Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
4
9 10 12 13 14 15
17 21
23 24 26 29
30 31 3 5

 

Istorija

Prie Lietuvos atsargos karininkų sąjungos atkūrimo ištakų



Lietuvos atsargos karininkų sąjunga

Tautinio atgimimo pradžioje (1988-1990 m.) kai kurie atsargos karininkai lietuviai, kartu su patriotiškai nusiteikusia pažangiąja Lietuvos inteligentija, pradėjo veiklą Sąjūdžio sudėtyje.
 
Spaudoje pasirodė atsargos karininkų straipsniai, kritikuojantys sovietinių komendantūrų darbą, atskleidžiančių tikrąją padėtį sovietinėje kariuomenėje, taip pat pastangos nutautinti jaunimą per karinio parengimo pamokas mokyklose ir kitus to meto „patriotinius" renginius. Tai atsargos karininkai A.S.Kairys, R. Tirilis, V. Eidukaitis, kurie pirmieji įžiebė mintį, kad Lietuvoje yra tautiškai, patriotiškai nusiteikusių atsargos karininkų.
 
Norint aktyviai dalyvauti Tautiniame Atgimime iškilo būtinybė atsargos karininkams burtis, sudarant vienminčių organizaciją. Atsargos pulkininko A.S.Kairio iniciatyva buvo suburtos nors ir nedidelis, tačiau ryžto kupinas, vienminčių branduolys. Tai, atsargos karininkai: A.Bajoras, papulkininkiai J. žolis, E. Bilevičius, A. Keblikas; majoras A.Maslauskas, kiek vėliau prisijungė papulkininkiai C.Norkus, iš Klaipėdos, Z.Orentas iš Šiaulių. Aptarę susiklosčiusią padėtį Lietuvoje, priėjo išvados, kad patriotiškai nusiteikę atsargos karininkai, šiuo tautai svarbiu momentu ir lemiamu laikotarpiu negali likti nuošaly, liekant paprastais stebėtojais. Nutarė: tautiškai ir patriotiškai nusiteikusi Lietuvos karininkija privalo eiti kartu su ta Tautos dalimi, kuri siekia Tautos laisvės ir nepriklausomybės. Aišku, jeigu jie nepabūgs šmeižto ir grasinimų. Taip buvo sudaryta iniciatyvinė grupė siekianti atkurti atsargos karininkų sąjungą.
 
Nepaisant sovietinių valdžios organų, o taip pat pavienių koloborantų šantažo ir grasinimų, pradėta ieškoti patikimų tautiškai nusiteikusių įvairių kartų atsargos karininkų, juos suburti, atkuriant Atsargos karininkų sąjungą, veikusią tarpukario Lietuvoje. Kadangi Lietuva tuo metu buvo dar okupuota ir kad į organizaciją nepatektų nepageidaujamų asmenų, būtina buvo pabrėžti, kad tai atkuriama Lietuvos atsargos karininkų sąjunga (LAKS).
 
Pagrindinis organizacijos tikslas, kad jos vadai eidami kartu su Sąjūdžiu (jo sudėtyje), įneštų svarų indėlį kovoje už laisvę ir valstybingumo atkūrimą. Pamažu įsijungė daugiau geranoriškai nusiteikusių atsargos karininkų. Iniciatyvinę grupę moraliai sustiprino prieškario - nepriklausomos Lietuvos karininkai, tai generalinio štabo pulkininkas leitenantas A.Malijonis, kapitonai A.Verksnys ir P.Pilipavičius, leitenantas J.Krakauskas, kurie aktyviai įsijungė į darbą, prisidėjo prie Lietuvos atsargos karininkų sąjungos atkūrimo.
 
Kuriant LAKS būtina buvo organizacijos siekius ir uždavinius suderinti su Sąjūdžio Taryba. Sąjūdžio Taryba iniciatyvinės grupės pasiūlymams ir pageidavimams pritarė.
 
Iniciatyvinė grupė gavusi pritarimą savo veiklai, organizavo darbą: buvo paskirstyti darbo barai, kas rengs Programą ir įstatus kitus reikiamus dokumentus, kas organizuos karininkų paiešką, darbą su jais, kas aiškins organizacijos veiklos svarbą ir kt. Pradėta glaudžiai bendradarbiauti su kitomis visuomeninėmis organizacijomis.
 
Visuomeninės organizacijos pastebėjusios iniciatyvinės grupės veiklą, pradėjo juos kviesti į įvairius renginius, susibūrimus bei mitingus. Lietuvos miestuose pradėta kurti grupes, ruoštasi steigiamajam suvažiavimui. Pirmosios atsargos karininkų grupės susikūrė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje , kiek vėliau Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose, Panevėžyje, Šiauliuose.
 
