Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
2 3 4 6
13
26 27
28 29 30 3

 

Ministerijos istorija

Iki 2001 metų 

 

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1990 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pirmą kartą mėgino įkurti valstybės apsaugos instituciją patvirtindama Respublikos ministrus. Krašto apsaugos ministru buvo siūlomas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Vidmantas Povilionis. Šį siūlymą nemažai Aukščiausiosios Tarybos deputatų sutiko priešiškai.

Žinodama antikariškas Aukščiausiosios Tarybos deputatų nuostatas, 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Krašto apsaugos departamentą, kurio darbuotojai sudėtingomis to meto sąlygomis padėjo pamatus Lietuvos kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos atkūrimui.

1991 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Audrių Butkevičių paskyrė krašto apsaugos ministru.

Paskyrus krašto apsaugos ministrą, 1991 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 435 Krašto apsaugos departamentas, kaip įvykdęs užduotį, buvo likviduotas.

Nors į ministeriją buvo pradėti priimti darbuotojai, tačiau pirmoji Krašto apsaugos ministerijos struktūra patvirtinta tik 1992 m. vasario 3 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 49. Struktūra buvo tokia:

 

  • Ministras;
  • Ministro pavaduotojas-inspektorius gelbėjimui ir civilinei saugai;
  • Ministro pavaduotojas-karinės administracijos ir SKAT inspektorius;
  • Ministro pavaduotojas-generalinis inspektorius;
  • Ministro patarėjas-reikalų tvarkytojas;
  • Karinės administracijos departamentas;
  • Ginkluotės skyrius;
  • Karinio rengimo skyrius;
  • Sekretoriatas;
  • Teisinis skyrius;
  • Ryšių su visuomene skyrius;
  • Patarėjai;
  • Personalo skyrius;
  • Finansų skyrius;
  • Bendrasis skyrius;
  • Ūkio skyrius.

 

Tos pačios dienos įsakymu buvo patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos padalinių vadovai. Plk. Norbertas Vidrinskas paskirtas ministro pavaduotoju-generaliniu inspektoriumi, plk. ltn. Jonas Gečas - ministro pavaduotoju-karinės administracijos ir SKAT inspektoriumi, SKAT štabo viršininku, mjr. Šarūnas Vasiliauskas - ministro pavaduotoju-reikalų tvarkytoju, kmd. Eugenijus Nazelskis - gelbėjimo ir civilinės saugos departamento direktoriumi.

Patvirtinus naują ministerijos struktūrą, Štabas, iki šiol Krašto apsaugos departamente buvęs savarankiškas juridinis asmuo, tapo ministerijos padaliniu - Jungtiniu štabu. Dar sausio mėnesį Štabo komendantinė kuopa buvo perduota Vilniaus apskrities komendantūrai. Štabe buvo palikti 55 etatai, patvirtinti Operatyvinis skyrius su Operatyvinio valdymo, Operatyvinio planavimo, Vadavietės, Jūreivystės ir Susisiekimų poskyriais, Kovinio rengimo skyrius su Kovinio rengimo kontrolės, Žvalgybos, Ryšių, Inžinerinio topografinio ir Specialiosios paskirties poskyriais. Vėliau Štabe buvo suformuotas Rusijos kariuomenės išvedimo skyrius.

Parengtai Krašto apsaugos ministerijos struktūrai 1992 m. vasario 18 d. pritarė Vyriausybė ir pavedė krašto apsaugos ministrui suformuoti numatytuosius padalinius.

1993 m. sausio mėnesį krašto apsaugos ministras įsakė per pirmąjį 1993 m. ketvirtį įvykdyti naują krašto apsaugos sistemos reorganizavimą.

Paskelbtos reorganizacijos tikslas buvo gerinti krašto apsaugos sistemos veiklą, tobulinti valdymą. Krašto apsaugos sistema buvo suskirstyta į ministeriją, krašto apsaugos sistemą aptarnaujančias tarnybas, ginkluotąsias pajėgas ir Civilinės saugos departamentą. Nuo 1993 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji Krašto apsaugos ministerijos etatai. Krašto apsaugos ministerijos jungtinis štabas reorganizuojamas į Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotųjų pajėgų štabą. Štabo viršininku paskiriamas plk. Stasys Knezys.

