10 procentų viso Karšuvos girios ploto.
Šilalės karinis poligonas
Poligono plotas – 2 343 ha. Poligono teritorijoje draustinių ir kultūros vertybių nėra. Akmenos kraštovaizdžio draustinis yra šalia Šilalės karinio poligono teritorijos, tačiau į poligono teritoriją neįeina.
Ar steigiant poligonus buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę?
Visiems gyventojų išsakytiems nuogastąvimams rasti kompromisai. Atsižvelgus į gyventojų ir bendruomenių prašymus karinių poligonų plotas buvo sumažintas, jų teritorijos atitolintos nuo gyvenamųjų teritorijų, kapinių, kultūros vertybės, vienos rekreacinės teritorijos bei Viešvilės rezervato buferinės zonos.
Ar šiame regione yra kitų karinės paskirties objektų?
Netoli LDK Kęstučio pėstininkų bataliono (Tauragės r.) yra Jūravos šaudykla (Jurbarko rajone).
Ar gyventojai galės patekti į karinio poligono teritoriją?
Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau jie turi vadovautis lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklių. Jos bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligonų.
Kokia nauda bus Tauragės ir Šilalės regiono gyventojams?
Karinių poligonų ir kitos karinės infrastruktūros vystymui bus reikalingi darbuotojai. Įsteigus poligonus, atsiras naujų darbo vietų, reikės laikino apgyvendinimo, teritorijų priežiūros paslaugų. Poligonų plėtra padės skatinti vietos verslą, vietos produkcijos ir paslaugų vartojimą, stiprins socialinį dialogą su bendruomenėmis. Tai rodo poligonų vystymo patirtis Pabradėje ir Rukloje. Be to, Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose atsiras galimybė treniruotis ir Lietuvos šaulių sąjungai. Tai taip pat skatins regiono gyventojų pilietiškumą, sąmoningumą, didins jų norą stoti į Šaulių sąjungą.
Ar karinė technika vietos žmonėms trukdys eismui?
Gyventojai matys karinių vienetų judėjimą į karinį poligoną ir iš jo, bet tai nebus nuolatinis karinės technikos judėjimas apgyvendintose teritorijose ar civiliniuose keliuose, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą gyventojų reikmėms.
Kas bus su karinių poligonų teritorijose esančiais keliais?
Vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinių poligonų kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius iki jų.
Į karinių poligonų teritorijas patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už šių kelių priežiūrą. Taip pat bus nustatomi kelio servitutai keliams, kad visuomenė galėtų jais naudotis (žemėlapiuose šie keliai pažymėti raudonai).
Ar valstybinės reikšmės kelias bus įtrauktas į Tauragės karinio poligono teritoriją?
Ne, valstybinės reikšmės kelias nebus įtrauktas į Tauragės karinio poligono teritoriją.
Kokie bus kelių, esančių už Lietuvos kariuomenei priklausančios poligonų teritorijos, tvarkymo (rekonstravimo) finansavimo šaltiniai?
Valstybei priklausančius kelius valdo ir prižiūri AB „Via Lietuva“. Teisės aktuose nėra numatyta naudoti Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus šių kelių priežiūrai ar jų pagerinimui. Svarbu pažymėti, kad yra įprasta, jog Lietuvos kariuomenė pratybų metu ir joms pasibaigus, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.
Vietinės reikšmės kelių objektams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba vietinės reikšmės kelių objektams, būtiniems priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, gali būti naudojamas finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų, taip pat Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams.
Prireikus, vietinės reikšmės kelių objektai, vedatys į krašto apsaugos sistemos objektus, bus tvarkomi pagal nustatytus prioritetus.
Ar bus keičiama žemės sklypų paskirtis?
Taip, žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio paskirties keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas – teritorija bus skirta krašto apsaugos tikslams (pagal specialaus įstatymo nuostatas).
Kas bus daroma su privačiais sklypais, įeinančiais į poligono teritoriją?
Sklypai artimiausiu metu bus paimti visuomenės poreikiams, savininkams atlyginant pinigais pagal rinkos vertę.
Ar rasti sprendimai dėl galimo triukšmo?
Po diskusijų su vietos gyventojais, bendruomenėmis ir savivaldomis priimtas kompromisas, jog poligonuose karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis, šaudymo pratybos čia nebus rengiamos.
Ar bus mokamos kompensacijos dėl keliamo triukšmo?
Remiantis įprasta praktika, triukšmo valdymo įstatymas karinei veiklai karinėse teritorijose nėra taikomas, todėl kompensacijos dėl keliamo triukšmo nėra mokamos.
Ar Tauragė, kuri šiuo metu yra Europos žaliųjų miestų šimtuke, rizikuoja prarasti šį patrauklumą, jei kariniuose poligonuose vykstančios pratybos kels garso ir klimato taršą?
Garso ir oro tarša reikšmingai pasikeisti neturėtų, kadangi planuojama, jog Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Didesnio masto pratybos šiuose poligonuose vyktų tik iki 5 kartų per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi, todėl nepatogumai būtų laikini.
GAMTOSAUGA
Ar karinių poligonų teritorijose bus kertamas miškas?
Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose nenumatomi plyno miško kirtimai. Miško kirtimai būtų atliekami tik tiek, kiek jų reikės užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą ir taktinį judėjimą. Miško kirtimai neviršys 15 procentų bendro poligono teritorijos ploto. Poligonų teritorijos kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdys Valstybinių miškų urėdija.
Ar į karinių poligonų ribas patenka draustiniai?
Tauragės ir Šilalės karinių poligonų teritorijos suformuotos taip, kad į jas draustiniai nepatenka.
