Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
4 5
11
18
20 23 25 26
27 28 2 3 5

 

Bendradarbiavimas su valstybėmis partnerėmis, ne NATO ir ne ES valstybėmis

KO SIEKIAME BENDRADARBIAUDAMI SU VALSTYBĖMIS PARTNERĖMIS, NE NATO IR NE ES VALSTYBĖMIS?

 

Taikios ir stabilios kaimynystės. Siekiame stabilumo ir atvirumo dvišaliuose santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis, kurios daro tiesioginę įtaką Lietuvos saugumui. Vidinis kaimyninių valstybių nestabilumas, nedemokratiniai režimai ar išoriniai konfliktai su trečiosiomis valstybėmis gali neigiamai paveikti Lietuvos ir regiono saugumo situaciją. 

 

Skaidrios ir prognozuojamos kaimynystės. Esame suinteresuoti, kad kaimyninių valstybių veiksmai, ypač saugumo ir gynybos politikoje, būtų skaidrūs ir nuspėjami. Skaidrumas padeda pasirengti  negatyviems veiksniams ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms bei nestabilumui.

 

Europinės ir euroatlantinės zonos plėtros. NATO ir ES bendradarbiavimo ryšių su valstybėmis  partnerėmis išplėtimas ir stiprinimas atitinka Lietuvos interesus. Europinės ir euroatlantinės politikos dominavimas sudaro sąlygas stabilumui, kuris yra grindžiamas Vakarų demokratijos ir vertybių  plėtra.

 

Taikos ir stabilumo ne NATO valstybėse. Ginkluoti pasipriešinimai ir užšaldyti konfliktai ne NATO valstybėse netiesiogiai lemia Lietuvos saugumą ir tiesiogiai veikia Lietuvos sąjungininkų saugumo ir gynybos politiką. Taikos ir stabilumo užtikrinimas tolimesnėse ne NATO šalyse užkerta kelią grėsmėms ir nestabilumo židiniams jų atsiradimo vietose. 

 

Skaidrumo principų įtvirtinimo ne NATO valstybių saugumo politikoje. Skaidrumas ir nuspėjamumas pasitarnauja euroatlantinės erdvės saugumo stiprinimui ir sudaro sąlygas prognozuoti tam tikrų valstybių politiką, užkirsti kelią galimoms grėsmėms ar vidinėms krizėms. 

 

Krašto apsaugos ministerija plėtoja karinį bendradarbiavimą su šalimis, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ir Europos Sąjungos partnerėmis. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas Ukrainai, Pietų Kaukazo valstybėms, Moldovai, Baltarusijai ir Pietryčių Europos valstybėms. Karinio bendradarbiavimo ryšiai yra užmegzti su Centrinės Azijos valstybėmis – Kazachstanu, Uzbekistanu, Tadžikistanu, Kirgizija ir Turkmėnistanu, taip pat su Kinijos Liaudies Respublika, Korėjos Respublika, Japonija. Palaikomi ryšiai su Izraelio gynybos pajėgomis.

 

Lietuva siekė plėtoti dialogą su Rusija, dalyvavo daugiašalėse bendradarbiavimo iniciatyvose. Reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir vadovaujantis 2014 m. balandžio mėn. 1 d. NATO užsienio reikalų ministrų sprendimu, karinis bendradarbiavimas su Rusija šiuo metu yra visiškai sustabdytas.

 

Vienos partnerės yra Lietuvos kaimynystėje, kitos yra geografiškai toli nuo Lietuvos, šių valstybių saugumo politika, ekonomika, kultūra ir tradicijos skiriasi, todėl vykdomas karinis bendradarbiavimas yra įvairiapusis. Įgyvendindama karinio bendradarbiavimo politiką, Krašto apsaugos ministerija vykdo karinio mokymo programas, rengia seminarus ir konsultacijas, dalijasi gynybos reformų patirtimi.

 

Lietuva palaiko Gruzijos euroatlantinės ir europinės integracijos siekius, aktyviai prisideda prie Ukrainos karių rengimo, Ukrainos kariuomenės reformų įgyvendinimo, bendradarbiavimo ir sąveikumo su NATO stiprinimo, remia Moldovos ir Ukrainos narystės Europos Sąjungoje tikslus, siekia plėtoti glaudesnį Armėnijos, Azerbaidžano ir Moldovos dialogą su Aljansu ir jo nariais. Karinis bendradarbiavimas su Baltarusija apima ir saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių įgyvendinimą.

 

Vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. antrojoje pusėje prioritetų buvo politinės asociacijos ir ekonominės integracijos su Rytų partnerystės šalimis skatinimas ir įtvirtinimas, ryšių tarp ES ir Rytų partnerių valstybių piliečių plėtojimas, šių klausimų aktyvus įtraukimas į politinę ES darbotvarkę. Santykiai ir bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje su Rytų partnerėmis tapo svarbia sudėtine ES užsienio ir saugumo politikos dalimi. Įtvirtindami ir toliau tęsdami bendradarbiavimą BSGP srityje su partneriais siekiame drauge užtikrinti Europos bei prisidėti prie tarptautinio saugumo stiprinimo.

