Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
28 30 2
6 9
10 12 13 14 15
19 22
29
2 4 5

 

NATO greitojo reagavimo pajėgos

Lietuvos kariai NATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje

 

Šiuolaikinės grėsmės yra ne tik konvencinės kilmės. Jos gali pasireikšti bet kurioje pasaulio vietoje ir bet kuriuo metu. Tokiomis sąlygomis, jei neturi galimybių užgniaužti potencialių pavojų jų pirminėje vystymosi fazėje, niekas negali jaustis saugus. Aljansas, siekdamas išlaikyti gebėjimą efektyviai reaguoti į jam kylančias visų tipų grėsmes bet kurioje pasaulio vietoje 2002 m. įkūrė NRF (angl. NATO Response Force) arba NATO greitojo reagavimo pajėgas.

 

NRF yra Aljanso pirmo atsako pajėgos, galinčios vykdyti viso spektro operacijas ir misijas, įskaitant 5 straipsnio kolektyvinės gynybos operacijas. NRF yra pavaldžios NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiajam vadui (SACEUR), o sprendimą dėl NRF panaudojimo priima NATO aukščiausias sprendimų priėmimo organas - Šiaurės Atlanto Taryba (NAC). NATO greitojo reagavimo pajėgos turi integruotus ir absoliučiai sąveikius sausumos, oro, jūrų pajėgumus, vadovaujamus vieningos karinės vadovybės. Prireikus šios pajėgos per ypač trumpą laiką gali būti perdislokuojamos į bet kurį pasaulio tašką ginti kolektyvinį Aljanso saugumą. NRF gali vykdyti visų tipų misijas, pradedant aukšto intensyvumo kovos veiksmais sąjungininkų ar priešo teritorijoje, antiteroristiniais, krizių valdymo veiksmais, baigiant humanitarinėmis ar gyventojų evakavimo užduotimis.

 

Reaguojant į pasikeitimus saugumo aplinkoje dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2014 m. NATO viršūnių susitikime Velse patvirtino Pasirengimo veiksmų planą (RAP), kurio viena iš pagrindinių priemonių yra NRF stiprinimas. NRF sudėtyje nuspręsta sukurti labai aukštos parengties priešakines pajėgas VJTF (angl. Very High Readines Joint Task Force), papildytas strateginiais perdislokavimo, žvalgybos, kovinės paramos bei kitais įgalinančiais pajėgumais. Sustiprintų NRF pajėgų (enhanced NRF) pagrindinė funkcija – labai skubiai reaguoti į grėsmes Aljanso teritorijai ar jos gyventojams. Kad užtikrinti VJTF pajėgų sklandų formavimą bei padidinti jų efektyvumą 2015 m. vasario mėn. NATO gynybos ministrų plenariniame posėdyje buvo pritarta „formuojančių šalių koncepcijai“ (Framework Nation Concept). VJTF sausumos brigadas ir vadavietes formuoja nustatytos 6 šalys - savanorės. Formuojančios šalys nustato reikalavimus VJTF budėjime norinčioms dalyvauti pajėgoms, o kitos sąjungininkės savo pajėgumais prisijungia prie budėjimo. VJTF skirtų pajėgų budėjimas NATO greito reagavimo pajėgose viso trunka 3 metus, tuo tarpu budėjimas kitose NRF pajėgose trunka 1 metus. Sustiprintas NRF pajėgas sudaro apie 40 000 karių.

 

Dalyvavimas NRF yra integrali Lietuvos užsienio ir saugumo politikos dalis. Atsižvelgiant į potencialius grėsmių scenarijus, Lietuvos gynybos užtikrinimui yra gyvybiškai svarbus greitas NATO pastiprinimas.

 

NRF istorija

2002 m. NATO viršūnių susitikime Prahoje priimtas sprendimas sukurti NATO greitojo reagavimo pajėgas (NRF).

 

2003 m. pradėta realizuoti NRF koncepcija, II-ą pusmetį prasidėjo NRF-1 budėjimas.

 

2005 m. NRF pasiekė pirminius operacinius pajėgumus.

 

2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos karių budėjimui NRF ir nuo tų pačių metų sausio 14 d. NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF-4) budėjimą pradėjo Lietuvos kariuomenės vandens valymo vienetas, sudarytas iš Marijampolėje dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos specialistų. Tuo metu NRF savo gretose sutelkė apie 17 tūkstančių karių ir buvo pasirengusios vykdyti visas šioms pajėgoms keliamas užduotis.