 

1993 m. kovo mėn. buvo įkurta Krašto apsaugos ministerijos Vyriausioji inspekcija. Generaliniu inspektoriumi paskirtas plk. Antanas Dulevičius. Vyriausioji inspekcija buvo tiesiogiai pavaldi krašto apsaugos ministrui. Jai buvo iškelti pagrindiniai uždaviniai:

1. Tikrinti, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, ministro įsakymai bei nurodymai.

2. Tikrinti ir įvertinti dalinių (padalinių) kovinę parengtį, aprūpinimą ir kitus dalykus, susijusius su karinių vienetų veikla.

1993 metais buvo galutinai suformuota Lietuvos kariuomenės struktūra. Spalio mėnesį įsteigta kariuomenės vado institucija. Spalio 20 d. Respublikos Prezidentas plk. Joną Andriškevičių paskyrė kariuomenės vadu. Tą pačią dieną ministro įsakymu buvo nustatyta kariuomenės sudėtis. Iš Krašto apsaugos ministerijos sudėties išbraukiamas Ginkluotųjų pajėgų štabas, kuris perduodamas kariuomenės vado žinion.

 

1993 m. spalio 29 d. pasikeitė krašto apsaugos ministrai. Vietoj atsistatydinusio Audriaus Butkevičiaus krašto apsaugos ministru buvo paskirtas Linas Linkevičius. Pasikeitus ministrams, vėl buvo pradėta nauja krašto apsaugos sistemos reorganizacija. Lapkričio 11 d. ministro įsakymu sudaryta darbo grupė reformos projektui parengti. Grupės vadovu paskirtas ministro pirmasis pavaduotojas kmd. Eugenijus Nazelskis. Tačiau ši reorganizacija didesnių pokyčių pačioje ministerijoje nepadarė.

 

1994 m. liepos 5 d. patvirtinta nauja KAM struktūra ir etatai. Buvo įsteigtas Ministro sekretoriatas, vietoj Vyriausiosios inspekcijos įkurta Generalinė inspekcija bei penki ministerijos departamentai. Vietoj ministro pavaduotojų, vadovaujantis Vyriausybės įstatymo pakeitimais, įkurtos ministerijos sekretorių pareigybės. Jais paskirti plk. Jonas Gečas, Valdemaras Sarapinas ir Aleksandras Ambrazevičius (vėliau, Valdemarą Sarapiną ir Joną Gečą paskyrus Lietuvos Respublikos karo atašė, sekretoriais buvo paskirti Povilas Malakauskas ir Rimantas Lajauskas).

Personalo departamentą sudarė penki skyriai: Personalo komplektavimo, Personalo tarnybos, Personalo apskaitos, Personalo patikrinimo, Socialinės saugos ir pensijų.

Administraciniame departamente buvo Ryšių su visuomene, Teisinis skyriai, Kanceliarija, Slaptosios raštvedybos ir informacijos apsaugos grupė, Ūkio skyrius.

Ekonomikos ir finansų departamente - Ekonomikos, Finansų kontrolės, Specialiosios paskirties įmonių ir sutarčių priežiūros, Buhalterinės apskaitos skyriai.

Tarptautinių ryšių departamente - Tarptautinio bendradarbiavimo, Karinių atstovų, Sutarčių ir vizų, NATO skyriai.

Sistemos analizės ir vystymo departamente - Išorinio ir vidinio saugumo analizės, KAS vystymo programų, Infrakstruktūros, Įrangos ir ginkluotės vystymo programų skyriai, Informacinis fondas, Investicijų gynybinės sąveikos programų poskyris.

 

Rengiant šią struktūrą, vyko rimtos diskusijos, kokius egzistuojančius vienetus priskirti kariuomenei, o kokius palikti tiesioginiam ministerijos pavaldumui. Daugiausia Krašto apsaugos ministerijos vadovybė ir kariuomenės vadas diskutavo dėl kariuomenės biudžeto formavimo ir valdymo, kariuomenės štabo vietos krašto apsaugos sistemoje ir kt.

1996 m. rugpjūčio 22 d., siekiant padidinti valdymo efektyvumą, išvengti Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinio štabo funkcijų dubliavimo bei suteikti atskirų kariuomenės rūšių vadams didesnius įgaliojimus ir atsakomybę, Krašto apsaugos ministerija, Kariuomenės vadovybės aparatas ir Generalinis štabas sujungiami į vieną padalinį - Krašto apsaugos ministeriją. Ministerijoje atsirado naujas padalinys - Gynybos štabas. Pertvarkant krašto apsaugos sistemos valdymą, pasinaudota Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kanados, Prancūzijos, Lenkijos patirtimi.

