Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
4 5
18
23 24 25 27
29 30 31 2 4

 

Dvišalis bendradarbiavimas

Dvišalis bendradarbiavimas

 

Plėtodama dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą Krašto apsaugos ministerija yra sudariusi sutartis dėl gynybinio (karinio) bendradarbiavimo su beveik visomis NATO ir ES valstybėmis, taip pat su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Šventuoju Sostu, Ukraina, Uzbekistanu ir Baltarusija.

 

Ministerija pagal savo kompetenciją taip pat sudaro susitarimus konkrečiose srityse: dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, geografijos ir kartografijos, karinio mokymo ir studijų, aplinkosaugos, mokslinio, pramoninio gynybinio bendradarbiavimo, dvišalių ir daugiašalių bendradarbiavimo projektų.

 

Užsienyje ir Lietuvoje vyksta gynybos ministerijų vadovybių (ministrų, viceministrų, politikos direktorių) dvišaliai vizitai. Su daugelio NATO ir ES šalių gynybos ministerijų delegacijomis kasmet vyksta dvišaliai politiniai-kariniai pokalbiai aktualiais gynybos politikos ir saugumo klausimais. Bendras dvišalio bendradarbiavimo formato susitikimų skaičius per pusmetį neretai perkopia ir šimto susitikimų ribą.

 

Bendradarbiavimas su JAV

 

JAV išlieka viena svarbiausių Lietuvos partnerių gynybos srityje. JAV politinė parama ir karinė pagalba didele dalimi lėmė tai, kad 2004 m. Lietuva tapo Aljanso nare. Lietuva aktyviai įsijungė į JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos kovą su terorizmu.

 

JAV aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprindama regiono saugumą ir stabilumą. Vykdant operaciją „Atlanto ryžtas“, Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotos rotuojamos JAV pajėgos. Vykdomi intensyvūs bendri Lietuvoje dislokuotos JAV kuopos ir Lietuvos karių mokymai.

 

JAV 2015 m. priėmė sprendimą dėl išankstinio įrangos dislokavimo ir saugojimo regione, Lietuvoje pirmojoje iš Baltijos šalių atgabenta JAV ginkluotė ir technika, įskaitant tankus „Abrams“, šarvuotas kovos mašinas „Bradley“. Saugoma ginkluotė bus naudojama pratyboms regione paremti.

 

2014 m. JAV Kongresas patvirtino Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initiative), pagal kurią Baltijos šalių saugumui, Lenkijai, Rumunijai, Bulgarijai ir Ukrainai skirtas 1 milijardas dolerių. Šis finansavimas leidžia JAV vykdyti karinių pajėgų, esančių Baltijos regione, rotavimą, intensyvias pratybas, JAV investicijas į regiono infrastuktūrą ir pajėgumų vystymą. Pajėgumų stiprinimui Lietuvai 2015 m. skirti 33 mln. JAV doleriai, investicijos į infrastruktūrą vien 2015 -2016 m. sudaro 13 mln. JAV dolerių.

 

JAV Vyriausybė taip pat nuo 1995 metų iš FMF (“Foreign Military Fund“) fondo finansuoja projektus, skirtus Lietuvos kariuomenei modernizuoti. 1995-2015 m. iš FMF skirta apie 62 mln. JAV dolerių. Papildomai buvo įsteigti du fondai padėti Lietuvos kariuomenei pasirengti operacijoms Irake ir Afganistane OIF ir CSF, kurių finansavimui buvo skirta 12 mln. JAV dolerių.

 

Nuo 1992 m. pagal tarptautinę karių mokymo ir švietimo programą (IMET) kasmet mokytis į JAV išvyksta daugiau nei 30 Lietuvos karių ir civilių. Įvairias JAV mokymo institucijas yra pabaigę daugiau kaip 300 kariškių. 2016 m. JAV mokymui skyrė 1,2 mln. JAV dolerių.

 

Nuo 1993 m. vyksta aktyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos Kariuomenės (LK) ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos (PNG). PNG rengia kursus ir seminarus LK atstovams, PNG kariai dalyvauja pratybose Baltijos šalyse, o Lietuvos kariai dalyvauja pratybose, instruktorių rengimo „Train-the-trainer“ programose bei kituose renginiuose Pensilvanijoje. Glaudūs karinio bendradarbiavimo ryšiai yra užsimezgę tarp PNG ir daugelio LK institucijų: JŠ, KASP,LV, KMT, SOP, KOP, Puskarininkių mokyklos.

