Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
4
9 10 12 13 14 15
17 21
23 24 26 29
30 31 3 5

 

ESGP institucinė struktūra

Gynybos ministrų sudėties taryba formaliai neegzistuoja, tačiau gynybos ministrai susitinka keturis kartus per metus – du kartus neformaliai, ir du kartus Užsienio reikalų tarybos rėmuose.

 

Politinis ir saugumo komitetas (PSK, angl. Political and Security Committee – PSC, pranc. Le Comité de politique et de sécurité – COPS) – pagrindinė institucija, padedanti Tarybai formuoti BUSP ir ESGP. Pagrindinė komiteto užduotis yra tarptautinės situacijos stebėjimas ir pasiūlymų BUSP bei ESGP klausimais teikimas Tarybai. PSK yra atsakingas už ES atsaką į krizes ir šio atsako politinę kontrolę. PSK susideda iš 27 valstybių narių ambasadorių lygmens atstovų, jis taip pat gali susirinkti ir Politikos direktorių lygyje. PSK vaidmuo yra apibrėžtas ES sutarties 25-ajame straipsnyje.

 

Politikos ir saugumo komitetas, iš pradžių kaip laikina institucija, buvo įkurtas 1999 metais Europos vadovų tarybos sprendimu Helsinkyje. 2000 metais Europos vadovų tarybos susitikime Nicoje, įkurtos nuolatinės ES Tarybos politinės ir saugumo institucijos, įskaitant ir PSK.

 

PSK glaudžiai bendradarbiauja su Tarybos generaliniu sekretoriumi – vyriausiuoju įgaliotiniu BUSP. ES Karinis komitetas ir Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas teikia PSK patarimus ir rekomendacijas krizių valdymo bei karinių ir civilinių ES pajėgumų vystymo klausimais. PSK susitikimuose, vykstančiuose ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, dalyvauja ES specialieji atstovai, ES karinių bei civilinių operacijų vadovai, kiti ES bei kitų tarptautinių organizacijų ar trečiųjų šalių atstovai.

 

Tarybos Nicolaidis darbo grupė yra atsakinga už PSK susitikimų darbotvarkių parengimą. Politinė-karinė grupė (angl. Politico-Military Group – PMG) yra Politinio ir saugumo komiteto darbo grupė. PMG rengia dokumentus politiniais-kariniais klausimais prieš perduodant juos PSK.

 

ES Karinis komitetas (angl. European Union Military Committee – EUMC; pranc. Comité militaire) yra pagrindinė karinį patarimą teikianti ES Tarybos institucija. Karinis komitetas teikia patarimus ir rekomendacijas Politiniam ir saugumo komitetui visais kariniais Europos saugumo ir gynybos politikos aspektais, įskaitant ES karinių poreikių nustatymą. Karinis komitetas taip pat dalyvauja rengiant sprendimus dėl ES karinių operacijų bei prižiūri jų eigą.

 

Karinį komitetą sudaro valstybių narių kariuomenių vadai, kurie į susitikimus Briuselyje renkasi du kartus per metus. Kiekvieną savaitę vykstančiuose Karinio komiteto susitikimuose juos atstovauja kariniai atstovai. Pažymėtina, jog didžioji dalis atstovų yra „dvikepuriai” – dalyvauja tiek ES, tiek NATO karinių komitetų susitikimuose. Karinio komiteto pirmininkas yra renkamas iš kariuomenių vadų. Sprendimai Kariniame komitete yra priimami vienbalsiai. Karinis komitetas, iš pradžių kaip laikina institucija, įkurtas 1999 metais ES vadovų tarybos sprendimu Helsinkyje. Po metų Nicoje vykusiame ES Vadovų tarybos susitikime Karinis komitetas tapo nuolatine institucija.

 

Karinę ekspertizę Kariniam komitetui teikia ES Karinis štabas, kuris yra sudėtinė Tarybos generalinio sekretoriato dalis. Karinio komiteto sprendimai yra rengiami Karinio komiteto darbo grupėje, susidedančioje iš šalių narių karinių atstovų pavaduotojų.

