Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
4
9 10 12 13 14 15
17 21
23 24 26 29
30 31 3 5

 

Tyrimai

 

Prisidėkite prie psichologinių paslaugų gerinimo krašto apsaugos sistemoje

 

Krašto apsaugos ministerija, siekdama gerinti psichologinių paslaugų prieinamumą ir kokybę krašto apsaugos sistemoje, atlieka karių apklausą, ar karo psichologų teikiamos paslaugos tenkina karių poreikius ir lūkesčius. Maloniai prašome Jūsų prisidėti prie psichologinių paslaugų gerinimo: Jūsų atsakymai ir siūlymai pasitarnaus jas tobulinant.

Anketą galite rasti čia:  http://www.manoapklausa.lt/apklausa/929778770/

 

Iš anksto dėkojame už Jūsų atsakymus!

KAM Personalo departamentas

 

 

1. Tarptautinėse misijose tarnavusių karių ir jų šeimos narių socialinių paslaugų ir materialinių garantijų poreikiai (Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centras. 2006 m.)

Tikslas – išsiaiškinti karių tarnybos tarptautinėse misijose sąlygas ir dėl jų kylančias problemas; nustatyti karių ir jų šeimų narių poreikius; atlikti paramos šeimai priemonių ir paslaugų vertinimą.

Išvados:
◦ Kariai nėra patenkinti tarnybos tarptautinėse operacijose (toliau – TO) sąlygomis – neišspręstos organizacinės problemos, nepakankamas aprūpinimas, neaiškūs atrankos kriterijai. Kariai nėra patenkinti technika, ginkluote, uniforma, vadų požiūriu.
◦ Kariai nerimauja dėl išsiskyrimo su šeima, baiminasi dėl šeimai tekusių kasdienių rūpesčių naštos, materialinių nepriteklių ir pan.
◦ Nepakankamai gerai vertinama medicininė pagalba TO, tačiau kariai sutinka, kad psichologinė pagalba yra pagerėjusi.
◦ Kariai prioritetą teikia materialinės pagalbos priemonėms – išmokoms, steigiamiems vaikų centrams.
◦ Karių žmonoms (partnerėms) labiausiai stinga veiklos, teikiančios moralinio džiaugsmo.

Rekomendacijos:
◦ Prie karinių vienetų, į misijas siunčiančių karius, sukurti nuolat veikiančių informacinių punktų tinklą.
◦ Skatinti steigti karių šeimų klubus, svarstyti galimybę steigti vaikų priežiūros centrus.
◦ Steigti psichologinės pagalbos centrą ir pagalbos liniją. Teikti informaciją karių šeimoms apie padėtį TO.

 

2. Požiūris į profesinę kariuomenę: kariuomenės transformacija: karių šeimų socialinės problemos (Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centras. 2004-2006 m.)

Tikslas – nustatyti problemas, kylančias derinant tarnybą ir šeimą, jų sąlygotą karių šeimų gyvenimo kokybę; išsiaiškinti paramos šeimai poreikius.