 

Ministeriją sudarė civilinė ir karinė dalys. Civilinė dalis tapo atsakinga už gynybos, ekonomikos ir finansų, personalo politiką bei tarptautinį bendradarbiavimą. Karinė dalis - Gynybos štabas - už operatyvinį planavimą, kovinį parengimą ir mobilizaciją. Gynybos štabui buvo pavesta rengti gynybinius ir mobilizacinius planus, koordinuoti kariuomenės rūšių štabų veiklą, organizuoti operatyvinį ir karinį rengimą, kariuomenės materialinį aprūpinimą. Štabe sukurtas naujas padalinys - Sąveikos su NATO valdyba, kurios viršininku paskirtas plk. Romas Žibas.

 

1996 m. gruodžio 12 d. po dar vienų Seimo rinkimų, krašto apsaugos ministru paskirtas Česlovas Stankevičius. Kaip tik tuo metu vėl buvo pakeistas Vyriausybės įstatymas. Pagal jį ministerijos sekretorių skaičius sumažintas iki vieno, bet įsteigtos viceministrų pareigybės. Viceministrais buvo paskirti Povilas Malakauskas, Edmundas Simanaitis ir Jonas Kronkaitis, ministerijos sekretoriumi - Gintautas Surgailis.

 

Krašto apsaugos sistemoje ir pačioje ministerijoje reformos vyko viena po kitos. Tai lėmė aiškios šios sistemos plėtros perspektyvos nebuvimas. Į kurią pusę pakryps jos plėtra labai daug priklausė nuo krašto apsaugos sistemos vadovybės. Padėtis pasikeitė tik po to, kai 1996 m. gruodžio 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą bei 1998 gegužės 5 d. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, kuriuose buvo įtvirtintos kertinės krašto apsaugos sistemos plėtros gairės gana tolimai ateičiai. Krašto apsaugos ministerijoje nuolat vyko didesnės ar mažesnės reorganizacijos. Pritaikant ministeriją naujai iškylančioms problemoms spręsti ar susidarius atitinkamai situacijai, vyko didesni ar mažesni ministerijos etatų pertvarkymai.

1999 m. lapkričio mėn. įsteigtas Teisės departamentas, kurio direktore paskirta Ona Greičienė.

2000 m. lapkričio 10 d. ministro pareigas vėl pradėjo eiti Linas Linkevičius. Viceministrais paskirti Jonas Gečas, Povilas Malakauskas, Valdemaras Sarapinas.

2001 m. sausio mėn. įvykdyta dalinė ministerijos reorganizacija - įsteigti Viešųjų ryšių, NATO departamentai, iš dalies reorganizuoti Administracijos, Tarptautinių ryšių, Resursų ir programų, Gynybos politikos ir planavimo departamentai.

 

parengė dr. Gintautas Surgailis

 

 

Nuo 2002 iki 2015 metų

 

2002 m. gegužės mėn. vietoje ministerijos sekretoriaus pareigybės, įsteigta ministerijos valstybės sekretoriaus pareigybė. Valstybės sekretoriumi paskirtas Valdemaras Sarapinas. Taip pat sumažinus viceministrų pareigybių skaičių iki vienos, įsteigtos ministerijos sekretorių pareigybės pagal kuruojamas ministerijos veiklos sritis. Ministerijos sekretoriumi gynybos politikai ir tarptautiniams ryšiams paskirtas Povilas Malakauskas, Ministerijos sekretoriumi resursų planavimui ir finansams Jokūbas Lileika, Ministerijos sekretore įsigijimams ir infrastruktūrai Jūratė Raguckienė.

Nuo 2003 m. balandžio 4 d. Gynybos štabo viršininku paskirtas plk. Vitalijus Vaišnoras.

 

2003 m. sujungus Informacinio aprūpinimo centrą su Leidybos centru ir „Kario", „Kardo" ir „Krašto apsaugos" redakcijomis suformuota Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba. Taip pat panaikintas Sistemos planavimo skyrius. Gynybos politikos departamentas pervadintas į Gynybos politikos ir planavimo departamentą.

 

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. Pirmą kartą Lietuva oficialiai pareiškė norą prisijungti prie Aljanso dar 1994 metais. Visus šiuos metus Lietuvos kariuomenė krašto apsaugos sistema buvo pertvarkomos taip, kad atitiktų NATO keliamus reikalavimus.

