Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
2 3 4 6
13
26 27
28 29 30 3

 

Karių teisės ir pareigos

BENDROSIOS KARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

Karys turi teisę:

• į minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės nevaržomumą.

• naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių naudojimasis teisėmis į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, poilsį ir laisvalaikį, susivienijimų laisves, gyvenamosios vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdus įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti.

• gauti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą aprūpinimą.

• į poilsio laiką ir įstatymų nustatytas atostogas.

• į KAS sveikatos priežiūros institucijų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Karių sveikatos priežiūros sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, krašto apsaugos ministro įsakymai ir kiti teisės aktai.

• įstatymų ir kitų teisės aktų kariui nustatytas socialines ir kitas garantijas.

• ištarnavęs įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleistas į atsargą, gauti valstybinę kario pensiją.

• skųstis Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statute nustatyta tvarka, kai yra pažeistos įstatymo bei kitų teisės aktų jam garantuotos teisės arba kai jam duodamas neteisėtas įsakymas.

• nesilaikydami skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos, tiesiogiai kreiptis į generalinį inspektorių.

• naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol jis tarnauja profesinėje karo tarnyboje.

• ištarnavus bent 4 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka į už jį sumokamas įmokas ar jų dalis už ne ilgesnes kaip 4 metų trukmės jo studijas aukštosiose mokyklose, jeigu jis pirmą kartą studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą.

• į darbo ir įdarbinimo subsidijavimą, baigus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus.

• į dalies už pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų programas pirmą kartą įgyto išsilavinimo studijas sumokėtos kainos kompensavimą, baigus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus.

• į aukštosios mokyklos nustatytas papildomas lengvatas, suteikiančias pirmenybę stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, baigus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus.

• į pirmenybę užimti valstybės tarnautojo pareigas kai keli pretendentai, dalyvaujantys konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surenka vienodus rezultatus, baigus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus.

• į pirmenybę, jei atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso, baigus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus.

• dalyvauti asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines vertybes, jei dalyvavimas tokioje veikloje netrukdo vykdyti tiesioginių kario pareigų.

• būti individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turėti akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų.

 

 

Karys turi pareigą:

• besąlygiškai laikytis duotos kario priesaikos.

• laikytis ir žinoti jo priimamus sprendimus bei atliekamus veiksmus pagrindžiančių teisės aktų nuostatas.

• atminti, kad neveiklumas, nedrausmingumas ir atsakomybės baimė yra nesuderinami su kario statusu.

• elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą.

• nedelsiant pranešti savo tiesioginiam vadui (viršininkui) apie baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pareikštus jam įtarimus ar pradėtą privataus kaltinimo procesą jo atžvilgiu ir įsiteisėjusius nutarimus bylose dėl administracinių teisės pažeidimų, kuriuos jis padarė.

• užtikrinti sprendimų nešališkumą ir pateikti informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi.

• tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias ir lavinti įgūdžius.

• laikytis kario uniformos dėvėjimo taisyklių ir kario išvaizdai keliamų reikalavimų.

• dėvėdamas uniformą su savimi turėti tarnybinį pažymėjimą.

• tarnybos metu kartu su lauko uniformomis nešioti asmens ženklus, išskyrus kariūnus ir karius savanorius.

• naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes tik tarnybos tikslams bei tinkamai saugoti jam patikėtas materialines vertybes.

• saugoti visas patikėtas valstybės ir tarnybos paslaptis.

• žinoti jam priskirtų ginklų, karinės įrangos ir technikos savybes, mokėti juos naudoti.

• sąžiningai, tinkamai ir iniciatyviai bei laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, vadų (viršininkų) duotus įsakymus.

• tarnybos ir asmeniniais klausimais kreiptis į aukštesnįjį vadą (viršininką), išskyrus, kai kreipiamasi skundo teikimo Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka atveju, tik prieš tai informavęs savo tiesioginį vadą (viršininką) ir tik tuo atveju, jeigu šių klausimų negali išspręsti tiesioginis vadas (viršininkas).

• prieš vykdydamas gautą įsakymą pasitikslinti įsakymo vykdymo aplinkybes, jeigu kariui kyla abejonių, kad įsakymas gali būti netinkamai suprastas ir įvykdytas.

• gautą aukštesniojo vado įsakymą vykdyti tik prieš tai pranešęs tiesioginiam vadui (viršininkui), o jeigu įsakymas turi būti vykdomas nedelsiant, apie tokio įsakymo gavimą ir vykdymą karys tiesioginiam vadui (viršininkui) nedelsdamas turi pranešti jį įvykdęs.

• vyresniųjų karių įsakymus vykdyti tik tuo atveju, jei tokie įsakymai duodami siekiant užtikrinti karių drausmę ar susiję su reikalavimu nutraukti neteisėtą veiką.

• įsakymą gavęs karys turi aukštesnįjį vadą (viršininką) informuoti apie anksčiau gautą įsakymą, jeigu anksčiau gautą vado (viršininko) įsakymą visiškai arba iš dalies pakeičia vėlesnis aukštesniojo vado (viršininko) įsakymas, ir, jei aukštesnysis vadas (viršininkas) neatšaukia arba nepakeičia savo įsakymo, vykdyti naują gautąjį įsakymą. Įsakymą gavęs karys privalo nedelsdamas pranešti ankstesnįjį įsakymą davusiam vadui (viršininkui) apie iš aukštesniojo vado (viršininko) gautą įsakymą.

• apie įsakymus ar kitokia forma duotus pavedimus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams ar kuriuos vykdant būtų sulaužyta priesaika, pranešti tiesioginiam vadui (viršininkui).

• nevykdyti įsakymo, jei suprato, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, ir pranešti apie tai aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui (viršininkui).

• nedalyvauti politinėje veikloje, nedirbti kito darbo, neatstovauti kitų nei tarnybos interesų, nestreikuoti, negauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą.

• nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų.

• privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija.

___________________________________________

Informacija atnaujinta 2011.11.07
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media