Iniciatyvinės grupės nariai savo veikloje neapsiribojo vien tik LAKS atkūrimu. Ryžtingai ir apgalvotai ėmėsi priemonių pakeisti jaunimo vadinamojo „patriotiško auklėjimo kryptį" mokyklose. Nemaža dalis karinių vadovų mokyklose patriotinį auklėjimą pasuko kita linkme.
 
Aptariant LAKS Programą, Įstatus, stengtasi gerai užmaskuoti pagrindinį organizacijos siekį - suburti stiprų karininkų branduolį tam, kad , iškilus būtinybei per trumpą laiką būtų galima sudaryti palankias sąlygas kariuomenės atkūrimui. Visapusiškai buvo nagrinėjama 1918 - 1920 m. Lietuvos kariuomenės sukūrimas, padarytos klaidos, istorijos prielaidos, organizacijos darbas, Nepriklausomybę gynusių karininkų veikla.
 
1989 m. Lapkričio 18 d. Vilniuje Komunalinio ūkio ministerijos patalpose įvyko atsargos karininkų sąjungos Steigiamasis suvažiavimas. Jame dalyvavo 208 atsargos karininkai iš įvairių
Lietuvos vietovių. Suvažiavimas priėmė LAKS programą, patvirtino Įstatus. Buvo išrinkta Centro Valdyba, jos pirmininku tapo A.S.Kairys, sekretoriumi - atsargos majoras A.Maslauskas. Po suvažiavimo LAKS veikla sustiprėjo visuose darbo baruose.
 
Aktyvus LAKS narių darbas, bendravimas su kitomis visuomeninėmis organizacijomis atsidūrė KGB ir Respublikinio karinio komisariato vadovų dėmesio centre. Pastoviai tęsėsi persekiojimai, bauginimai, grasinimai ir šantažas. Karinio komisariato iniciatyva iš aktyviausių atsargos karininkų buvo atimti kariniai laipsniai ir pensijos už užtarnautus metus. Iš viso buvo atimti kariniai laipsniai ir pensijos iš 26 atsargos karininkų. Pirmaisiais tapo pulkininkas A.S.Kairys, papulkininkiai C.Norkus ir Z.Orentas.
 
Štai kaip apie LAKS veiklą atsiliepė respublikinio karinio komisariato vadovai:-"ši sąjunga pagrindinai sukurta dėl atgimimo senos buržuazinės armijos tradicijų ir tuo pagrindu auklėti jaunimą. Tokį darbą sąjungos nariai vykdo specialiose mokyklose ruošiant stojimui į karo mokyklas. Taip pat ši sąjunga turi tikslą kovoti, kad Respublikos šaukiamas jaunimas netarnautų už Lietuvos ar Pabaltijo respublikų ribų. Į sąjungos sudėtį pagrindinai įeina senos buržuazinės armijos karininkai. Sąjungos leidžiamas žurnalas „Kardas" užpildomas medžiaga iš jos gyvenimo. Visa tai patvirtina, kad esant sudėtingai politinei padėčiai nėra pagrindo įteisinti Vyriausybei lietuvišką atsargos karininkų nacionalistinę sąjungą ir suteikti jai juridinio asmens teisę, kad jie atvirai galėtų veikti prieš šalies ginkluotąsias pajėgas ir buržuazinio nacionalizmo nuodais nuodyti jaunimą".
Sąjungos veiklą koloborantai pajuto greitai. Šaukiamas jaunimas nėjo į karinius komisariatus, padaugėjo bėgimo atvejų iš sovietinės kariuomenės.
 
Visi bandymai juridiškai įteisinti LAKS buvo bevaisiai. Tuometinė Vyriausybė kelis kartus atmetė prašymą įregistruoti organizaciją, suteikiant jai juridinio asmens teisę.
 
Paskelbus 1990 m. Kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimą, tų pačių metų balandžio 28 d. Ministrų Taryba savo nutarimu Nr. 143 įregistravo Lietuvos atsargos karininkų sąjungą.
 
Balandžio mėnesį Aukščiausiosios nacionalinio komiteto pirmininko Z.Vaišvilos iniciatyva buvo organizuotas jo komiteto narių susitikimas su atsargos karininkais (LAKS nariais). Susitikime dalyvavo daugiau kaip 20 karininkų. Iš deputatų dalyvavo Z.Vaišvila, S.Pečeliūnas, A.Norvilas, A.Butkevičius. Susitikimo metu buvo svarstomas vienintelis klausimas - nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atkūrimas. Deputatai kreipėsi į karininkus ir kvietė juos aktyviai dalyvauti šiame darbe.
Iškart po susitikimo prasidėjo konkretus darbas. Pradėjome rengti karinius Statutus, vadovaudamiesi tarpukario Lietuvos kariuomenės statutais, juos taikydami nūdienos kariuomenės kūrimo ir egzistavimo sąlygomis. Kuriant Statutus ir kitus būtinus dokumentus aktyviai dalyvavo A.S.Kairys, C.Braziulis, A.Maslauskas, A.Bajoras, J.Paužolis, A.Pakalka, J.Noreika, V.Jurevičius, P.Maštavičius.
 
