Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
5
7
18 19
21 25 26
27 28 30 2

 

Istorija

 

 

Istorijos vingiuose. Tarpukaris

 

1922 m. gruodžio 22 d. gen. ltn. Vlado Nagevičiaus rūpesčiu ir iniciatyva buvo įkurtas Moterų komitetas kariams, ligoniams ir invalidams globoti. Jam vadovavo S. Oželienė, padėjo G. Matulionienė, L. Žemgulienė, M. Marcinkienė, L. Matukienė, R. Paulauskienė, O. Rėklaitienė ir vyr. gailestingoji sesuo Vyčio Kryžiaus ordino kavalierė O. Čebelytė-Jankauskienė.

 

Dvasinis komiteto vadovas buvo kapelionas A. Sabaliauskas. Šio komiteto pagrindu 1925 m. kovo 25 d. buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. S. Oželienė pasiūlė steigti draugiją, kuri sujungtų visas karininkų šeimų moteris, o gen. ltn. V. Nagevičius kreipėsi į moteris, ragindamas įsitraukti į kultūrinį ir šalpos darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, nepasiduoti svetimoms įtakoms, ugdyti lietuvės moters geruosius būdo bruožus – darbštumą, kuklumą, dorovingumą, atgaivinti tautinių drabužių dėvėjimą ir t.t.

 

Draugija, 1935 m. švęsdama didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias mirties metines, pasivadino Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu. Ji turėjo vėliavą – išsiuvinėtą kunigaikštienės Birutės portretą. 1939 m. draugiją sudarė 22 skyriui, kurie vienijo 630 narių. Po sovietų okupacijos, kaip ir kitos organizacijos, draugija buvo panaikinta ir jos turtas nusavintas. Daliai Lietuvos karininkijos su šeimomis pasitraukus į JAV, 1951 m. spalio 21 d. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija (Birutiečių draugija) buvo atkurta ir jos veikla nenutrūkusi iki šiol.

 

 

 

Atkūrimas

 

1990 m. birželio 12 d. susirinko 33 karininkų žmonos ir dukros ir įkūrė iniciatyvinę atkuriamąją Birutiečių valdybą (pirmininkė G. Narvydienė, pavaduotoja R. Dapkienė), o birželio 20 d. buvo sudarytos Karių kapų priežiūros, Ryšių su kitomis organizacijomis darbo grupės. Tais pačiais metais atkurtos organizacijos narės organizuotai dalyvavo perlaidojant Nežinomą kareivį.

 

1990 m. atkūrus organizaciją, joje buvo 73 narės: 28 tarpukario karininkų žmonos, 45 karininkų dukros. Atkurtos organizacijos tikslas buvo remti lietuvių tautos pastangas, atkuriant nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. Įgyvendinant šį tikslą buvo numatyti uždaviniai:

1) puoselėti lietuviškus papročius, tradicijas, didinti solidarumą, propaguoti tautinę kultūrą, meną;

2) rūpintis į vargą patekusiomis organizacijos narėmis ir jų šeimomis, globoti ir remti netekusiuosius sveikatos Lietuvos laisvės kovose, sergančius karius ir karių našlaičius;

3) rūpintis mūsų tautos atžalynu – jaunimu;

4) skleisti tarp savo narių kultūrinio bendradarbiavimo idėjas, puoselėti Lietuvos kariuomenės istorinę atmintį;

5) rūpintis Nepriklausomos Lietuvos karių kapais;

6) organizuoti literatūrinius vakarus;

7) narių bei jų šeimų artimiesiems ryšiams palaikyti ruošti sueigas, iškylas

į įdomesnes Lietuvos vietas.

 

Tarpukario karininkų žmonos ir dukterys neliko nuošalyje ir įsitraukė į štabo, įsteigto jaunuoliams, tarnavusiems sovietinėje kariuomenėje, pagelbėti, veiklą.

 

Įkūrimas

 

1994 m. balandžio 27 d. įkurta Vilniaus birutiečių draugija. Jos pagrindą sudarė iki okupacijos buvusios narės: J. Varnienė, A. Balčiūnienė, A. Apeikienė, V. Zabielskienė, V. Martinėnienė, D. Urbėtienė ir kt. Vilniaus draugijos valdybos pirmininke išrinkta D. Urbėtienė. 1996 m. Vilniaus arkikatedroje pašventinta draugijos vėliava.

 

 

Sąjungos plėtra

 

2000 m. teritoriniu principu įsteigtoms birutiečių draugijoms koordinuoti įkurta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga (Birutiečių sąjunga), kuri tęsia Nepriklausomoje Lietuvoje atkurtos draugijos veiklą. Sąjungos pirmininke išrinkta R. Kronkaitienė skyrė daug dėmesio karių gerovei įgyvendinant bendrą projektą kartu su Danija ir kitomis užsienio valstybėmis. 2009 m. Birutiečių sąjungos pirmininke išrinkta N. Pocienė.

 

Šiuo metu birutiečių draugijos veikia visoje Lietuvos teritorijoje: nuo 1990 m. – Kaune, vadovaujant išrinktoms pirmininkėms G. Narvydienei (1990 m.), E. Adomavičienei (1992 m.), E. Almonaitienei (1998 m.); nuo 1994 m. – Vilniuje, vadovaujant D. Urbėtienei (1994 m.), B. Kliauzienei (2004 m.), N. Pocienei (2007 m.), D. Norkuvienei (2012 m.); nuo 2010 m. – Klaipėdoje, vadovaujant S. Stonkienei; nuo 2013 m. – Alytuje, vadovaujant R. Jurevičienei; nuo 2013 m. – Panevėžyje, vadovaujant D. Zabielienei; nuo 2014 m. – Marijampolėje, vadovaujant L. Draščiukienei.