 

Bendradarbiavimas su Lenkija

 

Lenkiją ir Lietuvą sieja seni, ilgalaikiai istoriniai ryšiai. Abi valstybės priklauso Baltijos jūros regionui ir yra stipriai susietos politiniais, ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais ryšiais. Taip pat yra puoselėjamas artimas dvišalis karinis bendradarbiavimas.

 

Lietuvai rengiantis narystei NATO, itin svarbi buvo ir strateginės partnerės – Lenkijos, tapusios NATO nare 1999 m., parama. Karinis bendradarbiavimas su Lenkija yra viena iš svarbiausių mūsų valstybės gynybos stiprinimo sričių. Gynybos ir saugumo srityje išlaikoma pozityvi dvišalių santykių dinamika, tęsiami seni ir kuriami nauji karinio bendradarbiavimo formatai. Vienas sėkmingiausių trišalių projektų yra laikomas LITPOLUKRBRIG projektas, dėl kurio steigimo 2015-07-24 Lvove (Ukrainoje), sutarė trijų valstybių gynybos ministrai. 2016 m. pradžioje Liubline įvyko LITPOLUKRBRIG štabo inauguracija. Darbui štabe Lietuva skyrė penkis karius.

 

Aktyvus dvišalis bendradarbiavimas su Lenkija vyksta visų kariuomenės pajėgų formatuose, vykdant karinius mokymus ir dalyvaujant tarptautinėse operacijose. Šiuo metu taip pat yra vykdomas artimojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimas iš Lenkijos.

 

Lenkija viena iš aktyviausių NATO šalių, kuri net 6 kartus skyrė savo oro pajėgas dalyvauti NATO oro policijos misijoje mūsų regione. Lenkija skyrė du karininkus darbui NATO Pajėgų integravimo vienete (NFIU) Vilniuje.

 

Bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis

 

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Šiaurės šalys praktiškai ir politiškai rėmė Lietuvos strateginių tikslų įgyvendinimą. Jos ir toliau išlieka artimos regioninės partnerės stiprinant saugumą Baltijos jūros regione.

 

Ypač išsiskiria bendradarbiavimas su Danija, paremtas Lietuvos MPB „Geležinis vilkas“ bendradarbiavimu su Danijos divizija. Jo pagrindu baigtas ilgalaikis LITBRIG projektas, padedantis įgyvendinti prioritetinį Lietuvos kariuomenės tikslą – sukurti pagal NATO reikalavimus išskleidžiamą Lietuvos brigadą, pasirengusią vykdyti įvairaus masto ir pobūdžio operacijas. 2006 m. rugpjūčio 30 d. Danijoje vykusioje ceremonijoje Lietuvos brigada oficialiai buvo priskirta Danijos divizijai, taip pratęsiant Lietuvos ginkluotųjų pajėgų integraciją į NATO karines struktūras. Nuo 2007 m. Lietuvos karininkai reguliariai dirba Danijos divizijos štabe, vyksta bendros štabų pratybos ir mokymai. 2008-2012 m. Lietuvos taktinės oro atakų valdymo grupės kariai kartu su danais dirbo ISAF misijoje Afganistane, Danijos divizijos štabe Helmande. Danijos kariai taip pat prisidėjo prie Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės darbo. Materialinė Danijos parama Lietuvos kariuomenei – viena iš didžiausių. 2005 m. baigtas vykdyti LITART projektas – naudojantis materialine ir ekspertine Danijos parama, buvo sukomplektuotas Lietuvos artilerijos batalionas. Danija išlieka viena aktyviausių Oro policijos misijos Baltijos šalyse dalyvių (paskutinį kartą- jau šeštą misiją vykdė 2014 m. ).

 

Artimai bendradarbiaujama ir su kitomis Šiaurės šalimis. Šiaurės šalys Lietuvos kariuomenei yra dovanojusios daug karinės technikos bei apmokiusios mūsų karininkus su ja dirbti. Šiaurės šalys toliau išlieka artimiausios partnerės bendrų ginkluotės įsigijimų srityje. Šiaurės šalių geografija sąlygoja ir kitą svarbią bendradarbiavimo sritį – Lietuvos karių rengimą dalyvavimui operacijose žiemos sąlygomis. Norvegijoje ir Švedijoje per pastarąjį dešimtmetį kasmet pratybose, mokymuose ir kursuose dalyvauja kelios dešimtys karinių oro, jūrų ir sausumos pajėgų karių bei specialistų. Šiaurės šalys taip pat aktyviai dalyvauja regioninėse pratybose Lietuvoje.Lietuva nuo 2012 m. dalyvavo ES Šiaurės kovos grupėje, kuriai iki 2015 m. antros pusės vadovavo Švedija. Paskutinį kartą grupė budėjo 2015 m. I pusmetį.