1990 m. balandžio 25 d. Buvo įsteigtas Krašto apsaugos departamentas. Iš viso buvo skirti 37 etatai. Formuojant departamento pagrindą sudarė atsargos karininkai ir savanoriai. Departamento aparatą sudarė 4 tarnybos: mobilizacijos, žvalgybos, operacijų ir intendantinė., taip pat Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje< Alytuje buvo įkurta karo komendantūros.
 
LAKS nariai Krašto apsaugos departamente užėmė šias pagrindines pareigas: generalinio direktoriaus pavaduotoju tapo pulkininkas A.Vaitkaitis, mobilizacinio skyriaus viršininku pulkininkas leitenantas J.Paužolis, žvalgybos skyriaus viršininku pulkininkas A.Bajoras, operacijų skyriaus viršininkas pulkininkas A.S.Kairys, intendantinio (aprūpinimo) skyriaus viršininku -pulkininkas A.Pakalka. Miestų karo komendantais buvo paskirti: Vilniuje - G.Jurčiukonis, Kauno - majoras V.Baranauskas, Klaipėdos pulkininkas leitenantas C.Norkus., Alytaus - kapitonas L.Ragelis, Šiaulių pulkininkas leitenantas Z.Orentas. Taip pat departamente LAKS nariai užėmė atsakingas pareigas. Tai pulkininkas C.Braziulis, pulkininkai leitenantai J.Noreika, E. Bilevičius, P. Maštavičius, majorai A. Maslauskas, K. Radzevičius, J. Užurka, R. Malinauskas ir eilė kitų.
 
Laks nariai, nepabūgę grasinimų ir šantažo, atkūrė Krašto apsaugos sistemą, nepalūžo ir per 1991 m. sausio įvykius bei rugsėjo mėn. Pučo metu. Kai kuriems iš jų teko patirti ne tik moralinį pažeminimą, bet ir fizinį smurtą (pulkininkas leitenantas J.Paužolis, majorai K.Radzevičius, V.Žagaras ir kiti.)
 
Kiekvienas kuriamos sistemos žingsnis sekėsi labai nelengvai. Tai buvo kūryba. Deja, ne viskas buvo įforminta dokumentais, rašyta ir filmuota. Tai galima paaiškinti visų pirma konspiracijos sumetimais. Juk krašto apsaugos struktūrų gimimas buvo uždraustas vaisius. Žmonės, kurie įsijungė į KAD padalinius, juos kūrę asmenys Sovietų Sąjungos funkcionierių ir koloborantų buvo laikomi neteisėtų banditinių formuočių nariais. Kita vertus, žvelgiant į tas Krašto apsaugos sistemos ištakas per laiko prizmę, ne visada dabar išlaikomas istorinis objektyvumas. Kai kas nutylima, kai kas interpretuojama iš nūdienos pozicijų.
Prasminga nors trumpai prisiminti (pabrėžti) kaip Lietuvių karininkų veikla, atkuriant krašto apsaugą vertino kitų valstybių bei tarptautinių organizacijų veikėjai.
 
Buvęs NATO generalinis sekretorius pabrėžė: „Tik ištikimi savo šalių piliečiai, turintys ne tik tvirtas profesionalias žinias, bet ir ryžtą, gali įvykdyti perdėm sunkią užduotį - sukurti profesionalią gynybinę sistemą. Aš dabar įsitikinęs, kad tokie yra Jūsų kariuomenės kūrėjai. Iš patirties galiu pasakyti, kad ne kiekviena demokratinė šalis gali pasigirti tokiu savo nacionaliniu turtu" (1992 m. balandžio 16 d., Vilnius, iš pasakytos kalbos).
Jungtinių Amerikos Valstijų karo atašė Lietuvoje pulkininkas leitenantas H.Zaccor savo kalboje akcentavo: „Ne iš nuogirdų žinau apie buvusį SSRS karo mokslų potencialą, karo specialistų parengimą. O, kad lietuviai yra išėję sovietinę karo mokyklą ir pasiekę ten profesionalumo aukštumų, tai dabar labai naudinga. Aš įsitikinęs, kad Jūs savo kariuomenei padėjote profesionalumo pamatus. Ar galima suabejoti atsidavimu savo valstybei, ar kas būtų galėjęs profesionaliau padaryti tą darbą?“ (1993 m., Vilnius, iš pasakytos kalbos).

Parengė dm.plk. A.S.Kairys.
Informacija atnaujinta 2013.10.21
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media