Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
5
14 15 16
24
25 27 28

 

 

Įamžinkime Lietuvos didžiosios kunigaikštienės atminimą

2011.10.28
image

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona kunigaikštienė Birutė – legendinė lietuvių tautos asmenybė – dorai ir prasmingai tarnavo valstybei ir užaugino Lietuvos valdovus Vytautą Didįjį bei Žygimantą Kęstutaitį. Žinome, kad LDK didysis kunigaikštis Kęstutis ir kunigaikštienė Birutė dar atstovavo senojo baltų tikėjimo pasauliui ir papročiams, o jų sūnus Vytautas jau krikštijo šalį ir buvo naujos krikščioniškosios Lietuvos pradininkas. Šių kunigaikščių valdymo laikotarpis buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybei. Vytauto Didžiojo motinos, žymios lietuvės moters atminimas ir po šimtmečių neišblėso iš tautos sąmonės, ir daugelio buvo susietas su Lietuvos kariuomene – Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės vardu tarpukario metais ir dabar veikia Motorizuotasis pėstininkų batalionas Alytuje, ginkluotojo pasipriešinimo laikotarpiu Kaune kovojo Tauro apygardos partizanų Birutės rinktinė, Lietuvos kariuomenės karininkų žmonos ir dukterys didžiuojasi tapusios LDK Birutės vardu pavadintos draugijos narėmis. Tačiau tik Pakruojo rajono Lauksodžio kaimas papuoštas 1930 metais Lietuvių katalikių moterų draugijos iniciatyva pastatytu betoniniu paminklu, skirtu kunigaikštienei Birutei, Vytauto Didžiojo motinai. „Lietos“ labdaros fondas, Lietuvai pagražinti draugija bei LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, puoselėjančios tautiškumą ir visuomenės dvasingumą žadinančios istorinėmis vertybėmis, pritarus Trakų rajono savivaldybei, ėmėsi iniciatyvos LDK Birutės atminimą įamžinti paminklu Trakų salos pilyje, Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto pastatytoje 14–15 amžiuje.

 

Spalio 20 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo surengtas susitikimas su numatyto paminklo projekto, autoriumi skulptoriumi Gediminu Radzevičiumi. Kauno visuomenei, vilniečių ramovėnų delegacijai, LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno ir Vilniaus skyrių narėms ir kariams dvasingasis medžio ir akmens maestro parengė savo skulptūrų fotografijų parodėlę ir išsamiai apibūdino būsimą kūrinį. Monumentas bus padarytas iš vientiso 4,5 metrų granitinio luito, atvežto iš buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų – Ukrainos, su viršuje ant Saulės ženklo įtvirtinta bronzine LDK karūna. Priekinėje skulptūros dalyje esanti plokštumų sankirta simbolizuos tuometinę kunigaikštienės Birutės istorinę epochą: iš vienos pusės – senojo baltų tikėjimo, iš kitos – naujo krikščioniškojo pasaulio erą, per vidurį – iš akmens masės išplauks stilizuotas jos pačios atvaizdas. Kitoje pusėje bus pavaizduota LDK didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir žemaičių vaidilutės Birutės santuokos legenda – apačioje šventosios ugnies aukuras, viršuje iš vakarų į rytus ant žirgo jojantis kunigaikštis Kęstutis su mergele Birute, o virš jų – lyg dangaus skliautas – lygiadienių ženklai, įprasminantys baltiškąjį laikų metų kaitos ciklą. Ratu iškalta pamato dalis ir ratu išgrįstas akmeninis grindinys aplink skulptūrą su ąžuoliniais suoliukais kraštuose simbolizuos senovinį Rėdos (tvarkos) ratą, nuo blogio apsaugantį istorinį tautos atminimą.

 

Skulptoriui Gediminui Radzevičiui, pristačiusiam paminklo projektą, oponavo ir savo nuomonę dėl istorinių įvykių apibūdinimo bei heraldikos ženklų, panaudotų paminklo projekte, išsakė Vytauto Didžiojo universiteto docentas istorikas dr. Vytenis Almonaitis.

 

Kaip ir dera istorinį atminimą įprasminančiam renginiui, čia skambėjo poezijos posmai ir muzika – prasmingai sudėtą Sakmę apie kunigaikštienę Birutę skaitė autorius – Lietuvai pagražinti draugijos narys teisininkas Jonas Ivoška, savo kūrybos poeziją – skulptorius poetas Gediminas Radzevičius, Labanoro dūdą pūtė Laimonas Staškus, kankliavo ir dainavo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos studentės, o renginį dainomis apie Tėvynę užbaigė Rokas Bakšys.

 

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos vardu nuoširdžiai dėkoju Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkui mjr. Donatui Mazurkevičiui ir meno vadovui Gintarui Venckui, pakvietusiems į prasmingą paminklo projekto aptarimą ir koncertą.

 

Norintieji išsamiau susipažinti su skulptoriaus Gedimino Radzevičiaus kūryba ir paminklo Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Birutei Trakuose projektu, informacijos rasite www.lietosfondas.lt.

 

Dalia MACIUKEVIČIENĖ,

LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyriaus valdybos narė

 

Nuotraukose:

1 – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos narės su renginio svečiais

2 – Skulptorius Gediminas Radzevičius pristatė paminklo Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Birutei Trakų salos pilyje projektą

3 – Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Vytenis Almonaitis išsakė savo – profesionalaus istoriko - nuomonę

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media