 

Lietuva taip pat dalyvauja bendrame Švedijos ir Suomijos inicijuotame Baltijos jūros stebėjimo projekte SUCBAS (Sea Surveillance Co-operation Baltic Sea). Bendradarbiavimo stebint Baltijos jūros paviršinius vandenis tikslas – keistis informacija tarp karinių jūsų pajėgų, siekiant padidinti Baltijos regiono saugumą. Šiuo metu projekte dalyvauja Danija, Estija, JK, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

 

Lietuva dalyvauja Šiaurės-Baltijos šalių NB8 formato įvairaus lygmens susitikimuose, kuriuose diskutuojama regioninio saugumo politikos klausimais, aptariamos praktinio bendradarbiavimo sritys ir perspektyvos. Kasmet NB8 formate susitinka gynybos ministrai, kariuomenės vadai, politikos direktoriai ir ekspertai, taip pat kartą per metus vyksta NB8 nacionalinės ginkluotės direktorių susitikimai.

 

Lietuva ir Baltijos šalys vis daugiau bendradarbiauja su NORDEFCO – naująja Šiaurės šalių bendradarbiavimo struktūra, apėmusia ankstesnes iniciatyvas (NORSUP, NORDCAPS, NORDAC). Nuo 2012 m. Baltijos šalys dalyvauja ir viename iš dviejų kasmetinių NORDEFCO Karinio koordinavimo komiteto (MCC) susitikimų. Kol kas aktyviausiai Baltijos ir Šiaurės šalys bendradarbiauja Veteranų paramos politikos klausimais, bendrose pratybose, mokymuose žiemos sąlygomis (Arctic Winter Training), Šiaurės-Baltijos mokymo misijoje Malyje, bei Šiaurės-Baltijos Pajėgumų kūrimo iniciatyvoje (Nordic-Baltic Capacity Building Initiative). Nagrinėjami ir kiti projektai, kurie galėtų būti aktualūs Lietuvai.

 

Bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste

 

Nuo pat nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrimo pradžios, JK reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos karinio mokymo sistemos vystymo, taip pat ir prie paties karių, civilių tarnautojų mokymo ir rengimo. JK buvo pagrindinis partneris planuojant ir įgyvendinant gynybos valdymo reformą, konsultuojant resursų ir įsigijimų valdymo, gynybos planavimo, vadybos ir biudžeto formavimo, rezervo pajėgų reformos klausimais. JK Karališkosios oro pajėgos dalyvauja NATO Oro policijos misijoje Baltijos valstybėse. Ji buvo viena pirmųjų NATO šalių, atsiuntusi Oro policijos misijos pastiprinimą į Šiaulius 2014 m. Iš viso įvykdytos 3 misijos.

 

Nuo 2015 m. pradžios, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Danija, Nyderlandais ir Norvegija kuria Jungtines ekspedicines pajėgas (Joint Expeditionary Forces (JEF)) vadovaujamas Jungtinės karalystės. JEF matomas kaip pajėgumų rinkinys, kurių išlaikoma aukšta parengtis nuolat treniruojantis, dalyvaujant pratybose ir kurie, esant reikalui, gali būti panaudoti bet kokio tipo NATO, ES, JT operacijoje. Pilną operacinį pajėgumą JEF turėtų pasiekti 2018 m. JEF pajėgos turės savo metinį pratybų ciklą, vyks reguliarūs štabų (CPX) ir lauko (LIVEX) mokymai. JEF visiškai vadovausis NATO kovinio rengimo, parengties lygių ir vertinimo reikalavimais – JEF bus NRF parengtyje.

 

2013 m. II pusmetyje (per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai) Lietuvos kariai budėjo JK vadovaujamoje ES kovinėje grupėje. Šis budėjimas buvo labai naudingas tiek Lietuvai, tiek Jungtinei Karalystei, nes pajėgos kartu treniravosi, gilino sąveikumą. JK pakvietė Lietuvą vėl kartu budėti vienoje kovinėje grupėje 2016 m. II pusmetyje.

 

Bendradarbiaujama ir su JK Greitojo reagavimo korpusu - Allied Rapid Reaction Corps (ARRC). Lietuva yra skyrusi du atstovus dirbti ARRC štabe. 2015 m. Baltijos šalyse vyko didelės apimties ARRC pratybos, kurių metu buvo testuojami NATO Pajėgų integravimo vienetai (NFIU). JK skyrė vieną karininką darbui NATO Pajėgų integravimo vienete (NFIU) Vilniuje.