 

2014 m. pabaigoje Lietuvos iniciatyva įsteigtas patikos fondas, skirtas paskatinti aktyvesnį Rytų partnerystės valstybių įtraukimą į BSGP. Patikos fondo steigėjos – Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos ir Vengrijos gynybos ministerijos, fondas administruojamas Lietuvos KAM. Patikos fondo lėšomis finansuojamas Moldovos ir Gruzijos atstovų dalyvavimas ES operacijose (Moldovos – CAR, Gruzijos – Malyje), mokymuose ir kursuose (BSGP orientaciniai kursai, priešmisijinis rengimas, Atėnės mechanizmo mokymai).

 

BALTARUSIJA

 

Nuotr.: Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Baltarusijos gynybos ministro gen. ltn. Jurij Žadobin neoficialus susitikimas Minske (2014-04-24)

 

Teisinis pagrindas. 2010 m. spalio 27 d. Vilniuje pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

2001 m. lapkričio 27 d. KAM ir Baltarusijos gynybos ministerija pasirašė Ketinimų protokolą dėl šalių tarpusavio informavimo apie nesankcionuotas situacijas oro erdvėje virš Ignalinos VAE bei jos prieigose. Remdamosi susitarimu, šalys įsteigė ryšių kanalą tarp Baltarusijos karinių oro pajėgų Centrinio valdymo punkto ir Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės centro.

 

2003 m. liepos 9 d. pasirašytas ir 2008 m. atnaujintas susitarimas tarp KAM ir Baltarusijos gynybos ministerijų dėl pasikeitimo informacija apie orlaivių skrydžius pasienio zonoje. Susitarimas reglamentuoja apsikeitimo informacija sąlygas ir tvarką.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2004 m. įsteigtas Lietuvos gynybos atašė Baltarusijai biuras Minske. Baltarusija paskyrė gynybos atašė Lietuvai 1998 m., Baltarusijos gynybos atašė reziduoja Vilniuje.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Nuo 2004 m. yra vykdomas praktinis karinis bendradarbiavimas su Baltarusijos gynybos ministerija. Kasmet yra sudaromas dvišalio bendradarbiavimo planas. Bendradarbiavimas apima KOP specialistų, lingvistų, ekologų, karo geografų, teisininkų, ginkluotės kontrolierių darbinius susitikimus ir konsultacijas, Baltarusijos atstovų anglų kalbos mokymą Lietuvos karo akademijoje ir Lietuvos ginkluotės kontrolierių mokymą Baltarusijoje. 2004–2010 m. Lietuvos ambasada Minske vykdė NATO kontaktinės ambasados funkcijas, tuo laikotarpiu buvo vykdomi pažintiniai karių, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokytojų, žurnalistų vizitai į Lietuvą, supažindinama su Lietuvos saugumo ir gynybos politika, kariuomenes daliniais.

 

Saugumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės. Vadovaudamosi 1999 m. Vienos dokumentu dėl pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių, 2001 m. Lietuva ir Baltarusija susitarė dėl papildomos inspekcijos ir karinių duomenų vertinamojo vizito kvotos. Be to, su Baltarusija yra keičiamasi informacija apie didžiausią karinį renginį, kuriame dalyvaujančių karinių pajėgų skaičius neperžengia Vienos dokumento numatyto notifikuojamos karinės veiklos slenksčio. Yra keičiamasi stebėtojais organizuojant karines pratybas. Lietuvos kariuomenės atstovai stebėjo pratybas NEMAN, BEREZINA, SCHIT SOJUZA, ZAPAD. Baltarusijos kariniai atstovai stebėjo pratybas AMBER HOPE, STEADFAST JAZZ, SABRE STRIKE, IRON SWORD.

 

Baltarusija kviečia Lietuvos karinius stebėtojus į didžiausias bendras su Rusija pratybas, kai jos vyksta Baltarusijos teritorijoje. Kai bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos vyksta Rusijos Federacijos teritorijoje, Lietuva kvietimų nesulaukia.

 

 

Nuotr.: Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai lankosi Ruklos kariniame poligone.

 

UKRAINA

 

Nuotr.: krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kartu su kolegomis – Lenkijos gynybos ministru Antoni Macierewicziumi ir Ukrainos gynybos ministru armijos generolu Stepanu Poltoraku – Liubline (Lenkijoje) dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendro karinio vieneto (LITPOLUKRBRIG) štabo atidarymo ceremonijoje (2016 01 25)

 

Teisinis pagrindas. 2011 m. balandžio 13 d. Kijeve atnaujintas 2000 m. rugsėjo mėn. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

2003 m. birželio 5 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimas dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos.

 

2003 birželio 5 d. pasirašytas Tarpvyriausybinis susitarimas su Ukraina dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų atvejais.

