Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
27 2
6 9
17
18 19 21 22 23
27 28 29 30
1 2 3 4 5 6 7

 

Baltijos šalių bendradarbiavimas

BALTIJOS ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMAS GYNYBOS SRITYJE

 

Bendradarbiavimas su Baltijos šalimis yra vienas pagrindinių Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų. Du kartus per metus vyksta Baltijos šalių gynybos ministrų bei Kariuomenių vadų susitikimai, kurių metu aptariami politiniai regioninio saugumo klausimai, bendrai vystomi praktiniai bendradarbiavimo projektai, teikiami siūlymai dėl tolimesnės Baltijos šalių integracijos gynybos srityje. Taip pat reguliariai susitinka politikos direktoriai, jungtinių štabų viršininkai, oro, sausumos, jūrų, specialiųjų pajėgų vadai bei įvairaus lygio ekspertai.

 

2013 m. sausio 29 d. Gulbene mieste (Latvija) pasirašytas naujas trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo susitarimas gynybos srityje (angl. Memorandum of Understanding), kuris pertvarkė Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje struktūras, kad jos atitiktų Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje modelį (NORDEFCO). Tai užtikrins sklandesnį ne tik Baltijos šalių bendradarbiavimą, bet ir efektyvesnį Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą.

 

Aktyviausiai Baltijos valstybės bendradarbiauja oro policijos, oro erdvės stebėjimo, karinių jūrų pajėgų, Baltijos gynybos koledžo veiklos, bendrų pratybų srityse. Jau ilgus metus vykdomi trišaliai projektai – BALTNET, BALTRON, BALDEFCOL. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, vykdomi bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos.

 

Strateginės Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje kryptys

 

Bendras grėsmių vertinimas ir operacinių planų koordinavimas

  

Baltijos šalys susiduria su tomis pačiomis saugumo grėsmėmis, kurių akivaizdoje Baltijos šalių vienybė turi ypač didelę reikšmę. Baltijos šalys siekia užtikrinti nuolatinį informacijos apie pokyčius saugumą įtakojančių veiksnių raidoje apsikeitimą, rengia bendrus grėsmių indikatorius, analizuoja grėsmių raidos scenarijus. Atitinkamai siekiama koordinuoti Baltijos šalių gynybos planus užtikrinant, jog agresijos atveju Baltijos šalys imtųsi koordinuotų ir savalaikių gynybinių veiksmų. Šiuo tikslu siekiama stiprinti 2013 m. įkurtą Nenuolatinį Baltijos šalių jungtinio štabo elementą (angl. Non-Permanent Baltic Combined Joint Staff Eelement), kuriame kelis kartus per metus renkasi Baltijos šalių įvairių sričių specialistai.

 

Kritinių pajėgumų vystymas

Vidutinio nuotolio oro gynyba yra ypatingai svarbus gynybos elementas. Tokios sistemos sukūrimas yra viso regiono strateginis, bet labai brangiai kainuojantis tikslas. Todėl tikslinga ją vystyti bendrai su kitomis Baltijos šalimis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynyboms ministrai 2015 m. pavasarį sutarė bendradarbiauti vystant Baltijos šalių vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą. Sutarta kartu dirbti siekiant sukurti bendrą sistemos viziją, vystyti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, siekti atviros sistemos architektūros, kuri būtų sąveiki tarpusavyje bei su sąjungininkais.

 

Bendri įsigijimai

Baltijos šalių bendri įsigijimai išlieka viena perspektyviausių sričių. Ir toliau bus siekiama koordinuoti Baltijos šalių pajėgumų planavimą ir vykdyti bendrus įsigijimus. Bendri įsigijimai sulaukia daug palankesnių sąlygų iš tiekėjų, suteikia didesnę sąveikos galimybę tarp šalių.

 

Bendrų karinių vienetų formavimas ir dalyvavimas NATO bei ES vienetuose

2012 m. Baltijos šalių gynybos ministrai priėmė sprendimą pasinaudoti buvusia praktika vykdant BALTBAT projektą ir formuoti naują bendrą Baltijos šalių batalioną, kuris būtų skiriamas budėti NRF 2016 m. Budėjimo metu vykdomas kovinis rengimas, užtikrinamas budinčių vienetų išlaikymas nustatytoje kovinės parengties kategorijoje. Bataliono pasirengimas budėjimui NRF buvo įvertintas 2015 m. lapkričio pradžioje vykusiose didelio masto NATO pratybose Trident Juncture. Baltijos šalys sulaukė daug pagyrų iš Sąjungininkų už savarankiškai įvykdytą bataliono logistinę operaciją į Ispaniją. Šią operaciją galime vertinti kaip didžiausią kartu įvykdytą Baltijos šalių logistinę operaciją.