 

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (angl. High Representative of the Unijon for Foreign Affairs and Security Policy) Lisabonos sutartyje įtvirtinta nuostata, jog Vyriausiasis įgaliotinis vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką kartu su valstybėmis narėmis, pasitelkdamas nacionalines ir Sąjungos priemones; jis taip pat pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai (taip pat ir gynybos ministrų susitikimams), yra Europos Komisijos vicepirmininkas bei Europos gynybos agentūros vadovas; Vyriausiasis įgaliotinis savo pasiūlymais prisideda prie bendros užsienio ir saugumo politikos plėtojimo bei užtikrina Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą; Vyriausiasis įgaliotinis atstovauja Sąjungai BUSP reikaluose, jis Sąjungos vardu veda politinį dialogą su trečiosiomis šalimis ir išreiškia Sąjungos poziciją tarptautinėse organizacijose. Vyriausiosios įgaliotinės pareigas šiuo metu eina Catherine Ashton. Ji paskirta 2009 metais, 5 metų kadencijai.

 

Europos išorinių veiksmų tarnyba (angl. European External Action Service) įkurta Lisabonos sutartimi. Pagrindinė Europos išorinių veiksmų tarybos (EIVT) užduotis remti Vyriausiąjį įgaliotinį. EIVT buvo suformuota iš Europos tarybos sekretoriato, Europos Komisijos bei valstybių narių deleguoto personalo. Europos Komisijos delegacijos trečiosiose valstybės tapo sudėtine EIVT dalimi. Jei Vyriausiąjį įgaliotinį galima laikyti ES „užsienio reikalų ministru“, tai EIVT iš esmės yra ES užsienio reikalų ministerija. Tiesa, dalis BSGP institucijų (ES Karinis štabas, Krizių valdymo ir planavimo direktoratas, Situacijų centras, Civilinio planavimo ir vadovavimo pajėgumas) taip pat buvo integruotos į naująją Tarnybą.

 

Situacijų centras (angl. Joint Situation Center – SITCEN) – EIVT padalinys (sutrumpintai vadinamas Situacijų centru), tiesiogiai pavaldus Vyriausiajam įgaliotiniui, dirbantis 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, teikiantis žvalgybos, analitinę ir išankstinio perspėjimo informaciją.

 

Remdamasis atvira ir slapta informacija, teikiama valstybių narių ir Europos institucijų, SITCEN nuolat stebi tarptautinę saugumo situaciją ir atlieka vidutinės trukmės laikotarpio įvertinimą (geografiniais bei tematiniais pjūviais) Vyriausiajam įgaliotiniui, įvairioms Tarybos institucijoms ir ypač Politiniam ir saugumo komitetui aktualiais klausimais. SITCEN rengiamos analizės padeda pasirengti bei vykdyti ES krizių valdymo operacijas.

 

SITCEN dirba apie 30 tarnautojų, deleguotų Tarybos generalinio sekretoriato bei valstybių narių.

ES Karinis štabas (angl. European Union Military Staff – EUMS; pranc. État-Major de la Union Européenne) – ES karinės ekspertizės šaltinis, yra pavaldus C.Ashton bei ES Kariniam Komitetui. Karinis štabas yra sudarytas iš valstybių narių EIVT laikinai deleguoto karinio personalo.

 

Kariniam štabui yra pavestos trys pagrindinės veiklos funkcijos: išankstinio perspėjimo, situacijos įvertinimo ir ES operacijų strateginio planavimo. Karinis štabas taip pat yra atsakingas už įvairių politikų ir sprendimų, kuriuos priima ES Karinis komitetas, įgyvendinimą. Jis prisideda prie ES valstybių narių karinių pajėgumų, priskirtų ES, vertinimo bei peržiūros. Štabe dirba apie 200 darbuotojų.

 

Siekiant užtikrinti geresnį civilių ir kariškių veiksmų koordinavimą planuojant bei vykdant ES operacijas, 2005 metais Karinio štabo sudėtyje buvo įkurta Civilinė-karinė koordinavimo grupė. Šis padalinys taip pat yra atsakingas už Operacijų centro, galinčio savarankiškai planuoti nedidelio masto ES operacijas (iki 2 tūkst. karių bei civilių), aktyvavimą. Operacijų centras tokiu atveju veikia kaip ES Operacinis štabas.

 

Siekiant efektyviau įgyvendinti „Berlyno plius” susitarimus, 2004 metais buvo nuspręsta įkurti nedidelę NATO ryšių grupę ES Kariniame štabe bei ES ryšių grupę NATO kariniame štabe Europoje (SHAPE). Šios ryšių grupės padeda geriau pasirengti ES operacijoms, kuriose yra naudojami NATO ištekliai, bei pagerinti veiksmų koordinavimą tarp ES ir NATO.