 

2011 m. papildytas 2008 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Ukrainos gynybos ministerijos sudarytas Techninis susitarimas dėl Ukrainos taikos palaikymo personalo dislokavimo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupėje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganistano Islamo Respublikoje sudėtyje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė Ukrainai paskirtas 2004 m., reziduoja Kijeve; Ukraina savo karinį atstovą Lietuvai yra paskyrusi nuo 1997 m., reziduoja Vilniuje.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Kiekvienais metais pasirašomas dvišalio karinio bendradarbiavimo planas, rengiamos konsultacijos politiniais ir kariniais klausimais. Bendradarbiavimas apima nuolatinius susitikimus aukščiausiu politiniu ir kariniu lygiu, ekspertų konsultacijas tarp karinių pajėgų ir gynybos ministerijų padalinių, dalyvavimą bendrose karinėse pratybose. Lietuva siūlo anglų kalbos studijas, jaunesniųjų štabo ir štabo karininkų kursus Lietuvos karo akademijoje, puskarininkių instruktorių kursus, karo medikų mokymus. Lietuva kasmet finansuoja Ukrainos aukšto rango karininkų studijas Baltijos gynybos koledže Tartu (Estijoje). 2015 m. Lietuvos kariuomenės instruktoriai pradėjo įgyvendinti Ukrainos kariuomenės karių rengimo programas.

 

Siekdama padėti Ukrainai karinio konflikto su Rusija metu, Lietuva teikė materialinę paramą, sauso maisto davinius, medicinos priemones, karinės ekipuotės dalis. Nuo 2014 m. rudens antiteroristinės operacijos metu sužeisti Ukrainos kariai reabilituojami Karių reabilitacijos centre Druskininkuose.

 

2015–2016 m. Lietuvos ambasada Kijeve vykdo NATO kontaktinės ambasados funkcijas. KAM atstovai dalyvauja NATO savaitės renginiuose, studentų forumuose, skaito paskaitas Ukrainos visuomenei.

 

Daugiašalis bendradarbiavimas. Nuo 2015 m. Lietuva kartu su JAV, JK ir Kanada remia Ukrainos gynybos reformų eigą, įgyvendina kariuomenės ir nacionalinės gvardijos mokymo programas, kartu su NATO gynybos mokymo stiprinimo programa vykdo puskarininkių rengimą. KAM skyrė finansinių indėlį į NATO ir Ukrainos patikos fondus ir programas.

 

2008–2012 m. Šiaurės ir Baltijos šalys bendromis jėgomis padėjo Ukrainai gynybos reformų srityje. Jungtinės Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertų darbo grupės konsultavo Ukrainą gynybos reformų vykdymo, teisiniais, viešųjų ryšių klausimais. Lietuva vadovavo ŠBI viešųjų ryšių darbo grupei ir siuntė ekspertus į teisinių klausimų darbo grupę. 2015 m. įsteigta Šiaurės ir Baltijos šalių paramos programa. Ši programa padeda tobulinti audito ir kovos su korupcija institucijas Ukrainos gynybos sistemoje. Į Danijos vadovaujamą darbo grupę Lietuva skyrė du ekspertus.

 

Bendradarbiavimas tarptautinėse karinėse operacijose. Nuo 2007 iki 2013 m. rudens Ukrainos kariai (štabo karininkai, karo medikai, išminuotojai, logistikos ir civilių ir karių bendradarbiavimo specialistai) dalyvavo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės veikloje. 2011–2014 m. Ukraina siuntė karinius specialistus į Lietuvos vadovaujamą Afganistano oro pajėgų mokymo grupę Kandahare. Ukrainos kariai Nacionaliniame paramos elemente Kabule tarnauja nuo 2011 m. iki šiol.

 

Bendras Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinis vienetas (LITPOLUKRBRIG). Brigados steigimo tikslas – atskirų elementų panaudojimas ES kovinių grupių budėjimuose, tarptautinėse operacijose, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimai dėl Brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų būti priimami Brigadoje dalyvaujančių šalių bendru sutarimu.

 

Lietuva, Lenkija ir Ukraina brigadai skiria po pėstininkų batalioną, personalą specializuotiems junginiams ir brigados štabui formuoti.

 

Steigimo dokumentai pasirašyti 2014 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, 2015 m. liepos 24 d. Lvove pasirašytas techninis susitarimas dėl bendros brigados veikimo principų, 2016 m. sausio 25 d. Liubline pradėjo veikti brigados štabas.

 

GRUZIJA

 

Nuotr.: Gruzijos gynybos ministrės Tinatin Khidasheli vizitas Lietuvoje (2015 09 14)

 

Teisinis pagrindas. 2001 m. vasario 8 d. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo karinėje srityje. Jį pakeitė 2013 m. liepos 1 d. Vilniuje pasirašytas atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

2004 m. liepos 19 d. pasirašytas susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

 

2007 m. birželio 27 d. pasirašytas dvišalis techninis susitarimas dėl Gruzijos pajėgų dislokavimo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje.