 

2005 m. Lietuvos kariuomenės vandens valymo vienetui teko sudalyvauti ir pirmojoje NRF operacijoje. Pakistane įvykus ypač stipriam žemės drebėjimui vietos vyriausybė paprašė NATO suteikti pagalbą nukentėjusiems gyventojams. Nors Lietuvos vandens valymo vieneto budėjimas NRF tuo metu buvo formaliai pasibaigęs, tačiau iškilus poreikiui vienetas per 15 dienų buvo dislokuotas į nuo žemės drebėjimo nukentėjusią Arja provinciją. Vandens valymo vienetas buvo dislokuotas Bago miestelyje kartu su Lenkijos karo inžinieriais ir valė Malo upės vandenį bei jį tiekė vietos gyventojams, Nyderlandų karinių pajėgų ligoninei, britų kalnų inžinieriams. Misija truko tris mėnesius, o jos metu buvo išvalyta apie 363 300 litrų vandens.

 

Nuo 2005 m. liepos mėn. NRF- 5 budėjimą pradėjo Specialių Operacijų Junginio (SOJ) eskadronas „Aitvaras-05". 2006 m. pirmąjį pusmetį (NRF-6) jį pakeitė „Aitvaras-06". NRF-7 dalyvavo Lietuvos KJP išminavimo laivas.

 

Į NRF- 9 vėl buvo skirtas KJP išminavimo laivas, o nuo 2008 m. sausio mėn. (NRF-10) budėjo SOJ eskadronas ir Vandens valymo vienetas.

 

2010 m. NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF-14) budėjimą vykdė Lietuvos vadovaujamas Baltijos šalių pėstininkų batalionas. Baltijos šalių pėstininkų batalioną sudarė Estijos ir Lietuvos kariniai padaliniai. Lietuva jam skyrė dvi mechanizuotąsias pėstininkų kuopas, štabo ir paramos kuopą bei logistinės paramos kuopą (iš viso apie 600 karių), Estija – vieną mechanizuotąją pėstininkų kuopą, žvalgybos ir logistinės paramos būrius, o Latvija - štabo karininkus. Lietuva taip pat skyrė karius į įvairius NRF-14 štabus bei nacionalinį paramos elementą (iš viso virš 40 karių), kuris NRF-14 budėjime rėmė visą Lietuvos kariuomenės kontingentą.

 

2010 m. liepos 1 d. NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF–15) budėjimą pradėjo Lietuvos kariuomenės išminavimo būrys, sudarytas iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių. Apie 30 Lietuvos išminuotojų budėjo Lenkijos išminavimo kuopos sudėtyje.

 

2011 metų sausio 1 d. budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose pradėjo iš Karinių oro pajėgų karių suformuotas Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas, Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas „Sūduvis" (M52) bei Specialiųjų Operacijų Pajėgų (SOP) Psichologinių operacijų komanda. Be to, 2011 m. NRF budėjo iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių suformuota Pajėgų apsaugos kuopa. Iš viso 2011 m. NRF budėjo 186 kariai.

 

2012 metais NATO greitojo reagavimo pajėgose, kurių budėjimas buvo pratęstas iki 1 metų, budėjo SOP vienetas, iš Logistikos valdybos karių suformuotas Judėjimo kontrolės komanda, Vidutinių sunkvežimių vienetas bei Vandens valymo vienetas. Karinės oro pajėgos į NRF budėjimą skyrė transporto lėktuvą C-27J "Spartan". Iš viso 2012 m. NRF budėjo 149 kariai.

 

2013 metais NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo 136 kariai iš Lietuvos karinių oro pajėgų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo motorizuotojo pėstintinų batalionų ir Specialiųjų operacijų pajėgų.

 

2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo KJP Štabo aprūpinimo laivas, Vandens valymo vienetas, Vidutinių sunkvežimių transportavimo būrys ir logistikos karininkas. Iš viso 2014 m. NRF budėjo 98 kariai.

 

2015 m. NRF budėjo Pajėgų apsaugos kuopa, iš Specialių operacijų pajėgų karių suformuotos Psichologinių operacijų ir Žmogiškosios žvalgybos komandos bei Specialių operacijų užduoties grupė ir štabo karininkai, Sausumos pajėgų Civilių – karių bendradarbiavimo būrys, iš logistikos karių suformuota Judėjimo kontrolės komanda ir logistikos karininkas. Iš viso 2014 m. NRF budėjo 244 kariai.

 

2016 m. budėjimą sustiprintose NRF vykdo apie 550 Lietuvos karių. Tai vienas didžiausių Lietuvos indėlių į NATO greito reagavimo pajėgas per visą Lietuvos budėjimų NRF istoriją.

 

2017 m. ir 2018 m. budėjimams sustiprintose NRF rengiasi apie 300 karių.

 

http://www.nato.int/cps/en/natolive/topics_49755.htm

 

Informacija atnaujinta 2016.04.20
Sprendimas: Fresh Media