 

2015 m. pabaigoje JK Gynybos sekretorius paskelbė, kad JK planuoja prisidėti prie NATO Pastiprinimo priemonių Baltijos šalyse, atsiunčiant savo pajėgas.

 

Bendradarbiavimas su Vokietija

 

Vokietija istoriškai reikšmingai prisidėjo ir prisideda prie trišalių Baltijos projektų (Baltijos valstybių taikos palaikymo bataliono (BALTBAT), Baltijos valstybių jūrų eskadrono (BALTRON), Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo centro (BALTNET) ir Baltijos gynybos koledžo Estijoje (BALTDEFCOL)) vystymo. Vokietijos gynybos ministerijos patarėjams padedant Lietuvos kariuomenės struktūros buvo pertvarkytos pagal NATO standartinius modelius, pradėta vystyti Lietuvos sąlygoms pritaikyta NATO kariuomenių praktikuojama logistikos sistema. Drezdeno Sausumos pajėgų mokykla reikšmingai prisidėjo prie kapitonų kursų Lietuvos karo akademijoje programos kūrimo. Nuo 1994 m. įvairias Bundesvero mokymo įstaigas baigė virš 300 Lietuvos karių. Iš Vokietijos perteklinės ginkluotės atsargų buvo gauta įvairios karinės technikos. Vienas reikšmingiausių ginkluotės iš Vokietijos kariuomenės įsigijimo projektų - 2015 m. 155 mm kalibro savaeigių haubicų įsigijimas. 2015 gruodį VGT taip pat priėmė sprendimą pradėti derybas dėl 88 „Boxer“ šarvuočių pirkimo. Tai bus didžiausias ir brangiausias pirkinys Lietuvos ginkluotųjų pajėgų istorijoje.

Vokietija yra viena aktyviausių NATO oro policijos misijos Baltijos valstybėse dalyvių. Iš viso ji įvykdė penkias misijas ir du kartus (2014 ir 2015) atsiuntė misijos pastiprinimą.

Vokietija aktyviai dalyvauja Lietuvoje vykstančiose pratybose. Vokietija prisideda prie NATO Pastiprinimo priemonių Lietuvoje ir 2015 m. trims mėnesiams buvo atsiuntusi rotacines pajėgas: Į Lietuvą pratybų atvykę Vokietijos kariai kartu atsigabeno ir apie 80 vienetų įvairios technikos: šarvuotųjų pėstininkų kovos mašinų “Boxer“, žvalgybos automobilių “Fuchs“. Vokietija ir ateityje planuoja aktyviai dalyvauti pratybose Lietuvoje siųsdama savo karius ir rotacines pajėgas į Lietuvą.

 

Vokietija skyrė tris savo atstovus į 2015 m. Lietuvoje veiklą pradėjusį NATO pajėgų integravimo vienetą (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU).

 

Bendradarbiavimas su Prancūzija

 

Prancūzija yra aktyvi NATO oro policijos misijos dalyvė. Prancūzijos kariai NATO oro policijos misijoje dalyvavo keturis kartus.

Lietuva palaiko Prancūzijos veiksmus siekiant stabilizuoti situaciją Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR). 2014 m. balandį mėnesio laikotarpiui CAR buvo dislokuotas Lietuvos karinių oro pajėgų transportinis lėktuvas C-27J „Spartan".

Kasmet Lietuvos kariai yra kviečiami tobulintis kursuose ir stažuotėse Prancūzijoje. Taip pat vyksta bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos (“Saint-Cyr”) karo akademijų. Prancūzijos kariuomenės daliniai dalyvauja Lietuvoje vykstančiose pratybose. 2013 m. Baltijos valstybėse ir Lenkijoje vykusiose NATO V straipsnio pratybose „Tvirtas džiazas“ (“Steadfast Jazz“), iš 5000 dalyvavusių aljanso karių,- 1200 buvo prancūzai.

Po 2015 m. pabaigoje įvykusių teroro išpuolių Lietuva svarsto galimybę padidinti Lietuvos karių dalyvavimą Jungtinių Tautų operacijoje Malyje, atsiliepdama į Prancūzijos prašymą aktyvuoti Europos Sąjungos Lisabonos sutarties 42.7 straipsnį dėl paramos kovoje su terorizmu. Šiuo metu Lietuvos kariai tarnauja ES Mokymo misijoje Malyje.