 

2009 m. birželio 11 d. Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2005 m. rugsėjo mėn. Lietuva paskyrė gynybos atašė Gruzijoje, reziduoja Tbilisyje. Gruzijos karinis atstovas Lietuvai paskirtas nuo 2007 m. birželio mėn., reziduoja Vilniuje.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Gynybos ministrai, kariuomenių vadai ir kiti aukšti gynybos ministerijų ir kariuomenių pareigūnai nuolatos susitinka aptarti aktualiausių bendradarbiavimo klausimų. Yra vykę ekspertų susitikimai strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių klausimais, logistikos, finansų ir biudžeto, strateginio planavimo, įslaptintos informacijos apsaugos, teisinių klausimų, generalinės inspekcijos ir audito, standartizacijos ir kodifikacijos srityje, siūlytos įvairios stažuotės (gynybos planuotojams, protokolo specialistams). Bendradarbiauja Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir Gruzijos nacionalinė gvardija, Lietuvos ir Gruzijos specialiųjų operacijų pajėgos, Lietuvos karo akademija su Nacionaline Gruzijos gynybos akademija. Gruzijos kariai kviečiami stebėti pratybų ir dalyvauti jose, Lietuvos kariai dalyvauja pratybose Gruzijoje. Gruzijos karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir jaunesniųjų štabo ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže, nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus, nuo 2010 m. į instruktorių kursus Puskarininkių mokykloje. 

 

Daugiašalės iniciatyvos. 2009 m. Šiaurės ir Baltijos šalių iniciatyvai priklausančios valstybės kartu su JK įsiteigė NATO ir Gruzijos profesinio rengimo programą, skirtą mokyti saugumo ir gynybos sektoriuje dirbančius valstybės tarnautojus. Kartu su Latvija Lietuva 2009–2014 m. vadovavo viešųjų ryšių darbo grupei, įgyvendino įvairius specialistų rengimo projektus. Lietuvos specialistai dalyvavo Norvegijos vadovaujamoje darbo grupėje, kuri konsultavo Gruzijos gynybos ministeriją žmoniškųjų išteklių vadybos klausimais. 2015–2017 m. programa apima platų valstybės tarnybos sektorių. Lietuva finansiškai rėmė NATO ir Gruzijos profesinio rengimo programą, veikiančią patikos fondo principu.

 

2015 m. pradžioje sutarta, kad Šiaurės ir Baltijos šalių paramos programa padės įsteigti bendrą NATO ir Gruzijos mokymų ir vertinimo centrą. Nuo 2015 m. rugpjūčio Lietuvos atstovas plk. ltn. R. Chrimlis dirba šiame centre.

 

Bendradarbiavimas tarptautinėse operacijose. Nuo 2007 m. birželio iki 2013 m. rugpjūčio mėn. Gruzijos karo medikai dirbo Lietuvos vadovaujamoje PAG Afganistane.

 

MOLDOVA

 

Nuotr.:  krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Kišiniove susitinka su tuometiniu Moldovos gynybos ministru Vitalie Marinuta (2013-11-14)

 

Teisinis pagrindas. 2006 m. balandžio 13 d. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Jį pakeitė 2011 m. atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

2005 m. pasirašytas susitarimas dėl Moldovos karininkų mokymosi Lietuvos karo akademijoje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2006 m. balandžio mėn. Lietuva paskyrė karinį atstovą Moldovai, reziduojantį Kijeve. 2009–2010 m. kai Lietuvos ambasada vykdė NATO kontaktinės ambasados funkcijas, Lietuvos gynybos atašė Moldovai rezidavo Kišiniove. Nuo 2011 m. Lietuvos gynybos atašė Moldovai reziduoja Kijeve. Moldova nėra paskyrusi savo karinio atstovo.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus dvišalius planus. Lietuva konsultuoja Moldovą gynybos reformų, viešųjų ryšių srityje, demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės klausimais. Gynybos ministrai ir kiti ministerijų pareigūnai dvišalių susitikimų ar karinių-politinių konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Moldovos karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir Jaunesniųjų štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, nuo 2008 m. Baltijos gynybos koledže. Nuo 2010 m. Moldovos atstovai kviečiami į instruktorių kursus Puskarininkių mokykloje, nuo 2011 m. – į karo medikų kursus. Moldovos karininkai yra kviečiami stebėti pratybų. Lietuvos kariai kviečiami dalyvauti pratybose Moldovoje.

  

ARMĖNIJA

 

Nuotr.:  krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Kišiniove susitinka su Armėnijos gynybos ministru Seyranu Ohanyanu (2013-04-23)

 

Teisinis pagrindas. 2002 m. birželio 24 d. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo karinėje srityje. Jį pakeitė 2012 m. birželio mėn. Jerevane atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

2004 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje pasirašytas susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2006 m. vasario pabaigoje Lietuva paskyrė gynybos atašė Armėnijai, kuris reziduoja Tbilisyje. Armėnija nėra paskyrusi savo karinio atstovo Lietuvai.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Gynybos ministrai ir kiti ministerijų pareigūnai dvišalių susitikimų ar karinių-politinių konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Lietuva dalijasi dalyvavimo tarptautinėse operacijoje patirtimi, kviečia Armėnijos karininkus stebėti pratybų, konsultuoja viešųjų ryšių klausimais, teisiniais, puskarininkių rengimo, karo policijos, išminavimo, kibernetinės gynybos klausimais, dalijasi patirtimi kuriant gynybos koncepciją, tobulinat demokratinę civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę, reformuojant teisinę sistemą. Armėnijos karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir jaunesniųjų štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže. Nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus, nuo 2010 m. į instruktorių kursus Puskarininkių mokykloje.