2004 m. balandžio 1 d. Civilinės saugos departamentas perkeltas į Vidaus reikalų ministerijos pavaldumą.

2004 m. spalio 25 d. NATO departamentas pervadintas į NATO ir ES departamentą.

2004 m. gruodžio 15 d. krašto apsaugos ministru tapo Gediminas Kirkilas, viceministru Gintautas Šivickas.

Nuo 2004 m. lapkričio 5 d. Ministerijos sekretoriaus gynybos politikai ir tarptautiniams ryšiams pareigas pradėjo eiti Renatas Norkus.

 

2005 m. liepos 14 d. Statybos ir remonto tarnyba reorganizuota į Infrastruktūros plėtros departamentą. Rugsėjo 7 dieną vietoje Vidaus audito skyriaus įsteigtas Vidaus audito departamentas.

Nuo 2005 m. gruodžio 1 d. Ministerijos sekretoriaus resursams ir finansams pareigas pradėjo eiti Tomas Gražiūnas.

 

2006 m. vasario 16 d. Kultūros ministerija Krašto apsaugos ministerijai perdavė Vytauto didžiojo karo muziejų.

2006 m. liepos 19 d. krašto apsaugos ministru tapo Juozas Olekas, viceministru Antanas Valys. Rugpjūčio 4 d. ministerijoje įsteigtas Ginkluotės politikos skyrius. Spalio 31 d. ministerijos valstybės sekretore paskirta Jūratė Raguckienė. Ministerijos sekretorės įsigijimams ir infrastruktūrai pareigas laikinai eiti pradėjo mjr. Ona Tatolytė.

 

2007 m. rugpjūčio 3 d. ministerijos sekretoriumi įsigijimams ir infrastruktūrai tapo Artur Plokšto.

 

2008 m. birželio 25 d. Gynybos štabo viršininku paskirtas fl. adm. Kęstutis Macijauskas. Rugpjūčio 8 d. ministerijos sekretoriumi gynybos politikai ir tarptautiniams ryšiams tapo Andrius Krivas. Nuo lapkričio 28 d. įsteigta ministerijos sekretoriaus personalo politikai, teisės klausimams ir administravimui pareigybė, ją užėmė Leonardas Bakaitis.

2008 m. lapkričio 7 d. įsteigtas Karybos srities standartizacijos ir valstybinio kokybės užtikrinimo skyrius.

2008 gruodžio 8 d. patvirtinta Krašto apsaugos Gynybos štabo struktūra. Įsteigus Lietuvos kariuomenės Jungtinį štabą, operacinio lygmens planavimas iš Gynybos štabo perleistas pastarajam.

2008 m. gruodžio 9 d. Krašto apsaugos ministre tapo Rasa Juknevičienė. Gruodžio 15 d. viceministro pareigas pradėjo eiti Vytautas Umbrasas.

2008 m. gruodžio 29 d. Personalo ir socialinės saugos departamentas reorganizuotas į Personalo politikos ir planavimo departamentą.

 

2009 m. pradėta plataus masto krašto apsaugos sistemos reorganizacija siekiant optimizuoti sistemos veiklą, sumažinti išlaidas ir padaryti sistemą efektyvesne.  Birželio 23 d. viceministro resursams ir finansams pareigas pradėjo eiti Rimas Jonaitis. Liepos 1 d. įsigaliojo Vyriausybės įstatymo ir Krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis vadovaujantis ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretorių pareigos buvo pakeistos į kanclerio ir viceministrų pareigybes. Ministerijos kancleriu paskirtas Leonardas Bakaitis.

 

2010 m. gegužės 10 d. Gynybos štabo viršininku paskirtas brg. gen. Edvardas Mažeikis.

2010 metais reorganizuota Karo prievolės administravimo tarnyba, sujungti ministerijos ir kariuomenės vidaus audito departamentai, bei protokolo ir renginių skyriai, reorganizacija palietė daugelį KAS institucijų. 2010 m. liepos 1 d. sujungiant Ūkio tarnybą, Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnybą ir Autoūkį įkurtas Bendrųjų reikalų departamentas. Liepos 29 d. patvirtinti Gynybos štabo nuostatai ir struktūra, pagal kurią Gynybos štabą sudaro Pajėgumų planavimo, Ginkluotės ir valdymo sistemų departamentai.