 

Bendradarbiavimas su Vengrija

 

Nors geografiškai Vengrija yra toli nuo Lietuvos, tačiau vykdomas aktyvus dvišalis bendradarbiavimas su šia šalimi. Vengrija buvo pirmoji NATO valstybė po JAV, atsiuntusi rotacines pajėgas į Lietuvą 2014 metais, kaip NATO Patikinimo priemonę. Taip pat 2015 m. Vengrija pirmą kartą dalyvavo NATO Oro policijos misijoje Baltijos valstybėse. Ji skyrė vieną karininką į NATO Pajėgų integravimo vienetą (NFIU) Vilniuje. Lietuva, taip pat skyrė vieną karininką į Vengrijos NFIU.

Su kitomis Vidurio Europos valstybėmis bendradarbiaujama konkrečiose srityse, išnaudojant šalių turimus nišinius pajėgumus, pvz., Čekijoje mokymuose dalyvauja Lietuvos KOP atstovai, karo medikai, NBC specialistai.

 

Bendradarbiavimas su Portugalija

 

Nepaisant didelio geografinio atstumo tarp Lietuvos ir Portugalijos, Portugalijos Respublika aktyviai prisideda prie NATO Pastiprinimo priemonių įgyvendinimo Lietuvoje. Ši valstybė 2014 m. Lietuvoje vykdė NATO oro policijos misiją jau antrą kartą. Bet to, NATO sprendimu sustiprinti oro policijos misiją Baltijos šalyse buvo atsiųstas Portugalijos karinių oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas „Lockheed P-3C CUP“. Orlaivis bazavosi Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir vykdė patruliavimą ir stebėjimą Baltijos jūroje. Portugalija planuoja dalyvauti NATO Oro policijos misijoje ir 2016 bei 2018 metais. Portugalija taip pat skyrė du savo atstovus į NFIU. Įgyvendinant NATO Pasirengimo veiksmų planą (RAP), 2015 m. balandžio – liepos mėn. Portugalija į Lietuvą atsiuntė savo rotacines pajėgas - žvalgų kuopą (142 karius). Kartu portugalai atsigabeno transporto priemones. Lietuvoje jie veikė išvien su „Geležinio Vilko“ brigados žvalgų kuopa ir birželio mėnesį turėjo bendras pratybas „Geležinis vilkas“.

 

Bendradarbiavimas su Nyderlandais

Nyderlandai du kartus atsiuntė savo kontingentus į NATO Oro policijos misiją Baltijos valstybėse.

Iki 2012 m. Lietuvos ir Nyderlandų kariuomenės plėtojo struktūrinį bendradarbiavimą logistikos srityje. Nuo 2012 m. KOP atstovai bendradarbiauja su Olandais naudojant jų turimą treniruoklį-simuliatorių, kuris naudojamas oro erdvės koordinaciniams veiksmams atlikti.

Nyderlandų karinės pajėgos su kitomis NATO šalimis reguliariai dalyvauja išminavimo pratybose Baltijos jūroje.

 

Bendradarbiavimas su Belgija

Belgija yra aktyvi NATO oro policijos misijos dalyvė. Ši NATO aljanso narė buvo pirmoji, kuri vykdė NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse 2004 m.

Jau kelis kartus Lietuvoje vyko Belgijos Kovinio išgyvenimo centro atstovų organizuoti kovinės paieškos ir gelbėjimo kursai, kuriuose buvo mokomi Lietuvos KOP atstovai.

Belgijos karinės jūrų pajėgos taip pat aktyviai dalyvauja Baltijos valstybių organizuojamose tarptautinėse istorinių sprogmenų išminavimo operacijose „Atvira dvasia“ (“Open Spirit“). Belgai istoriškai prisidėjo prie BALTRON kūrimo su kitomis NATO šalimis skirdama karininkus ir patarėjus BALTRON kūrimosi bei vystymo metu. 2015 m. Belgija priėmė sprendimą atsiųsti sustiprintą rotacinę kuopą dalyvauti pratybose „Baltijos piranija“ (“Baltic Piranha“) Lietuvoje, taip prisidėdama prie NATO Patikinimo priemonių įgyvendinimo. Belgija taip pat skiria savo atstovus į Lietuvos NFIU.

 

Bendradarbiavimas su Šveicarija

Lietuva taip pat palaiko santykius su neutralumo politikos besilaikančia Šveicarija, daugiausiai – karių rengimo srityje. Lietuvos atstovai dalyvauja ilgalaikiuose saugumo politikos kursuose Ženevos saugumo politikos centre.

Informacija atnaujinta 2016.02.18
Sprendimas: Fresh Media