 

Daugiašalės iniciatyvos. Lietuvos atstovas dalyvauja  NATO vadovaujamoje ekspertų grupės veikloje, kurios tikslas – padėti Armėnijai reformuoti karinio rengimo sistemą pagal NATO standartus. Lietuva konsultavo Armėniją dėl puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų rengimo sistemos pertvarkos.

 

AZERBAIDŽANAS

 

Nuotr.: krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Azerbaidžano gynybos ministru generolu pulkininku Zakiru Hasanovu (2015 07 01).

 

Teisinis pagrindas. 2002 m. rugpjūtį pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo karinėje srityje. Jį pakeitė 2012 m. rugsėjo mėn. atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

2004 m. birželio 14 d. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2006 m. vasario pabaigoje Lietuva paskyrė gynybos atašė Azerbaidžanui, kuris reziduoja Tbilisyje. Azerbaidžanas nėra paskyręs karino atstovo Lietuvai.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas pagal kasmet pasirašomus dvišalius planus vyksta tokiose srityse kaip krizių valdymas, informacijos apsauga, gynybos vadyba, karinio mokymo sistemos kūrimas, teisinės sistemos kūrimas, pagrindinių gynybos dokumentų rengimas, kibernetinė gynyba, viešieji ryšiai, išminavimas. Azerbaidžano karininkai yra kviečiami stebėti pratybų. Gynybos ministrai ir kiti ministerijų pareigūnai dvišalių susitikimų ar karinių-politinių konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Azerbaidžano karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir jaunesniųjų štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže. Nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus.

 

Daugiašalės iniciatyvos. Lietuvos atstovas kurį laiką dalyvavo NATO vadovaujamoje ekspertų grupės veikloje, kurios tikslas – padėti Azerbaidžanui reformuoti karinio rengimo sistemą pagal NATO standartus. Lietuva konsultavo Azerbaidžaną dėl puskarininkių rengimo sistemos pertvarkos.

 

RUSIJA

  

Lietuva su Rusija nėra sudariusi susitarimo dėl dvišalio karinio bendradarbiavimo.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė Rusijai, reziduojantis Maskvoje, skiriamas nuo 1995 m.; Rusija savo karinį atstovą Lietuvai, reziduojantį Vilniuje, skiria nuo 1994 m.

 

Iki 2014 m. balandžio 1 d. dvišalis karinis bendradarbiavimas su Rusija apėmė stebėtojų kvietimą į karines pratybas, Karinių jūrų pajėgų laivų vizitus ir Rusijos Federacijos Baltijos laivyno laivų dalyvavimą minų paieškos ir neutralizavimo operacijose Baltijos jūroje, vykstančiose Lietuvos vandenyse, Rusijos karininkų dalyvavimą aplinkosaugos kursuose Lietuvoje, dalyvavimą kariniuose sporto ir kultūros renginiuose. Reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir vadovaujantis 2014 m. balandžio mėn. 1 d. NATO užsienio reikalų ministrų sprendimu, karinis bendradarbiavimas su Rusija šiuo metu yra visiškai sustabdytas.

 

Iki 2014 m. balandžio 4 d. buvo vykdomos saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės, kurių vykdymą vienašališkai sustabdė Rusija. Nors Lietuva ir nėra Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties dalyvė, pagal šios sutarties nuostatas 2001 m. sudarytu dvišaliu susitarimu Lietuva ir Rusija buvo sutarusios kasmet per šalių misijas prie tarptautinių organizacijų Vienoje keistis informacija apie ginkluotąsias pajėgas Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Lietuvos Respublikoje. Toks apsikeitimas informacija pirmą kartą įvyko 2001 m. pradžioje ir vyko sklandžiai kasmet iki 2007 m., kai Rusija paskelbė moratoriumą dalyvavimui Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje ir sustabdė keitimąsi karine informacija su Lietuva. Įgyvendindami tą patį 2001 m. susitarimą, Lietuvos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai kasmet vykdė karinių duomenų vertinimo vizitus pagal Vienos dokumento nuostatas. Ši veikla sustabdyta 2014 m. balandžio 4 d.

 

Karinio tranzito klausimai. Karinis tranzitas grindžiamas dvišale Lietuvos ir Rusijos sutartimi (a) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtomis taisyklėmis (b).