 

mappp

 

Tikslai

 

Birutiečių sąjungos tikslai: ugdyti jaunimo patriotizmą, pilietinę savimonę, puoselėti lietuviškus šeimos papročius ir tradicijas, propaguoti tautinių drabužių dėvėjimą, saugoti Lietuvos kariuomenės istorinį paveldą, propaguoti kultūrinį bendradarbiavimą, organizuoti kultūrinius švietėjiškus renginius, dalyvauti organizuojant kariuomenės ir visuomenės bendravimo dienas, rengti susitikimus su kariais ir jaunimu, propaguojant tautinę kultūrą, meną ir sveiką gyvenimo būdą, mokyti suvokti gyvenimo prasmę, tinkamai įvertinti dabartį kaip praeities tąsą, palaikyti ryšius su tikrosios karo tarnybos kariais, stiprinti moters vaidmenį karių šeimose.

 

Šventės

 

Svarbiausia birutiečių šventė – Birutės vardo diena, švenčiama vasario 5-ąją. Ši diena minima nuo 1994 m. Švenčiant šią dieną pirmą kartą, buvo laikytos šv. Mišios už mirusias ir gyvas birutietes. Kauno draugijos narės paruošė ir ramovėje suvaidino vaizdelį-spektaklį „Tegul rusens ugnis šventoji“.

 

2015 m. vasario 7 d. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo pašventintas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos vimpelas.

 

Birutietės iškilmingai mini Lietuvos kariuomenės dieną – lapkričio 23-ąją.

 

Labdara

 

Labdara yra vienas šios organizacijos darbų. 2009 m. gruodžio 2 d. Vilniaus ramovėje ketvirtą kartą buvo surengtas vakaras aukcionas, per kurį buvo renkamos lėšos fondui „Parama naujagimiui“. Per aukcioną, kuriame dalyvavo ir birutietės, surinktos lėšos buvo skirtos specialiai dvigubai lovelei neišnešiotiems dvynukams. 2005–2008 m. birutietės įgyvendino programą „Parama Goro provincijos vaikams“: jos suruošė mokyklinių prekių bei šiltų drabužių siuntas Afganistano Goro provincijos vaikams.

 

Birutietės – neatsiejama Lietuvos kariuomenės dalis. Jos aktyviai dalyvauja Kariuomenės ir visuomenės šventėje. Šventės metu birutietės prekiauja pačių paruoštomis vaišėmis, o surinktas lėšas skiria Nemenčinės vaikų ir jaunimo socializacijos centro globotiniams. Šio centro globotiniai taip pat yra dalyvavę Kariuomenės ir visuomenės šventėje, įvairiuose jos konkursuose ir žaidimuose laimėję prizų. Birutietės remia ir kitus vaikų globos namus: globos namų „Putinas“ auklėtiniai kartu su birutietėmis yra dalyvavę Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karių organizuotoje žūklėje, o per nuotraukų aukcioną, vykusį parodos „Kariuomenės vaikai“ metu, surinktos lėšos buvo skirtos Avikilų vaiko tėviškės namų auklėtinių ekskursijai į Kauną.

 

Kita veikla

 

Kasmet Palangoje vyksta birutiečių seminarai, metinės veiklos aptarimai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, paskaitos, pokalbiai.

 

2007 m. kovo mėnesį Karinių oro pajėgų štabe, Kaune, įvyko pirmoji vaizdo konferencija su Afganistane tuo metu tarnavusiais kariais. Į ją buvo pakviesti karių artimieji –žmonos, vaikai, tėvai. Birutietės taip pat surengė susitikimą su Afganistane tarnavusių karių žmonomis Vilniuje, kur papasakojo apie draugijos veiklą, dalijosi rūpesčiais ir kartu ieškojo atsakymų į iškilusius klausimus.

 

2014 m. birutietės kreipėsi į Ukrainos karių, dislokuotų Krymo teritorijoje, šeimas, siūlydamos reikalingą pagalbą ir paramą, lankė Lietuvos ligoninėse gydomus Ukrainoje sužeistus karius ir civilius.

 

2014 m. sausį Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narės prisidėjo prie naktinio žygio „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“, skirto paminėti istorinio 1923 m. Klaipėdos sukilimo 91-ąsias metines. Sąjungos pirmininkė Namida Pocienė bei Klaipėdos skyriaus birutietės, pasipuošusios tautiniais kostiumais, išlydėjo žygeivius, o vėliau viename iš kontrolinių punktų vaišino juos karšta arbata bei užkandžiais. 2015 metais viena iš birutiečių Svetlana Macijauskienė sėkmingai įveikė visą naktinio žygio maršrutą.

 

2014 m. balandžio 19 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, į tarptautinę operaciją Afganistane išlydėta Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės 17-oji karių pamaina (PAG-17) – ji užbaigė Lietuvos vadovaujamą misiją Gore. Birutietės karius į misiją palydėjo įteikdamos ypatingą dovaną – lagaminą su laiškais, kuriuos rašė PAG-17 karių artimieji bei Kauno birutietės, bei simbolinėmis dovanėlėmis su Kauno atributika. PAG-17 vadui plk. ltn. T. Masaičiui birutietės įteikė raktelį lagaminui atidaryti.

 

Birutiečių veikla neapsiriboja vien Lietuva, jos rengia susitikimus su lietuviais iš kaimyninių kraštų, lanko su Lietuvos istorija susijusias vietas užsienyje (susitikimas su Karaliaučiaus krašto lietuviais, aplankyta S. Dariaus ir S. Girėno žūties vieta Lenkijoje, Myslibuže).

Informacija atnaujinta 2015.02.09
Sprendimas: Fresh Media