Išvados:
◦ Šeima atlieka išskirtinį vaidmenį palaikant kario profesinę motyvaciją tęsti karinę tarnybą. Tačiau tik 1/3 karių iš savo partnerių sulaukia pozityvaus jų profesijos vertinimo.
◦ Kariai ir jų partneriai šeimos ir darbo derinimo galimybių požiūriu save laiko išskirtine grupe ir mano, kad jų profesinė veikla sukelia daugiau problemų šeimai nei kitų profesijų atstovams.
◦ Nors pastebimas gan aukštas karių ir jų šeimų pasitenkinimo tarpusavio santykiais lygis, vis dėlto karių šeimoms būdingas didesnis konfliktiškumas.
◦ Kariams yra sunku suderinti darbo ir tarnybos rūpesčius, patiriamas disbalansas tarp norimų atlikti šeimos narių vaidmenų ir tarnybos ribojamų galimybių. Ši situacija kariams suteikia psichologinį diskomfortą.
◦ Daugiausia problemų kariams ir jų šeimoms kelia situatyviniai veiksniai – per mažas kario atlyginimas, nerimas dėl ateities išėjus į pensiją, menkos socialinės garantijos, o ne veiksniai, susiję su neišvengiama kario tarnybos specifika, t.y. ribotomis galimybėmis planuoti savo atostogas, neterminuota darbo diena ir pan.
◦ Rotuojamiems kariams aktualiausios psichologinės problemos. Todėl daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne finansinėms išmokoms didinti, bet rotacijos sukeltoms psichologinėms problemoms mažinti. Tačiau nors psichologinės šeimų problemos yra išties didelės, kariai vengia pripažinti psichologinės paramos būtinybę.
◦ Misija karių šeimoms yra didelis išbandymas, todėl jos dažniau nepritaria nei pritaria kario apsisprendimui vykti į TO. Kariai psichologines šeimos narių prisitaikymo prie misijos problemas vertina kaip labai opias. Beveik trečdalis karių grįžę iš misijos susiduria su adaptacijos sunkumais.

 

3. Požiūris į profesinę kariuomenę: karių reintegracijos į civilinį gyvenimą problemos (Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centras. 2005-2006 m.)

Tikslas – nustatyti išėjusių į atsargą karių patirtį ir lūkesčius.

Išvados:
◦ Dažniausiai išėjusių į atsargą karių šeimyninė finansinė padėtis pablogėja, pasireiškia įvairios gyvenimo kokybės ir sveikatos problemos.
◦ Dauguma karių civiliniame gyvenime sėkmingai susirado darbą (58 proc. atsargos karių darbą rado iš karto). Kas antras karys dirba patinkantį darbą, mažiau kaip pusė – tokį darbą, kokį gavo.
◦ Dauguma karių yra susirūpinę naujo darbo paieška. Trys pagrindinės priežastys sukeliančios sunkumų įsidarbinant: karių amžius (susirasti darbą 40-50 amžiaus asmeniui sunkiau nei 28-35 m.); kario profesijos specifiškumas – ji ne visada gali būti pritaikoma ar iš viso nėra reikalinga civiliniame gyvenime; per tarnybos laiką prarasta turėtos civilinės specialybės kvalifikacija.
◦ Dauguma karių (86 proc.) teigiamai įvertino Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į atsargą, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programą, tačiau mano, kad šią programą reikia pradėti taikyti išeinantiems į atsargą kariams ne prieš 6 mėn., bet prieš 1-2 metus.
◦ Kas penktas karys pritarė medicininės pagalbos reikalingumui, kas ketvirtas karys nurodė psichologinės pagalbos būtinybę.
◦ Pagrindinis paramos kariui šaltinis yra šeima.

Rekomendacijos:
◦ Paankstinti pasirengimo išeiti į atsargą ir paramos teikimo laiką, diferencijuojant jį pagal karių poreikius. Programą padėti taikyti prieš dvejus metus iki išėjimo į atsargą.
◦ Planuoti karjerą, kad kariai aiškiai žinotų savo galimybes, rotacijos vietas, tikslų išėjimo į atsargą laiką.
◦ Kaupti duomenis apie darbo rinkos poslinkius, fiksuoti darbo vietas, atitinkančias kario profesijos specifiką.
◦ Steigti profesinio orientavimo centrus ir organizuoti profesinio orientavimo konsultacijas, kad kariai galėtų realiai įvertinti persikvalifikavimo, darbo paieškos galimybes.
◦ Medicininę pagalbą derinti su psichologo konsultacijomis ne tik prieš išeinant į atsargą, bet ir po tarnybos kariuomenėje.

 

4. Karių socialinės garantijos: problemos ir poreikiai (Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centras. 2006-2007 m.)

Tikslas – išanalizuoti karių nuomonę apie teikiamas ir numatomas teikti socialines garantijas, kurių patrauklumą reikėtų apsvarstyti rengiant naują socialinių garantijų paketą KAS kariams ir jų šeimų nariams.