 

(a) 1993 m. lapkričio 18 d. Lietuvos ir Rusijos vyriausybės pasirašė susitarimą „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotojų pajėgų kariuomenės ir karinių krovinių, išvedamų iš Vokietijos Federacinės Respublikos, tranzitinių vežimų per Lietuvos Respublikos teritoriją”, kuris tapo karinio tranzito pagrindu. Susitarime numatyta, jog tranzitiniai kariniai vežimai vykdomi gaunat leidimus, laikantis galiojančių Lietuvos įstatymų ir tarptautinės teisės normų.

 

Susitarimas neteko galios 1994 gruodžio 31 d., tačiau Lietuvos ir Rusijos vyriausybės 1995 m. sausio 18 d. apsikeitė notomis ir susitarė, jog Rusijos kariniam tranzitui ir toliau bus taikomos 1993 m. lapkričio 18 d. susitarimo nuostatos.

 

(b) LRV priėmė taisykles „Dėl užsienio valstybių pavojingų ir karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją” (1994 m. spalio 3 d. Nr. 938). Taisyklėse numatyta tvarka palaipsniui griežtėjo. 2000 m. birželio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr.691 uždrausta vežti skystąjį raketinį kurą ir numatoma galimybė riboti vežamų sprogstamųjų medžiagų kiekį, o 2002 m. sausio 17 d. LRV nutarimu Nr.63 įtvirtinama nuostata, jog leidimas tranzitui gali būti neišduotas, jeigu pažeidžiamos JTO, ES ir ESBO nustatytos sankcijos arba to reikalauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, tarptautiniai susitarimai ir įsipareigojimai.

 

Lietuvos KJP Jūros gelbėjimo ir koordinavimo centras, Lenkijos ir RF Kaliningrado srities tarnybos koordinuoja veiksmus ir bendradarbiauja paieškos ir gelbėjimo bei taršos prevencijos ir padarinių likvidavimo Baltijos jūroje klausimais. Lenkijoje ir RF Kaliningrado srityje už šiuos darbus yra atsakingos civilinės institucijos.

 

Daugiašaliai santykiai saugumo ir gynybos srityje buvo plėtojami Europos ir saugumo bendradarbiavimo organizacijoje, kurioje intensyviai ir betarpiškai dalyvauja pati Rusija. Lietuva skyrė ypatingą dėmesį NATO ir Rusijos Tarybai, kurios praktinė veikla, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, 2014 m. balandžio mėn. 1 d. NATO užsienio reikalų ministrų sprendimu, buvo sustabdyta, išlaikant tik ambasadorių susitikimus.

 

BENDRADARBIAVIMAS SU PIETRYČIŲ EUROPOS VALSTYBĖMIS

 

Nuotr.: Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašo dvišalio bendradarbiavimo susitarimą gynybos srityje su Juodkalnijos gynybos ministre Milica Pejanovic-Djurisic (2013-10-23)

 

Teisinis pagrindas. 2008 m. Lietuva pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavo gynybos srityje su Makedonija, 2009 m. su Kosovu, 2013 m. su Juodkalnija.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Šiuo metu karinio diplomatinio atstovavimo su Pietryčių Europos valstybėmis nėra.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Nuo 2008 iki 2015 m. Krašto apsaugos ministerija finansavo Pietryčių Europos valstybių karininkų studijas Tarptautiniuose anglų kalbos ir Jaunesniųjų štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje.

 

Rengiamos konsultacijos su Makedonija, kurių metu perteikiama Lietuvos integracijos į NATO patirtis.

 

2008–2013 m. pagrindinis daugiašalio bendradarbiavimo gynybos srityje su Pietryčių Europos regiono valstybėmis formatas buvo Šiaurės ir Baltijos valstybių iniciatyva (ŠBI). 2008 m. pavasarį kartu su Britų Taryba Podgoricoje buvo surengtas anglų kalbos kursas 26 Juodkalnijos karininkams. Lietuva padengė pusę kurso išlaidų - 10 000 eurų.

 

1996–2010 m. Lietuvos kariai dalyvavo NATO ir ES operacijose ir misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove – nuo 1999 m. iki šiol.

 

BENDRADARBIAVIMAS SU CENTRINĖS AZIJOS VALSTYBĖMIS

 

Tarptautinis bendradarbiavimas gynybos srityje su Centrinės Azijos valstybėmis plėtojamas nuo 2002 m., tačiau nėra labai intensyvus. Pirmoji valstybė, su kuria buvo užmegzti bendradarbiavimo ryšiai – Uzbekistanas, bendradarbiavimas su ja gana sparčiai augo ir 2004 m. įvyko nemažai bendradarbiavimo renginių, tačiau 2005 m. ryšiai nutrūko dėl įvykių Andižane.

 

Lietuva, siekdama aktyvesnio bendradarbiavimo su Centrinės Azijos regiono valstybėmis, 2008 m. iniciavo dvišalių susitarimų pasirašymą su Kazachstanu ir Kirgizija. Su didžiausia Centrinės Azijos valstybe – Kazachstanu– bendradarbiavimas intensyviausias.