 

Svarstomos galimybės po 2016 m. budėjimo, formuoti naują Baltijos batalioną dalyvauti kitose karinėse formuotėse ar/ir operacijose.

 

2014 m. Baltijos šalys budėjo NATO jūrinio išminavimo grupėje (NATO Standing NATO Mine Countermeasures Group 1). Pagal Baltijos šalių gynybos ministrų sprendimą šioje grupėje Baltijos šalių vienetai budi kas antrus metus.

 

2015 m. I pusėje visos trys Baltijos šalys dalyvavo Švedijos vadovaujamoje ES Šiaurės kovinėje grupėje, kurioje be Švedijos ir Baltijos šalių taip pat dalyvavo Norvegija, Suomija ir Airija. Planuojama tęsti dalyvavimą ES kovinėse grupėse kas antrus metus.

 

2017 m. visos trys Baltijos šalys skirdamos po kuopos dydžio vienetą rengiasi dalyvauti JK vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse aukštos parengties pajėgose (angl. Joint Expeditionary Force, JEF).

 

Jūrų erdvės stebėjimo duomenų apsikeitimas

2015 m. spalio pabaigoje buvo pasirašytas dvišalis MoU tarp Lietuvos ir Latvijos, kurio pagrindu tikimasi pradėti keistis realaus laiko jūros stebėjimo duomenimis jau nuo 2016 metų pabaigos.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, taip pat dalyvauja regioninėje jūros stebėjimo informacijos keitimosi iniciatyvoje SUCBAS (Sea Surveillance Cooperation Baltic Sea). Šioje iniciatyvoje, be Lietuvos, dalyvauja Estija, Latvija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija ir Didžioji Britanija.

 

Kiti trišalio Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo projektai

• BALTNET – Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema (BALTNET – Baltic Air Surveillance Network and Control System)

 

Šis projektas išaugo iš JAV 1995 m. Vidurio Europos šalims pasiūlytos Regioninės oro erdvės iniciatyvos. 1998 m. sudaryta trišalė tarpvyriausybinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartis dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos. 2007 m. minėtą sutartį pakeitė trišalis tarpvyriausybinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimas dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtojimo. Sistemos paskirtis – Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose stebėti oro erdvę, vykdyti ginkluotės valdymą, atlikti vadovavimo ir valdymo funkcijas ir rengti mokymus. Tai leidžia Baltijos valstybėms efektyviau kontroliuoti savo oro erdvę, užtikrinti jos suverenumą bei orlaivių skrydžių saugumą.

 

BALTNET yra sąveikus su atitinkamomis NATO sistemomis, veikia be pertraukos 24 valandas per parą, o 2004 m. tapo bendros NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos (NATINADS) sudedamąja dalimi. NATO naikintuvus, vykdančius oro policijos misiją Baltijos šalyse (dislokacijos vieta – Šiaulių oro uostas Zokniuose), valdo bendras Baltijos valstybių Valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje.

 

• BALTBAT – bendras Baltijos šalių batalionas (BALTBAT – Baltic battalion)

 

BALTBAT projektas veikė nuo 1994 m. iki 2003 m. rugsėjo mėn. ir per tą laiką tarptautinėms misijoms parengė daugiau kaip 700 Baltijos valstybių karių. Pagrindinis projekto tikslas buvo paspartinti integracijos į NATO procesą, optimizuoti resursų naudojimą ir prisidėti prie regioninio saugumo ir stabilumo zonos kūrimo bei plėtimo.

 

1997–2000 m. BALTBAT buvo rengiamas vykdyti visas kovines operacijas ir 2000 m. įvyko pirmosios karinės pratybos „Baltic Eagle”, kurios įtvirtino bataliono pasirengimą koviniams veiksmams. Projektas buvo uždarytas (kaip įgyvendinęs savo tikslą) 2003 m. rugsėjį.