Išvados:
◦ Lietuvoje jau suformuota socialinės saugos sistema ir įsisąmoninta socialinės paramos būtinybė, tačiau socialinės paramos, paslaugų turinys, formos ir spektras nėra platus.
◦ Lyginant su kitomis NATO šalimis, Lietuvos kariai turi mažiau socialinių garantijų. Didžiausia spraga – parama karių šeimoms, kuri šiuo metu yra minimali.
◦ Dauguma karių mano, kad teikiama socialinės parama yra nepakankama. Prasčiausiai vertinamas pensijos dydis, išlaidų už butą kompensavimo tvarka, į atsargą išeinančių karių adaptacijos prie civilinio gyvenimo programa.
◦ Kariai yra nepakankamai informuoti apie jiems priklausančias socialines garantijas. Didžioji dalis mano, kad gauna tokią pat paramą kaip ir kiti valstybinių institucijų tarnautojai.
◦ 64 proc. karių nurodė svarstę galimybę palikti kariuomenę dėl mažo atlyginimo, neaiškių karjeros perspektyvų, mažos socialinės paramos šeimai, neprognozuojamo darbo grafiko, galimybės susirasti geriau apmokamą darbą.
◦ Labiausiai kariai pageidauja šių lengvatų: išmokų kario šeimai dėl pavojingų tarnybos sąlygų; išmokų tris ir daugiau vaikų auginančios karių šeimoms; socialinių paslaugų karių vaikams; galimybės tarnybos metu įgyti civilinę profesiją; gauti kaupiamąjį draudimą, apmokėtų studijų.
◦ Kariai pageidauja daugiau socialinių garantijų savo šeimoms, ypač kompensacijų, paslaugų vaikų užimtumui ir laisvalaikiui.

Rekomendacijos:
◦ Informuoti karius apie jiems teikiamas išskirtines garantijas.
◦ Plėsti socialinių garantijų paketą, taikyti ir tobulinti įvairias lengvatas (pavyzdžiui, kompensacijas už buto išlaikymą diferencijuoti pagal tarnybos vietą), diferencijuoti tarnybinį atlyginimą.
◦ Gerinti mokymosi tarnybos metu sąlygas, iš dalies apmokėti studijas civilinėse mokymo įstaigose.
◦ Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.
◦ Apdrausti karius kaupiamuoju gyvybės draudimu.

 

5. Tarptautinėse misijose dalyvaujančių karių sutuoktinių (partnerių) apklausa (UAB ,,Baltijos tyrimai”. 2008 m.)

Tikslas – nustatyti socialinių garantijų poreikį TO dalyvaujančių karių šeimoms.

Išvados:
◦ Likusios vienos karių žmonos (partnerės) dažniausia susiduria su emocinėmis ir psichologinėmis problemomis – išsiskyrimo, vienatvės jausmu, ilgesiu, nerimu dėl kario sveikatos.
◦ Dauguma moterų pageidauja nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų, trečdalis psichologo konsultacijų.
◦ Absoliuti dauguma moterų norėtų gauti objektyvią informaciją apie situaciją TO, geresnių komunikacijos sąlygų – mažesnių telefono ryšio tarifų, geresnės interneto ryšio kokybės.
◦ Dauguma moterų pasigenda rūpinimosi vaikų užimtumu: galimybės nemokamai lankyti būrelį, dienos centrą, vykti į vasaros stovyklas. Taip pat jos norėtų sulaukti pagalbos sprendžiant namų ūkio problemas.
◦ Moterys pageidauja nemokamų ekskursijų, kultūrinių renginių, lengvatų sporto klubuose.

Į šio tyrimo išvadas buvo atsižvelgta rengiant Nefinansinės paramos karių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, šeimoms programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

 

6. Moterų ir vyrų lygių galimybių krašto apsaugos sistemoje analizė (LR KAM Personalo departamentas. 2011 m.)

Informacija atnaujinta 2017.09.25
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media