 

KAZACHSTANAS

 

 

Nuotr.: Astanoje pasirašomas dvišalio bendradarbiavimo planas 2014 metams tarp Lietuvos ir Kazachstano (2013-11-27)

 

Teisinis pagrindas. 2008 m. gegužės 13 d. Astanoje pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

2015 m. gegužės 19 d. Astanoje pasirašytas Tarpvyriausybinis susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuva nuo 2008 m. yra paskyrusi gynybos atašė Kazachstanui, reziduojantį Astanoje. 2016 m. vasarą Lietuvos gynybos atašė ofisas iš Astanos bus perkeltas į Pekiną (Kinija). Kazachstanas nėra paskyręs savo karinio atstovo Lietuvai.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas pradėtas 2004 m., kai Kazachstanas buvo įtrauktas į bendradarbiavimo

darbotvarkę ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariai, atstovaudami NATO, lankėsi Uzbekistane ir Kazachstane. Vizito metu dalintasi patirtimi kuriant karinius vienetus bendroms operacijoms su NATO pajėgomis. Nuo 2010 m. kasmet pasirašomi dvišalio bendradarbiavimo planai. Vyksta dvišalės karinės ir politinės konsultacijos.

 

Kazachstano karininkai yra kviečiami į anglų kalbos kursus (nuo 2005 m.), štabo karininkų kursus (nuo 2009 m.).

Lietuvos karo akademijoje, į puskarininkių instruktorių kursus (nuo 2010 m.), į karo medikų kursus (nuo 2012 m.) Lietuvos kariai yra stebėję pratybas Kazachstane, Kazachstano kariai – Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės atstovai kviečiami ir dalyvauja karinės technikos ir ginkluotės parodose KADEX.

 

KIRGIZIJA

 

Teisinis pagrindas. 2008 m. gegužės 15 d. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Nuo 2009 m. Lietuvos gynybos atašė Kazachstane yra akredituojamas ir Kirgizijoje. Kirgizija nėra paskyrusi savo karinio atstovo.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. 2010–2012 m. Kirgizijos karininkai buvo kviečiami studijuoti anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje.

 

TADŽIKISTANAS

 

Krašto apsaugos ministerija nėra sudariusi dvišalio susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Nuo 2008 m. Lietuvos gynybos atašė Kazachstane yra akredituojamas ir Tadžikistanui. Tadžikistanas nėra paskyręs savo karinio atstovo.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas nevyksta. 2006 m. KAM atstovas lankėsi Dušanbė ir užmezgė kontaktus su Tadžikistano gynybos ministerija. Pasikeista nuomonėmis dėl regioninio saugumo, gynybos reformos, tarptautinių operacijų (Tadžikistanas tarptautinėse operacijose nedalyvauja), NATO, ESBO ir dvišalio bendradarbiavimo klausimais.

 

2011–2012 m. Tadžikistano karininkai buvo kviečiami studijuoti anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

  

TURKMĖNISTANAS

 

Krašto apsaugos ministerija nėra sudariusi dvišalio susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Nuo 2009 m. Lietuvos gynybos atašė Kazachstane akredituojamas ir Turkmėnistane 2009 m. Turkmėnistanas nėra paskyręs savo karinio atstovo.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas nevyksta. 2011–2012 m. Turkmėnistano karininkai buvo kviečiami studijuoti anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, šia galimybe pasinaudojo 1 karininkas.

 

UZBEKISTANAS

 

Teisinis pagrindas. 2002 m. Vilniuje pasirašytas susitarimas su Uzbekistanu dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

2005 m. kovo mėn. pasirašytas susitarimas dėl Uzbekistano karininkų mokymosi Lietuvos karo akademijoje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Nuo 2011 m. Lietuvos gynybos atašė Kazachstane akredituojamas ir Uzbekistane. Uzbekistanas nėra paskyręs savo karinio atstovo Lietuvai.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas nevyksta. Užsimezgė 2004 m., kai Lietuvoje lankęsi Uzbekistano karininkai susipažino su karininkų rengimo sistema. Tais pačiais metais Uzbekistano karininkai pradėti kviesti į Lietuvos karo akademijoje vykstančius tarptautinius kursus, dalyvavo Tarptautiniuose aplinkos apsaugos mokymo kursuose Nemenčinėje.

 

2004 m. NATO ir trijų Baltijos valstybių ekspertų vizito į Kazachstaną ir Uzbekistaną metu buvo siekiama perduoti bendro taikos palaikymo bataliono kūrimo patirtį. Po vizito buvo siūlomos stažuotės Baltijos valstybėse Uzbekistano ir Kazachstano karininkams.

 

2011 m. Uzbekistano kariai buvo kviesti mokytis anglų kalbos kursuose Lietuvos karo akademijoje, šia galimybe pasinaudojo 1 karininkas.

 

IZRAELIS

 

Nuotr.: Tuometinė Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė oficialaus vizito Izraelyje metu susitinka su Izraelio užsienio reikalų ministru Avigdoru Liebermanu (2012-05-31)

 

Teisinis pagrindas. 2004 m. spalio 8 d. Vilniuje pasirašytas Tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos, karinės pramonės, tyrimų ir plėtros srityse.

