Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
29 30 31 2 4
7 9 11
17

 

Lietuvos kelias į NATO

1990 03 11 Seimas balsuoja už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

 

1991 02 11 NATO narė Islandija pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę.

 

1991 07 29 Maskvoje pasirašoma Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Sutartimi Maskva pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

 

1991 09 17 Lietuva, Latvija ir Estija priimamos į Jungtines Tautas.

 

1991 12 20 Briuselyje (Belgijoje) įvyko steigiamasis Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos (angl. North Atlantic Cooperation Council, NACC) susitikimas, kuriame dalyvavo 16 NATO, 6 buvusios Varšuvos pakto ir 3 Baltijos valstybės.

 

1992 03 13–16 Baltijos šalyse pirmą kartą lankėsi NATO Generalinis sekretorius Manfred Wörner (Manfredas Viorneris).

 

1992 09 23 pirmasis Lietuvos valstybės vadovo profesoriaus Vytauto Landsbergio vizitas į NATO būstinę.

 

1993 08 31 iš Lietuvos Rusija išveda paskutinę savo kariuomenės dalinį.

 

1993 12 15 Baltijos valstybių prezidentai pareiškia sieksią Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo ir paskelbia, jog narystė NATO yra jų tikslas, nes ji labiausiai atitinka jų šalių saugumo interesus.

 

1994 01 04 Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė laišką NATO Generaliniam sekretoriui Manfred Wörner su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare.

 

1994 01 10 NATO Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimo metu pareikštas kvietimas Vidurio ir Rytų Europos šalimis prisijungti prie naujos Partnerystės taikos labui (PTL) iniciatyvos.

 

1994 01 27 Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas oficialaus vizito į NATO būstinę metu pasirašė PTL pagrindinį dokumentą. Lietuva viena pirmųjų prisijungė prie PTL.

 

1994 03 11 Lietuva pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartį su NATO nare Danija. Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis su NATO valstybe.

 

1994 08 22 ‒ 1995 03 01 pirmasis Lietuvos kariuomenės taikos palaikymo 32 karių būrys LITPLA-1 Danijos Karalystės taikos palaikymo bataliono DANBAT sudėtyje dalyvavo Jungtinių Tautų tarptautinėje taikos palaikymo operacijoje Kroatijoje.

 

1994 11 18 Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos Respublikos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) individualią programą „Partnerystė taikos labui“. NATO šiai programai pritarė lapkričio 23 dieną.

 

1995 05 02 per bendrą NATO Vyriausiojo politinio-karinio komiteto susitikimą su Lietuvos atstovais buvo susitarta dėl pirmojo mūsų šalies Planavimo ir peržiūros proceso įvertinimo.

 

1996 02 19 Lietuvos taikos palaikymo būrio (LITPLA) kariai, tarnaujantys Danijos batalione, išvyko į NATO vadovaujamą taikos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje.

 

1997 01 08 įsigaliojo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, įvardijęs integraciją į Europos ir transatlantines struktūras kaip prioritetinį Lietuvos politikos tikslą ir kaip nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonę.

 

1997 08 01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta Lietuvos misija prie NATO. Spalio 9 d. Lietuvos ambasadoriumi NATO paskirtas buvęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Pirmuoju kariniu atstovu prie NATO paskirtas kmdr. Eugenijus Nazelskis.

 

1999 01 14 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymą, kuriame numatyta palaipsniui didinti karines išlaidas, kurios turėtų sudaryti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

 

1999 04 23–25 NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės Aljanse. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis šaliai, siekiančiai narystės NATO, pasiruošti tapti visateise nare.

 

1999 m. rugsėjo mėnesį Lietuva pristatė NATO pirmąjį pasirengimo narystei metinį planą.

 

2000 m. kovo mėnesį NATO pateikė pirmąją Lietuvos pažangos ataskaitą.

 

2000 05 19 Vilniuje devynių valstybių, siekiančių narystės NATO, užsienio reikalų ministrai pasirašė „Vilniaus pareiškimą“ dėl politinio ir praktinio bendradarbiavimo tarp šių šalių. Pareiškimą pasirašiusios valstybės pradėtos vadinti V9 grupe, o jų bendradarbiavimas „Vilniaus procesu“.

 

2001 01 25 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ir Vakarų Europos Sąjungai (VES) paskirta Gintė Bernadeta Damušis.

 

2001 05 23 vienuolika Lietuvos parlamentinių partijų pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001–2004 metams.

 

2001 05 10–11 įvyko devynių NATO kandidačių premjerų susitikimas Bratislavoje. Susitikimo metu priimta bendra deklaracija dėl NATO plėtros; prie „Vilniaus proceso“ prisijungė dešimtoji valstybė Kroatija (V9 grupė peraugo į V10).

 

2001 05 27–31 Vilniuje įvyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija, kurioje pranešimą skaitė NATO Generalinis sekretorius lordas George Robertson (Džordžas Robertsonas).

 

2001 07 06 Lietuvos kariniu atstovu prie NATO paskirtas plk. Alvydas Kunigėlis.

 

2001 09 18 Lietuva pristatė peržiūrėtas karinių pajėgų struktūras susitikime su NATO Vyriausiuoju politiniu-kariniu komitetu. Lietuvos gynybos struktūrų peržiūra įvertinta labai gerai.