2010 m. gruodžio 10 d. Krašto apsaugos ministerijos viceministrės pareigas pradėjo eiti Indrė Pociūtė-Levickienė. Naujoji krašto apsaugos viceministrė koordinuoja bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos Seimo komitetais ir komisijomis Krašto apsaugos ministerijos kompetencijos klausimais, ji atsakinga už krašto apsaugos sistemos žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos plėtojimą, pilietinį švietimą, krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimo su Lietuvos šaulių sąjunga administravimą, ministerijos viešuosius ryšius ir bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis, kt. Iki tol Krašto apsaugos ministerijoje dirbo du viceministrai.  

 

2011 m. kovo 15 d. Krašto apsaugos ministerijos Personalo politikos ir planavimo departamentas pervardintas į Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamentą.

Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas, užbaigė Gynybos štabo integraciją į Krašto apsaugos ministeriją. Gynybos štabą, kuris iki šiol buvo atskiras ministerijos vienetas, galutinai integravus į ministeriją, išgrynintos ir vienoje institucijoje sutelktos strateginio lygmens funkcijos. Kartu kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms perduotos anksčiau Gynybos štabo vykdytos nestrateginio lygio funkcijos. Minėtu įstatymu numatyta įsteigti karinę pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybę, kuri pakeitė Gynybos štabo viršininko pareigybę. Nuo 2011 m. gegužės 10 d. Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti plk. Almantas Leika. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigas eina plk. Valdas Šiaučiulis. Ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius atsakingas už karinių pajėgumų ir ginkluotės strateginį planavimą, pagal savo kompetenciją padės krašto apsaugos ministrui rengti krašto apsaugos sistemos plėtros planus ir valstybės karinę strategiją, o kariuomenės vadui – vykdyti strateginį kariuomenės planavimą.

 

2012 m. sausio 25 d. Žilvinas Tomkus perkeltas į KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriaus pareigas.

2012 m. liepos 5 d. Valdas Šiaučiulis paskirtas į KAM Pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigas (buvęs Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius brg. gen. Almantas Leika paskirtas į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pareigas).

2012 m. liepos 16 d. plk. ltn. Darius Adomaitis paskirtas į KAM Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktoriaus pareigas.

2012 m. liepos 23 d. plk. ltn. Dalius Polekauskas paskirtas į KAM Pajėgumų planavimo departamento direktoriaus pareigas.

2012 m. plk. Juozas Kačergius paskirtas į Antrojo operatyvinio tarnybų departamento prie KAM direktoriaus pareigas.

Nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. plk. Ovidijus Eitminavičius paskirtas į KAM Generalinės inspekcijos generalinio inspektoriaus pareigas.

2012 m. gruodžio 14 d. krašto apsaugos ministerijoje vyko iškilminga ministrų pasikeitimo ceremonija. Ketverius metus ministerijai vadovavusi Rasa Juknevičienė ceremonijos metu naujai paskirtam ministrui Juozui Olekui perdavė krašto apsaugos ministerijos vėliavą ir valdžios regaliją skeptrą.

Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. krašto apsaugos viceministro gynybos ir personalo politikai bei viešiesiems ryšiams pareigas pradėjo eiti Antanas Valys. A. Valys jau yra buvęs krašto apsaugos viceministru 2006–2008 metais, kai ministerijai vadovavo ministras Juozas Olekas. Prieš antrą kartą tapdamas krašto apsaugos viceministru, A. Valys buvo Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ėjo Prezidento Algirdo Brazausko referento, Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas.

2012 m. gruodžio 31 d. Mantas Varaška priimtas į krašto apsaugos ministro patarėjo pareigas.

 

Nuo 2013 01 03 Gintarė Janulaitytė priimta į krašto apsaugos ministro patarėjo pareigas.

Nuo 2013 m. sausio 17 d. Rūta Apeikytė priimta į krašto apsaugos ministro patarėjos (viešiesiems ryšiams) pareigas.

Nuo šiol Krašto apsaugos ministrui patars Atsargos generolų ir admirolų taryba. Ministro įsakymu patvirtintą tarybą sudaro Lietuvos kariuomenės atsargos generolai: gen. ltn. Valdas Tutkus, gen. mjr. Jonas Algirdas Kronkaitis, gen. mjr. Jonas Andriškevičius, brg. gen. Česlovas Jezerskas, fl. adm. Raimundas Saulius Baltuška, brg. gen. Zenonas Kulys. „Pagrindinis šios tarybos sukūrimo tikslas yra pagerbti aukščiausius karinius laipsnius Lietuvos kariuomenėje užsitarnavusius karininkus ir pasinaudoti Nepriklausomybės metais jų sukaupta vertinga karine patirtimi“, – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Taryba nagrinės ministro pateiktus klausimus ir teiks patarimus, priims rekomendacinio pobūdžio sprendimus. Visi tarybos nariai turės visuomeninių ministro patarėjų statusą.