Ar į karinių poligonų ribas patenka kultūros vertybės?
Į Šilalės ir Tauragės karinių poligono teritorijas kultūros vertybės nepatenka. LDK valstybės sienos atkarpa yra šalia Tauragės karinio poligono teritorijos.
Kaip būtų kompensuojama gamtai padaryta žala?
Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, būtų įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.
POLIGONŲ VYSTYMAS
Kaip vyks karinių poligonų steigimo darbai?
Kariniai poligonai yra steigiami specialiuoju įstatymu.
Kariniai poligonai bus pradedami vystyti iš karto, kai tik jie bus įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka.
Naujų poligonų steigimas nėra vien tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektas. Į jų vystymą taip pat yra įsitraukusios Aplinkos, Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos.
Kokie statiniai bus įrengiami kariniame poligone? Koks plotas bus užstatomas?
Šilalės ir Tauragės kariniai poligonai yra skirti Lietuvos kariuomenės padalinių ir karinės technikos manevravimui ir taktiniam judėjimui, todėl juose būtų statomi tik pavieniai statiniai. Kariniai miesteliai šiuose kariniuose poligonuose statomi nebus.
Ar bus nustatytos karinių poligonų apsaugos zonos? Jei taip, kokio dydžio? Kokia veikla būtų ribojama?
Taip, Tauragės ir Šilalės karinių poligonų apsaugos zona apims 100 m pločio žemės juostą nuo poligonų sklypo ribos. Šioje apsaugos zonoje statybos ar statinių rekonstrukcija ar kita veikla, kuri numatyta LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, yra galima gavus Krašto apsaugos minsiterijos pritarimą. Daugiau informacijos čia.
Ar poligono teritorija bus aptverta?
Šilalės ir Tauragės poligonai nebus aptverti tvoromis, tačiau jie bus pažymėti įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir/arba „Pavojingos teritorijos riba”) ir informaciniais stendais. Juose bus pateikiama informacija apie lankymosi kariniame poligone, pavojingoje teritorijoje taisyklės, atsakomybė už taisyklių nesilaikymą, kontaktinė informacija. Karinių pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.
Kokie būtų poligono projekto įgyvendinimo terminai?
Poligonai bus vystomi per įmanomai trumpiausius terminus, kurie bus nustatyti įsigaliojusiame Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatyme. Šiuo įstaymu yra sudarytos sąlygos įkurti karinius poligonus ir sukurti jų veiklai reikalingą infrastruktūrą.
TEISINIAI KLAUSIMAI
Kaip bus kompensuojama už sklypus?
Kiekvienas žemės sklypas yra vertinamas individualiai, o žemės savininkui už paimtą žemę kompensuojama pinigais rinkos verte (nustatyta individualiu turto vertinimu). Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus pinigais atlyginama paimamoje žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė. Taip pat bus atlyginami visi kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.
Ar bus reikalingas Savivaldybės tarybų pritarimas dėl karinių poligonų steigimo? Ar turės būti sudaromos sutartys su savivaldybėmis?
Įgyvendinant Valstybės gynimo tarybos nutarimą, Šilalės ir Tauragės kariniai poligonai steigiami įstatymu, todėl savivaldybių, į kurias pateks steigiami kariniai poligonai, tarybų pritarimai yra nereikalingi, sutartys su savivaldybėmis nepasirašomos.
MEDŽIOKLĖ
Ar šiuose poligonuose medžiotojų veikla bus uždrausta, priešingai nuo uogautojų ir grybautojų?
Karinėse teritorijose gyvūnų gausa turi būti reguliuojama, tačiau medžioklė jose yra ribojama pagal 2000-05-12 LR Vyriausybės nutarimą Nr.545.
Medžiotojų būreliams, naudojantiems medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotuose, kurie bus paimti visuomenės poreikiams, bendradarbiavimo sutartimis bus užtikrinta galimybė atlikti populiacijos gausos reguliavimo darbus šiuose poligonuose.
Ar būreliams / klubams, netekusiems medžioklės plotų, bus pasiūlyti kiti plotai? Ar jam būtų siūlomas kitas medžioklės ploto vienetas?
Nei vienas medžiotojų būrelis nebus uždaromas, nors daliai jų medžioklės plotai sumažės. Bus suteikiama pirmumo teisė gausos reguliavimui poligonų teritorijose būtent tiems medžiotojų būreliams, kurie praras medžioklės plotus. Su medžiotojais bus sudaromos bendradarbiavimo sutartys dėl populiacijos gausos reguliavimo darbų vykdymo poligonų teritorijose.
KITI KLAUSIMAI
Ar karių sveikatai nekils grėsmė treniruojantis afrikinio kiaulių maro užkrėstoje teritorijoje?
Afrikinio kiaulių maro virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu nuo užkrėsto šerno (gaišenų, kūno skysčių, medžioklės metu per užkrėstas priemones, nesaugiai paliktas maisto atliekas), tačiau kariuomenės atstovai tiesioginio kontakto su šernais neturėtų.
Siekdama išvengti afrikinio kiaulių maro viruso išplitimo Europoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė rekomendaciją dėl prevencijos priemonių: transporto priemonių, aprangos, avalynės dezinfekcijos biocidinėmis ir kitomis priemonėmis išvykstant po pratybų šiose teritorijose. Pažymime, jog visi kiti Lietuvos kariuomenės valdomi poligonai, kaip ir steigiami Tauragės ir Šilalės rajonuose, patenka į tą pačią II apribojimų taikymo zoną, todėl kariai yra nuolat instruktuojami, kaip elgtis pamačius nugaišusius gyvūnus.