 

2002 02 22 Lietuvoje lankėsi NATO Generalinis sekretorius lordas George Robertson. Jis labai gerai įvertino pasiektą Lietuvos pažangą rengiantis narystei Aljanse.

 

2002 03 18 Briuselyje Lietuvos krašto apsaugos ministerijos delegacija dalyvavo NATO Politinio karinio valdymo komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomos ekspertų parengtos išvados apie Lietuvos pasirengimą narystei NATO gynybos srityje. Tai buvo paskutinis Lietuvos karinių pajėgų pasirengimo narystei NATO įvertinimas prieš Aljanso valstybių vadovų susitikimą Prahoje.

 

2002 m. gegužės mėnesį patvirtinta Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, kurioje teigiama, kad Lietuvos narystė NATO yra vienas iš svarbiausių saugumo politikos tikslų.

 

2002 m. birželio mėnesį JAV pasiūlė Lietuvai dalyvauti antiteroristinėje operacijoje „Tvirta taika“.

 

2002 07 06–07 Briuselyje vyko NATO ir Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPT) gynybos ministrų susitikimas, kuriame dalyvavę ministrai, tarp jų Linas Linkevičius, kalbėjo apie EAPT ateitį naujos NATO plėtros perspektyvoje.

 

2002 10 15 į Jungtinių Tautų vadovaujamą taikos palaikymo misiją Afganistane išvyko pirmieji (4) karo medikai.

 

2002 11 19 į Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamą operaciją „Tvirta taika“ („Enduring Freedom“) Afganistane išvyko pirmasis 40 Lietuvos karių būrys.

 

2002 11 21 Prahoje vykusiame NATO viršūnių susitikime Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie Aljanso.

 

2002 11 23 pirmą kartą į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas George W.Bush, kuris užtikrino, kad Baltijos valstybėms daugiau nereikės dėl savo nepriklausomybės kovoti vienoms.

 

2003 01 10 Lietuva pradėjo pirmąjį pokalbių dėl narystės NATO etapą Briuselyje.

 

2003 03 17 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis išsiuntė laišką NATO Generaliniam sekretoriui, patvirtinantį Lietuvos pasiryžimą prisiimti visus įsipareigojimus, kylančius iš NATO sutarties ir pasirengimo siekti atitikimo NATO reikalavimus.

 

2003 03 26 Briuselyje devyniolikos NATO valstybių atstovai pasirašė protokolą dėl Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties.

 

2003 06 12 krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius kartu su kitų pakviestų narystei Aljanse valstybių gynybos ministrais pirmą kartą dalyvavo NATO Gynybos planavimo komiteto ir Šiaurės Atlanto Tarybos gynybos ministrų susitikime.

 

2003 10 30 NATO šalių atstovai ir Lietuva aptarė penktąjį ir paskutinį Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP).

 

2004 03 01 visoms 19 NATO valstybių baigus prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo ratifikacinį procesą, NATO Generalinis sekretorius oficialiai pakvietė septynias Vidurio ir Rytų Europos valstybės prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties.

 

2004 03 10 Lietuvos Respublikos Seimas balsų dauguma ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį.

 

2004 03 11 Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas.

 

2004 03 12 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą, kuriuo Lietuva įsipareigojo „sąžiningai atlikti ir vykdyti“ Steigiamosios NATO sutarties nuostatas. Tai sutapo su naujo NATO Generalinio sekretoriaus Jaap de Hoop Scheffer (Japo de Hopo Scheferio) vizitu Lietuvoje. Šis vizitas buvo pirmasis po to kai Jaap de Hoop Scheffer 2004 m. sausio 5 d. pradėjo eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas.

 

2004 03 17 Briuselyje posėdžiavusi Šiaurės Atlanto Taryba nusprendė, kad visų 26 NATO sąjungininkių oro erdvė bus saugoma pagal tuos pačius standartus. Šalims narėms, neturinčioms savo priemonių oro erdvei saugoti, Aljansas jas pasiūlys. Nuspręsta, kad šiam tikslui įgyvendinti reikalingos priemonės bus dislokuojamos Lietuvoje.

 

2004 03 17 pratęstas vienuolikos Lietuvos politinių partijų susitarimas, įsipareigojant 2005–2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

 

2004 03 29 Lietuvai baigus visas teisines prisijungimo prie NATO procedūras ir Vašingtone kartu su kitų 6 pakviestų šalių atstovais deponavus ratifikacinius Šiaurės Atlanto sutarties raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare.

 

2004 04 02 Briuselyje įvyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija naujų NATO narių priėmimo proga.

 

2004 04 02 Briuselyje pirmą kartą įvyko NATO ir Rusijos tarybos susitikimas su 27 šalių atstovais.

 

2004 06 28‒29 vyko NATO viršūnių susitikimas Stambule, kuriame Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip visateisė NATO narė, sprendžiant Aljanso veiksmų Afganistane, pagalbos mokant Irako pajėgas ir kitus svarbius klausimus.

Informacija atnaujinta 2014.03.19
Sprendimas: Fresh Media