 

2007 m. buvo nuspręsta atnaujinti BALTBAT projektą, siekiant parengti bendrą trišalį Baltijos batalioną budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgų 14 rotacijoje (NRF-14) 2010 m. pirmą pusmetį. Po sėkmingo budėjimo BALTBAT projektas buvo uždarytas.

 

• BALTFOR – bendras Baltijos šalių karinis vienetas (BALTFOR – Baltic Forces)

 

2014 m. kovo mėn. buvo pasirašytas naujas susitarimas, kurio pagrindu Baltijos šalys esant reikalui ar atitinkamam sprendimui gali sukurti nenuolatinį (non-permanent) bataliono dydžio vienetą. Jis gali būti siunčiamas į tarptautines pratybas ar operacijas. Numatyta, kad tuo metu, kai batalionas užduočių nevykdo, jo nacionaliniai elementai vykdo užduotis savo šalyse. Dėl bataliono surinkimo ir aktyvavimo skirtingoms užduotims sprendimą priima Baltijos šalių kariuomenių vadai (Karinis komitetas) ir gynybos ministrai (Ministrų komitetas). Bendros pajėgos skirtos į NRF 2016 FFG (Follow on Forces Group).

 

• BALTRON – Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON – Baltic Naval Squadron)

 

BALTRON įkurtas 1998 m. rugpjūčio 28 d. kaip nuolatinės parengties reagavimo Baltijos šalių karinių laivų junginys, kurio pagrindiniai tikslai – prisidėti prie Baltijos regiono saugumo mažinant jūros minų pavojų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, išplėsti tarpusavio supratimą ir didinti gebėjimą veikti bendrai, bendradarbiauti su NATO šalių vienetais. Šiandien BALTRON veikia kaip gerai organizuota priešmininės kovos laivų eskadra, garbingai nešanti savo vėliavą įvairiose NATO ir Partnerystės už taiką pratybose.

 

Nuo 2014 m. vidurio iš projekto pasitraukus Estijai, BALTRON projekte dalyvauja Lietuva ir Latvija. Tačiau Estija ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su Lietuvos ir Latvijos priešmininiais laivais. BALTRON sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas, į kurį rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui į eskadrą skiria Lietuva ir Latvija. Eskadrai vadovauja vienos iš dviejų Baltijos valstybių skiriamas karininkas.

 

Dalyvaujant tarptautiniuose mokymuose ir operacijose BALTRON eskadra paprastai papildoma kitų šalių priešmininiais laivais, kuriems vadovauja BALTRON vadas su štabu.

 

Pagrindiniu projekto tikslu išlieka su NATO suderinamos eskadros, kuri vykdytų išminavimo operacijas jūroje, nuolatinis rengimas ir išlaikymas.

 

Nuo 1998 m. BALTRON projekto dėka stipriai išsiplėtė Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas karinių jūrų pajėgų srityje. Dalyvavimas BALTRON projekte suteikia galimybę užtikrinti tinkamą karių pasirengimą dalyvauti aukštos parengties priešmininiuose NATO junginiuose SNMCMG bei prisidėti prie kolektyvinės gynybos koncepcijos.

BALTRON 2014 m. II-ąjį pusmetį budėjo NATO SNMCMG1 (Standing NATO Mine Countermeasures Group 1) junginyje. Lietuva buvo skyrusi vadovavimo laivą.

 

• BALTDEFCOL – Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL – Baltic Defence College)

 

Ši 1999 m. vasario 25 d. Tartu mieste Estijoje atidaryta tarptautinė karinio mokymo įstaiga rengia Baltijos ir kitų valstybių štabų karininkus, kurie tarnaus savo šalių gynybos ministerijose, kariuomenių ir tarptautiniuose (pvz., NATO) štabuose, bus gynybos atašė arba dėstys karo mokslus nacionalinėse karo akademijose.

 

Didelė dalis BGK dėstytojų yra Vakarų šalių karininkai. Mokymo turinys pritaikytas konkrečioms Baltijos valstybių sąlygoms, atsižvelgiant į jų geostrateginius ypatumus ir turimas karines pajėgas, tačiau yra naudingas ir kitų valstybių karininkams. Mokymo procese taikomos NATO procedūros ir standartai. Pirmuoju BGK komendantu buvo paskirtas Danijos karininkas. Jam baigus kadenciją, BGK vadovauja Baltijos šalių kariuomenių atstovai, keisdamiesi rotacijos principu.