 

2011 m. Izraelyje pasirašyta dvišalė sutartis dėl įslaptintos karinės informacijos apsaugos.

 

Karinio diplomatinio atstovavimo nėra.

 

Dvišalis bendradarbiavimas. Kibernetinė gynyba yra viena iš bendradarbiavimo sričių, Izraelis siūlo domėtis jų kibernetinės gynybos ekspertize ir produkcija. Bendradarbiauja gynybos pramonės atstovai, deramasi dėl ginkluotes elementų tiekimo ir esamos ginkluotės atnaujinimo paslaugų teikimo.

 

2003 m., 2007 m. ir 2011 m. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė yra teikusi visokeriopą organizacinę paramą įgyvendinat Izraelio kariuomenės švietimo programą „Uniformuoti liudininkai“, kurios pagrindinis tikslas – supažindinti Izraelio karius su Lietuvoje vykusiu holokaustu, žydų bendruomenės Lietuvoje istorija ir dabartimi.

 

KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKA

 

 

Nuotr.: Tuometinė Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė su oficialiu vizitu lankosi Kinijoje, kurio metu buvo pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (2012-03-27)

 

Teisinis pagrindas. 2012 m. kovo 27 d. Pekine pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Kinija savo karinį atstovą Lietuvai paskyrė 1993 m., rezidavo Varšuvoje, nuo 2001 m. reziduoja Vilniuje. Lietuvos karinio atstovo, reziduojančio Pekine, skyrimas planuojamas 2016 m. vasarą.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. 2000 m., 2006 m., 2011 m. ir 2012 m. Lietuvoje lankėsi aukšto rango Kinijos kariuomenės delegacijos. Lietuvos krašto apsaugos ministrai 2004 m. ir 2012 m. su oficialiais vizitais viešėjo Kinijoje.

Kinija sudaro galimybes Lietuvos atstovams dalyvauti kasmetiniuose tarptautinio saugumo kursuose, Lietuvos karo medikas yra studijavęs tradicinės kinų medicinos kursuose, Lietuvos atstovai yra dalyvavę renginiuose ekologijos klausimais. Kinijos Nacionalinio gynybos universiteto ekspertai skaitė paskaitas Lietuvos karo akademijoje 2013 m. ir 2015 m.

 

 

KORĖJOS RESPUBLIKA

 

Nuotr.: Tuometinė Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Seule susitinka su tuometiniu Korėjos respublikos gynybos ministru Kim Tae-young, susitikimo metu pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (2010-02-17)

 

Teisinis pagrindas. 2010 m. vasario mėn. Seule pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Korėjos Respublikos gynybos atašė Lietuvai paskirtas 2010 m., reziduoja

Varšuvoje. Lietuva nėra paskyrusi savo karinio atstovo.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. 2010 m. vasario mėn. Seule susitiko gynybos ministrai. Lietuvos iniciatyva 2010 m. Korėjos Respublikos kariuomenės atstovai buvo atvykę stebėti Vienuoliktosios provincijos atkūrimo grupės (PAG-11) pasirengimo misijai pratybų baigiamojo etapo.

 

JAPONIJA

 

 

Nuotr.: Japonijos Kanagawos universiteto Teisės fakulteto profesoriaus asistento dr. Ryo Sahashi paskaita LKA (2013-10-10). Tema - saugumo situacija Azijos regione ir jos įtaka pasauliniam saugumui.

 

Nuotr.: Japonijos finansuoto prekybos centro atidarymas Čagčarane (2012-07)  

  

Nuotr.: Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Japonijos gynybos ministro Itsunori Onodera susitikimas (2014-02-25)

 

Teisinis pagrindas. Lietuva ir Japonija nėra sudariusios susitarimo dėl dvišalio karinio bendradarbiavimo.

 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuva ir Japonija nėra paskyrusios karinių atstovų.

 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. 2014 m. vasario 22-28 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su oficialiu vizitu lankėsi Japonijoje.

 

2015 m. Nacionalinio gynybos instituto prie Japonijos gynybos ministerijos darbuotojas Hiroshi Yamazone skaitė paskaitą Lietuvos karo akademijoje, lankėsi Baltijos gynybos koledže.

 

Nuo 2009 m. iki 2011 m. Japonijos civilinis biuras, atsakingas už vystomojo bendradarbiavimo projektus, veikė Lietuvos vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Gore Afganistane, vėliau savo veiklą perkėlė į Kabulą. Japonų veikla Gore nenutrūko po Provincijos atkūrimo grupės uždarymo 2013 m. rugpjūčio mėn., Goro provincijos vystymui skirta 50 mln. JAV dolerių.

 

Už asmeninį indėlį į sėkmingą Japonijos bendradarbiavimą su Lietuva Gore 2013 m. liepos mėn. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanoti buvęs Japonijos ambasadorius Afganistane Shigeyuki Hiroki ir buvęs japonų biuro Goro Provincijos atkūrimo grupėje vadovas Junichi Kosuge.

 

 

Informacija atnaujinta 2016.04.14
Sprendimas: Fresh Media