Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
4
9 10 12 13 14 15
17 21
23 24 26 29
30 31 3 5

 

Sveikatos ir socialinis draudimas

Eil Nr.

Sveikatos ir socialinis draudimas

Taikymas kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo, taip pat parengtojo rezervo kariams

1.

Privalomasis sveikatos draudimas

Kariai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos krašto apsaugos sistemos ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose

2.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas (nuo 2017-01-01)

 

 

Kariai draudžiami „Sodroje” (išmokos mokamos iš Sodros”)

3.

Ligos ir motinystės socialinis draudimas

(nuo 2017-01-01)

4.

Pensijų socialinis draudimas

5.

Nedarbo socialinis draudimas

 

Sveikatos draudimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

 

Socialinį draudimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (nustatomi valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindai: valstybinio socialinio draudimo rūšys, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijos, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principai bei struktūra, jos subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė).

 

 

Privalomasis sveikatos draudimas

Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

 

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

 

Privalomasis sveikatos draudimas garantuoja draudžiamiesiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugas, už kurių teikimą apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, valstybės įmokos už jos draudžiamus asmenis, savarankiškai mokančiųjų lėšos ir kt.

 

Apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį mokamos arba kuris moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

 

Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos.

 

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, papildomojo sveikatos draudimo pagrindus).

 

Daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėje http://www.sodra.lt/, taip pat jos skiltyje „Dažnai užduodami klausimai“.

 

 

Sveikatos priežiūra

Kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams užtikrinama sveikatos priežiūra iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų jų tarnybos, pratybų ar mokymų metu, taip pat po tarnybos, pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (65 str. 1 d. 2 p.).

 

Kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingais ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (68 str. 2 d.).

 

Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams, tapusiems laikinai nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka (80 procentų nuo minimalios mėnesinės algos) (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (68 str. 3 d.).

 

 

Nelamingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinis draudimas

 

Nuo 2017 m. sausio 1 d.

Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

 

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų rūšys:

  • Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau – ligos išmoka)

Ligos išmoka skiriama asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais. Ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu. Išmokos dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti.

  • Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

 

Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

  • Netekto darbingumo periodinė kompensacija

Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija:

1) jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją;

2) jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas.

 

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme ir interneto svetainėje http://www.sodra.lt/, taip pat jos skiltyje „Dažnai užduodami klausimai“.

 

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. karių gyvybė ir sveikata buvo draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 str. Įvykus nelaimingam atsitikimui iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir jį pripažinus draudžiamuoju, draudimo išmokos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

 

 

Ligos ir motinystės socialinis draudimas

 

Nuo 2017 m. sausio 1 d.

Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Ligos ir motinystės (tėvystės) ir vaiko priežiūros išmokos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų kariams nebemokamos, išskyrus pereinamąjį laikotarpį*. Pagrindinės socialinio draudimo išmokos:

  • Ligos išmokos dėl apdraustojo asmens ligos ar traumos: už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos – iš “Sodros” lėšų;
  • Ligos išmokos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti: mokamos iš “Sodros” lėšų nuo pirmosios slaugymo dienos ir ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
  • Motinystės išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
  • Tėvystės išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims tėvystės atostogų metu;
  • Vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai.

 

Ligos išmokos dydis yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas (t. y. pajamos, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos), turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo pradžios mėnesį.

 

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį.

 

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir interneto svetainėje http://www.sodra.lt/, taip pat jos skiltyje „Dažnai užduodami klausimai“.

 

*Pereinamasis laikotarpis (iki kariai įgis visą socialinio draudimo stažą, reikalingą viso dydžio socialinio draudimo išmokai iš „Sodros“ gauti)

Jeigu kariams ir nuo 2017 m. sausio 1 d. išleistiems į atsargą profesinės karo tarnybos kariams, tapusiems apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, nuo 2017 m. sausio 1 d. apskaičiuojant ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (t. y. laikotarpis iki 2016 m. gruodžio 31 d.), šios socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal šių karių draudžiamąsias pajamas (t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d.). Šiais atvejais krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje tarnauja karys arba kurioje išleistas į atsargą profesinės karo tarnybos karys tarnavo paskiausiai, kariui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų skirtumas.

 

Pavyzdžiui, jeigu kariai taps laikinai nedarbingi dėl ligos, traumos ar šeimos nario slaugymo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., dalis ligos išmokos kariams bus mokama iš „Sodros“, kita dalis – iš KAM biudžeto lėšų. Jeigu kariai taps laikinai nedarbingi laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. ir vėliau, visa ligos išmoka bus mokama tik iš „Sodros“ lėšų.

 

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. kariams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) toliau moka jas paskyrusios krašto apsaugos sistemos institucijos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

 

Išmokų mokėjimą pereinamuoju laikotarpiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas (7 str.).

 

Daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėje http://www.sodra.lt/.lt, taip pat jos skiltyje „Dažnai užduodami klausimai“.

 

 

Nedarbo socialinis draudimas

Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, todėl turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Išmoka skiriama ir mokama iš valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) lėšų.

 

Nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiems apdraustiesiems, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius;
  • buvo atleisti iš darbo nesant darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju;
  • baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

 

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme ir interneto svetainėje http://www.sodra.lt/, taip pat jos skiltyje „Dažnai užduodami klausimai“.

 

 

Pensijų socialinis draudimas

Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

 

  • Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija skiriama asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių ir turintiems minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą (laikas, per kurį yra mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos).
  • Netekto darbingumo (invalidumo) pensija skiriama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenims, turintiems minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo (darbo) stažą netekto darbingumo pensijai. Minimalus stažas yra nustatomas pagal nedarbingo (iš dalies darbingo) asmens amžių pripažinimo nedarbingu (iš dalies darbingu) dieną, t.y. kuo vyresnis asmuo, tuo daugiau stažo jam reikia.
  • Našlių ir našlaičių pensija skiriama mirusiojo, kuris buvo įgijęs teisę gauti netekto darbingumo ar senatvės pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo, turėjo minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilygintą stažą, vaikams (įvaikiams), taip pat senatvės pensijos amžių sukakusiam arba nedarbingam (iš dalies darbingam) jo sutuoktiniui.

 

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir interneto svetainėje http://www.sodra.lt/, taip pat jos skiltyje „Dažnai užduodami klausimai“.

Informacija atnaujinta 2017.02.02
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media