Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
4
9 10 12 13 14 15
17 21
23 24 26 29
30 31 3 5

 

Tarptautinės organizacijos

Jungtinių tautų organizacija (JTO)

 

1991 m. Lietuva tapo JTO nare.

 

1994–1995 m. Lietuvos karių būrys Danijos bataliono sudėtyje dalyvavo JTO UNPROFOR II operacijoje Kroatijoje.

 

Nuo 1998 m. Lietuva dalyvauja JTO Nuolatinės parengties pajėgų (NPP) sistemoje.

 

2002 - 2009 m. Lietuva skyrė karius JT greito reagavimo brigadai (SHIRBRIG), kuri sėkmingai pasitarnavo JT nuolatinės parengties pajėgų koncepcijos plėtojimui.

 

1998 m. Lietuva prisijungė prie 1980 metų Tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos (Convention on Certain Conventional Weapons, CCW) ir 4 jos Protokolų, o 2004 m. – prie naujojo V-o Protokolo. Konvencijos ir jos Protokolų tikslas – apsaugoti civilius gyventojus nuo įprastinės ginkluotės sukeltų padarinių, kas ypatingai aktualu karinių konfliktų metu ir jiems pasibaigus. Siekiant įvertinti valstybių pastangas įgyvendinti Konvencijos nuostatas, šalys teikia ataskaitas. Nuo 1999 m. kiekvienais metais Lietuva teikia nacionalinę ataskaitą.

 

1998 m. Lietuvoje įsigaliojo 1972 m. Konvencija dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (BTWC). Nuo 2000 m. Lietuva teikia nacionalines ataskaitas pagal šios konvencijos nuostatas.

 

1998 m. Lietuva prisijungė prie 1993 m. Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, saugojimo ir naudojimo uždraudimo bei sunaikinimo.

 

Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse iniciatyvose, kurių tikslas – užkirsti kelią tarptautiniam terorizmui ir masinio naikinimo ginklo bei jų pristatymo priemonių neplatinimui. Lietuva remia 2004 m. JT Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją 1540, kurios tikslas – užkirsti kelią teroristinėms ar kitokioms grupėms įsigyti ar kitaip įgyti biologinį, cheminį ar branduolinį ginklą, sugriežtinti nacionalinius kontrolės režimus tokių medžiagų platinimui. Lietuva, kaip ir kitos šalys, teikia nacionalinę ataskaitą apie nacionalinių priemonių vykdymą įgyvendinant rezoliucijos tikslus.

 

Lietuva aktyviai prisideda prie tarptautinių iniciatyvų dėl JT Saugumo Tarybos Rezoliucijos Nr. 1325(2000) įgyvendinimo, ypač moterų saugumo ir jų teisių gynimo srityse.

 

Lyčių lygybės ir moterų teisių klausimai užimą reikšmingą vietą tarp Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetų. Jau įgyvendinti arba šiuo metu vykdomi tam skirti projektai Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir Afganistane.

Daugiau nei 40 valstybių yra patvirtinusios nacionalinius JT Saugumo tarybos Rezoliucijos Nr. 1325 (2000) įgyvendinimo veiksmų planus, jų tarpe ir Lietuva. Tokie veiksmų planai arba nacionalinio lygio strategijos padeda šalims konkrečiai įvardinti savo prioritetus ir įvertinti turimus resursus, apibrėžti JTST Rezoliuciją Nr. 1325 įgyvendinančiųjų atsakomybę ir įsipareigoti veikti.

 

Lietuvos priemonių plano JTST rezoliucijai Nr. 1325 įgyvendinti rengimą lėmė Lietuvos, kaip aktyvios JT narės ir nenuolatinės narės JTST 2014-2015 m. statuso siekiančios valstybės, įsipareigojimas.

 

2011 metų gruodžio mėnesį patvirtintas Lietuvos JTST rezoliucijos Nr. 1325 įgyvendinimo priemonių planas svariai padės skleisti žinią apie moterų padėtį ir jos gerinimo būdus. Ginkluotų konfliktų metu smarkiai nukenčia civiliai, ypač silpniausi ir atstumtieji: moterys, vaikai, seneliai. Ši patirtis neleidžia likti abejingiems, todėl Lietuva aktyviai prisideda prie tarptautinių pastangų apginti moteris ir mergaites, pripažinti jų vaidmenį sprendžiant konfliktus ir įtvirtinant taiką.

 

Apie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą

 

 

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) 

 

1991 m. Lietuva tapo ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) nare.

 

ESBO numatė kompleksą priemonių didinti saugumą ir pasitikėjimą tarp savo narių karinėje srityje: reguliariai keičiamasi informacija apie kiekvienos valstybės karines pajėgas, biudžetą, karinį planavimą ir tam tikras karinės veiklos rūšis. Teikiamai informacijai patikrinti numatytos verifikacijos priemonės – kitų valstybių regionų inspekcijos bei duomenų įvertinimo vizitai į kitų valstybių karinius dalinius. Taip įsitikinama, kad juose nevykdoma nepaskelbta karinė veikla. Toks režimas egzistuoja nuo 1990 m. Šiuo metu galiojančios saugumą ir pasitikėjimą didinančios priemonės numatytos ESBO Vienos 1999 m. dokumente.

 

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kiekvienais metais teikia ESBO duomenis apie Lietuvos kariuomenę, karinį biudžetą, gynybos planavimą ir numatomas karines pratybas pagal Vienos 1999 m. dokumento reikalavimus.

 

Lietuva priima ESBO šalių duomenų patikrinimo vizitus ir regiono inspekcijas, laikydamasi visų Vienos 1999 m. dokumente numatytų reikalavimų. Vienos 1999 m. dokumentas numato, kad pagal esamus limitus Lietuva per metus turi priimti 1 informacijos įvertinimo vizitą ir 3 inspekcijas (pasyvi Lietuvos kvota).

 

Remiantis Vienos 1999 m. dokumentu, Lietuva papildomai dvišališkai vykdo pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones su Suomija, Švedija bei Rusijos Federacija (dėl Kaliningrado srities), Baltarusija.

 

Nuo 2005 m. Lietuva prisijungė prie 1992 m. Atviros erdvės sutarties, kurios narėmis gali būti visos ESBO šalys. Remiantis šia sutartimi kiekviena šalis-sutarties dalyvė turi teisę vykdyti ir įsipareigojimus priimti kitų šalių tam tikslui skirtų sertifikuotų lėktuvų skrydžius savo oro erdvėje. Lėktuvai, skrisdami šalies-sutarties dalyvės oro erdve, naudodamiesi sutartimi leidžiamomis kameromis, sensoriais ir specialiais radarais tiria ar inspektuojamoji valstybė laikosi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ginklų kontrolės srityje. Skrydžių metu gauti duomenys yra prieinami visoms valstybėms-sutarties dalyvėms.

 

Lietuvos dalyvavimas ESBO misijose:

 

1. Trys Lietuvos kariniai stebėtojai 1998–12–13 - 1999–10–29 dalyvavo ESBO verifikacijos misijoje Kosove.

 

2. Lietuvos karininkų dalyvavimas ESBO Rusijos-Gruzijos sienos Čečėnijos segmento stebėjimo misijoje Gruzijoje: 2000– 06– 05– 2000– 11– 15 du karininkai; nuo 2000–11–16 – 2005-05-15 – vienas karininkas.

 

3. Nuo 2005-05-16 vienas karininkas dalyvavo ESBO Paramos apmokant Gruzijos pasieniečius programoje.

Informacija atnaujinta 2013.07.02
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media