 

BGK dabar vykdo 3 aukštais tarptautiniais standartais paremtas mokymo programas anglų kalba: Jungtinį vadovavimo ir štabo karininkų kursą (angl. Joint Command and General Staff Course), Civilių tarnautojų kursą (angl. Civil Servants Course) ir Aukščiausio rango karininkų mokymo programą (angl. Higher Command Studies Course). Taip pat rengia kitų mokymo institucijų studijų modulius, konferencijas, seminarus aktualiausiomis grėsmių ir saugumo užtikrinimo temomis. BGK vis didesnį vaidmenį vaidina Lietuvos Rytų politikos įgyvendinime. Per keletą pastarųjų metų Baltijos gynybos koledže studijavo Lietuvos remiami Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos karininkai. BGK taip pat mokosi karininkai iš Balkanų regiono valstybių, Rytų ir Centrinės Europos, Partnerystės Taikos Labui (PTL) programoje dalyvaujančių valstybių atstovai. 2015 m. BKG iš viso baigė 76 studentai iš 20 valstybių, įskaitant Baltijos šalis.

 

Nuo 2004 m. visas BGK biudžetas formuojamas tik iš Baltijos valstybių finansinių indėlių, nors kai kurie dirbantys dėstytojai finansuojami jų atstovaujamų valstybių lėšomis.

 

Nenuolatinis Baltijos šalių jungtinio štabo elementas (angl. Non-Permanent Baltic Joint Staff Eelement).

 

2013 m. sausio 28 d. Baltijos šalių gynybos ministrų sprendimu ėmė veikti nenuolatinis jungtinis Baltijos šalių štabo elementas. Jame periodiškai susitinka įvairių sričių Baltijos šalių kariuomenių atstovai.

B-JŠE funkcijos:

- Informacijos apie saugumą regione apsikeitimas ir grėsmių analizavimas.

- Nenumatytų aplinkybių planų (angl. Contingency Operational Plans) vystymas;

- Nacionalinių gynybos planų koordinavimas;

- Priimančiosios šalies paramos koordinavimas;

- Sienų kirtimo procedūrų derinimas;

- Operacinių įsipareigojimų koordinavimas ir valdymas (NRF, EUBG, tarptautinės operacijos);

- Kitų Baltijos šalių kariuomenių vadų užduočių vykdymas.

 

NATO kompetencijos centrai Baltijos šalyse (NATO ENSEC COE, NATO STRATCOM COE, NATO CCDCOE)

 

Latvija yra pasirašiusi susitarimo memorandumą su Lietuvoje veikiančiu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru (NATO ENSEC COE), ir nuo 2014 metų centre dirba Latvijos atstovas. Savo ruožtu Lietuva nuo 2015 m. yra išsiuntusi savo atstovą į Latvijoje veikiantį NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centrą (NATO STRATCOM COE). Nuo 2015 m. rugsėjo į centrą Latvijoje išsiųstas ir antrasis Lietuvos atstovas.

 

Estija yra pasirašiusi susitarimo memorandumą su Lietuvoje veikiančiu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru (NATO ENSEC COE), kuriame dirba ir vienas Estijos atstovas. Savo ruožtu Lietuva yra išsiuntusi savo atstovą į Estijoje veikiantį NATO Kibernetinės gynybos kompetencijos centrą (NATO CCDCOE)

 

Estija ir Latvija taip pat yra skyrusios po atstovą į NATO STRATCOM COE ir NATO STRATCOM COE.

 

Priimančiosios šalies parama NATO Baltijos oro policijos misijai

2015 m. pasirašytas Baltijos šalių susitarimas dėl Priimančiosios šalies paramos NATO oro policijos misiją sustiprinusioms pajėgoms. Šis susitarimas įtvirtina, kad Baltijos šalys visiems papildomiems NATO Baltijos oro policijos misiją vykdantiems kontingentams skirs tokį pat Priimančiosios šalies paketą, t.y. 5 mln. EUR per metus. Anksčiau toks susitarimas buvo tik dėl pagrindinę misiją vykdančių kontingentų Šiauliuose.

Informacija atnaujinta 2016.02.23
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media