Nuo 2013 m. vasario 12 d. Marijus Veliča pradėjo eiti krašto apsaugos Viceministro tarptautiniam bendradarbiavimui pareigas.

Nuo 2013 m. vasario 13 d. Ramūnas Usonis pradėjo eiti krašto apsaugos viceministro resursams, finansams, įsigijimams ir infrastruktūrai pareigas.

Nuo 2013 m. kovo 11 d. Rūta Apeikytė priimta į KAM viešųjų ryšių departamento direktoriaus pareigas. Nuo 2013 m. liepos 2 d. krašto apsaugos ministro patarėjo viešiesiems ryšiams pareigas pradėjo eiti Vaidotas Linkus. V. Linkus turi 10 metų patirtį valstybės tarnyboje, taip pat yra dirbęs viešųjų ryšių agentūros V.R.A. projekto direktoriumi. Klaipėdos universitete V. Linkus įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį.

2013 m. liepos 15 d. KAM Pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti brg. gen. Gintautas Zenkevičius. Iki šio paskyrimo jis ėjo Vyriausiosios jungtinių pajėgų Europoje vadavietės Monse (Belgijoje) administracijos direktoriaus pareigas. Brg. gen. G. Zenkevičius pakeitė plk. Valdą Šiaučiulį.

Nuo 2013 m. liepos 15 d. plk. Valdas Šiaučiulis paskirtas į KAM Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktoriaus pareigas.

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. KAM Personalo departamento direktoriaus pareigas pradėjo eiti plk. Valdemaras Rupšys. Plk. V. Rupšys pakeitė šias pareigas ėjusį jūrų kapitoną Renių Pleškį. Toliau jūrų kapitonas R. Pleškys tęs tarnybą kaip karinio atstovo prie NATO padėjėjas Briuselyje (Belgija).

Nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. buvęs KAM kancleris Leonardas Bakaitis pradėjo eiti Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) gynybos patarėjo Vienoje (Austrija) pareigas. Šias pareigas L. Bakaitis eis trejus metus.

Nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. KAM Finansų ir biudžeto departamento direktorės pareigas pradėjo eiti plk. ltn. Viktorija Kavaliauskienė. Ji pakeitė plk. ltn. Jūratę Dringelienę. Toliau plk. ltn. J. Dringelienė tęs tarnybą eidama Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos karinio atstovo pavaduotojo operacijoms ir logistikai pareigas.

Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. plk. Darius Užkuraitis paskirtas į KAM Ministro sekretoriato ministro padėjėjo pareigas.

Nuo 2013 m. spalio 1 d. krašto apsaugos ministro patarėjo teisės klausimais pareigas pradėjo eiti Ramūnas Ragauskas. Naujai paskirtas patarėjas konsultuos krašto apsaugos ministrą priimant įvairius teisinius sprendimus, įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo krašto apsaugos sistemoje klausimais.

 

Nuo 2014 07 01 KAM kancleriu paskirtas Tomas Gražiūnas.

2014 10 01 Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti plk. Darius Užkuraitis. Iki paskyrimo į šias pareigas karininkas ėjo krašto apsaugos ministro padėjėjo pareigas.

 

Prasidėjus 2015 m. Krašto apsaugos ministerijoje įvyko keletas reikšmingų struktūrinių pasikeitimų. Viešųjų ryšių departamentas reorganizuotas į Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentą. Krašto apsaugos ministerijoje įsteigti 2 nauji administraciniai padaliniai - Logistikos departamentas ir Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamentas.

Krašto apsaugos archyvas prie KAM nuo sausio 1 d. nebėra juridinio asmens statusą turintis vienetas, o jo funkcijas nuo šiol vykdo KAM Administracijos departamentas.

Pilietinės gynybos centras prie KAM (toliau – PGC) taip pat buvo reformuotas – jis prijungtas prie Mobilizacijos departamento, pakeičiant pastarojo pavadinimą į „Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM".

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba prie KAM reorganizuota į Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybą prie KAM (toliau KSTT).

2015 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuriam vadovauja KSTT direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Černiauskas.

 

 

Informacija atnaujinta 2015.06.04
Sprendimas: Fresh Media