 

Civilinė-karinė koordinavimo grupė. 2003 m. pritarus ES Vadovų tarybai, 2005 metais ES Karinio štabo sudėtyje buvo įkurta Civilinė-karinė koordinavimo grupė (angl. Civil-Military Cell), kuri turėjo užtikrinti geresnį civilių ir kariškių veiksmų koordinavimą planuojant bei vykdant operacijas. Civilinė-karinė koordinavimo grupė, kurioje dirba civiliai ir kariškiai, pirmiausia yra įtraukta į operacijų, turinčių civilinį bei karinį komponentus, starteginį planavimą.

 

Grupė taip pat yra atsakinga už Operacijų centro, galinčio savarankiškai planuoti nedidelio masto operacijas (iki 2 tūkst. karių bei civilių), aktyvavimą. Operacijų centras nėra nuolatinis štabas. Centras gali būti aktyvuotas tuo atveju, jei nebūtų galima pasinaudoti nė vienu iš 5 nacionalinių štabų (autonomiškoms ES operacijoms gali vadovauti 5 nacionaliniai štabai, kuriuos ES gali skirti Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Graikija bei Italija), galinčių vadovauti ES operacijoms; arba jei planuojama „mišri” ES operacija, kurioje bus panaudotos tiek civilinės, tiek karinės priemonės.

 

Civilinė-karinė koordinavimo grupė susideda iš 30 kariškių ir civilių, o aktyvavus operacinį štabą ji gali padidėti iki 3 kartų.

 

ES Palydovų centras (angl. Sattelite Center – EUSC), veikiantis Torejon de Ardoze (Ispanija) yra vienas iš BUSP ir BSGP instrumentų, padedančių planuoti ir vykdyti krizių valdymo operacijas. EUSC yra pavaldus Tarybai/Vyriausiajam įgaliotiniui. Politinę EUSC veiklos priežiūrą atlieka Politinis ir saugumo komitetas, kuris tvirtina EUSC darbo gaires. EUSC teikia palydovinių nuotraukų analizę ES Tarybai, Šalims narėms, ES Komisijai, Trečiosioms šalims, Tarptautinėms organizacijoms (ypač JT, NATO ir ESBO).

 

ES Saugumo studijų institutas (ES SSI; angl. European Union Institute for Security Studies – EUISS), įsikūręs Paryžiuje, savo vykdomais akademiniais tyrimais ir analize prisideda prie BUSP bei ESGP plėtojimo. 1990 m. įkurtas kaip VES Saugumo studijų institutas, nuo 2002 m. sausio 1 d. integruotas į ES struktūrą ir turi nepriklausomos agentūros statusą.

 

EU SSI veiklos tikslas – prisidėti prie BUSP ir ESGP plėtojimo atliekant akademinius tyrimus ir analizes. EU SSI rengia mokslinius tiriamuosius darbus, straipsnius ir publikacijas Europos saugumo ir gynybos politikos, transatlantinių santykių ir kitais aktualiais einamosios politikos klausimais, palaiko ryšius su kitomis mokslo institucijomis bei mokslininkų kolektyvais.

 

Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK; angl. European Security and Defence College – ESDC) įsteigtas ES Tarybos 2005 m. liepos 13 d. patvirtintais Bendraisiais veiksmais dėl ESGK įsteigimo, kuriuose įtvirtinti ESGK veiklos bei organizaciniai aspektai.

 

Pagrindinis ESGK įkūrimo tikslas – rengti mokymus Europos saugumo ir gynybos politikos srityje, prisidėti prie bendros ir vieningos Europos saugumo kultūros sukūrimo bei plėtojimo.

 

ESGK rengia dviejų tipų mokymus – kiekvienais akademiniais metais ESGK rėmuose paprastai yra rengiamas vienas ESGK aukšto lygio kursas bei 3 – 4 ESGK orientaciniai kursai, skirti šalių narių atstovams (civiliams ir kariškiams), dirbantiems Europos saugumo ir gynybos politikos srityje. Į orientacinius kursus gali būti kviečiami dalyvauti ir trečiųjų šalių atstovai.

 

ESGK rėmuose rengiamą mokymų programą svarsto ir tvirtina iš ES valstybių narių sudarytas Valdantysis komitetas (angl. Steering Committee).

Informacija atnaujinta 2011.03.28
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media