Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
29 30 31 2 4
7 9 11
17
26 28 29 30

 

Valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo koncepcija

 

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Siekiant pritraukti ir išlaikyti krašto apsaugos sistemoje (toliau - KAS) motyvuotą ir kompetentingą personalą (valstybės tarnautojus), būtina vykdyti efektyvią valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo politiką. Ji apima visus sprendimus ir veiklą, susijusią su valstybės tarnautojų skaičiaus planavimu, jų pritraukimu, atranka, priėmimu, mokymu ir tobulinimu, veiklos vertinimu ir motyvavimu, skatinimu ir išlaikymu KAS.

 

Visai Lietuvai išgyvenant permainas ir naujus iššūkius, svarbu turėti ir sugebėti išlaikyti kvalifikuotus, gabius ir motyvuotus valstybės tarnautojus, gebančius efektyviai vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti KAS pasiekti jos strateginius tikslus. Didėjanti emigracija ir nesėkmingi konkursai į valstybės tarnybą patvirtina būtinybę sukurti efektyvų žmogiškųjų išteklių valdymo mechanizmą, kuris atitiktų kintančios aplinkos reikalavimus ir galėtų būti greitai ir veiksmingai pritaikomas prie KAS poreikių naujomis sąlygomis. Todėl būtina turėti aiškią KAS tarnaujančių valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo viziją ir valdymo sampratą.

 

Valstybės tarnautojų karjera ir mokymas yra glaudžiai susijusios sritys, todėl, siekiant vykdyti efektyvią valstybės tarnautojų politiką, žmogiškųjų išteklių valdymo priemonės turi būti planuojamos kompleksiškai, įvertinant ne tik pasirinktų priemonių taikymo padarinius valstybės tarnautojams, bet ir šių priemonių taikymo priimant sprendimus dėl KAS tarnaujančių karių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, efektyvumo.

 

Koncepcijos tikslas - siekiant modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą KAS, numatyti gaires sklandžiai KAS valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo sistemai, kuri sudarytų valstybės tarnautojų lūkesčius atitinkančias karjeros sąlygas ir užtikrintų tinkamą jų mokymo planavimą ir efektyvų mokymą.

 

II. PROBLEMOS IR POREIKIAI

 

KAS valstybės tarnautojų karjera realizuojama vangiai. Teisės aktuose valstybės tarnautojams suteikta teisė būti laikinai perkeltiems į kitas pareigas realizuojama be nuodugnesnės analizės ir pasirengimo, dažnai pripuolamai, išskyrus laikiną perkėlimą į pareigas tarptautinėse institucijose, įstaigose ar organizacijose, kai vyksta atranka ir kai valstybės tarnautojai patys išreiškia norą ir sutikimą būti perkelti. Vienas pagrindinių dalykų, būtinų valstybės tarnautojų karjerai, yra pačių valstybės tarnautojų lūkesčiai, t.y. ar valstybės tarnautojai siekia karjeros, ar nori dirbti kitą darbą, būti perkelti į kitas pareigas.

 

Kita esminė valstybės tarnautojų karjeros sąlyga - kvalifikacija ir asmeninės savybės, būtinos kitoms pareigoms, susijusioms su planuojama karjera. Šiuo metu valstybės tarnautojų mokymo poreikiai nustatomi atsižvelgiant į būtinybę įgyti žinių ir įgūdžių, kurie padėtų labai gerai vykdyti jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, tačiau ne dėl būtinybės įgyti žinių ir įgūdžių, realizuoti teisę į karjerą. Pavyzdžiui, mokytis prancūzų kalbos atrenkami tik tie valstybės tarnautojai, kuriems ši kalba reikalinga dirbant, kurie jau atrinkti tarnauti užsienyje, bet ne tie, kurie planuoja savo karjerą ir supranta poreikį mokytis šios kalbos.

 

Valstybės tarnautojų mokymo poreikiai turi būti nustatomi siekiant laiku suteikti žinių ir įgūdžių, kurie padėtų tobulinti kompetenciją, reikalingą valstybės tarnautojo kasdieninėje veikloje pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms atlikti. Tačiau dažnai mokymo poreikiai nustatomi padrikai, pripuolamai, neatsižvelgiant į tai, kad trūkstamas žinias svarbu įgyti iš anksto numatytu konkrečiu laikotarpiu - einamaisiais ar ateinančiaisiais metais. Svarbu, kad valstybės tarnautojų tiesioginiai vadovai, taip pat ir aukštesnieji, teikdami rekomendacijas tobulinti kvalifikaciją, sugebėtų įvertinti kiekvieno valstybės tarnautojo kompetenciją ir rekomenduotų jiems įgyti konkrečias šiai kompetencijai tobulinti būtinas žinias konkrečiu laikotarpiu.

 

Valstybės tarnautojų mokymo, stažuočių ar atrankos tarnybai užsienyje tvarką, taip pat atrankos stažuotis ar dirbti pagal kitas pareigas tvarką  reglamentuoja nemažai nuolat tobulinamų teisės aktų, tačiau  esama valstybės tarnautojų karjeros ir kvalifikacijos tobulinimo sistema neužtikrina KAS valstybės tarnautojų motyvacijos ir negarantuoja reikalingos kompetencijos.

 

Artimiausioje ateityje būtina sukurti darnią valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo sistemą, kuri skatintų personalo tarnybų ir tiesioginių valstybės tarnautojų vadovų bendradarbiavimą didinant valstybės tarnautojų motyvaciją, galimybę tobulėti ir siekti karjeros ir įgyvendinti profesinius siekius ir lūkesčius. Būtina sukurti tokią valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo sistemą, kuri leistų valstybės tarnautojams panaudoti turimas žinias, įgūdžius ir patirtį ir rezultatyviai siekti strateginių KAS tikslų. Tai - vienas efektyvaus žmogiškųjų išteklių valdymo KAS pagrindų.

 

Pažymėtina, kad vienintelis periodinis valstybės tarnautojų formalizuotas įvertinimas, kuriame įvardijamas vadovų požiūris į pavaldinio galimą karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą, yra kasmet iki gruodžio 15 d. surašoma tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Ji yra pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu planuojamas valstybės tarnautojo mokymas dvejų metų laikotarpiu, jame pateiktos rekomendacijos yra bene svarbiausios planuojant valstybės tarnautoją skirti kitoms pareigoms arba stažuotis kitoje valstybės institucijoje arba užsienyje. Tačiau ne visose KAS institucijose valstybės tarnautojų tiesioginiai vadovai, vertindami savo pavaldinius, išvadas pateikia siekdami užtikrinti institucijos veiklos efektyvumą, skatindami valstybės tarnautojus tobulėti, sudaryti galimybę jiems siekti karjeros, patenkinti jų poreikį būti pripažintiems ir įvertintiems. Nereti atvejai, kai tiesioginiai vadovai vertinimus surašo formaliai užpildydami formą ir nesigilina į klausimų turinį, t.y. neteikia vertinimui didelės reikšmės. Yra buvę atvejų, kai tarnybinės veiklos vertinimo išvadą surašė patys vertinamieji. Taip paminama visa vertinimo procedūra, kartu nepasiekiami valstybės tarnautojų vertinimo tikslai. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į vieną svarbiausių vertinimo procedūros elementų - pokalbį. Jo metu tiesioginis vadovas kryptingais klausimais gali išsiaiškinti vertinamo valstybės tarnautojo požiūrį į veiklos trikdžius, organizacijos klimatą, administracines procedūras, darbo sąlygas, taip pat išklausyti valstybės tarnautojo siūlymus, kaip geriau organizuoti veiklą. Pokalbis gali pagerinti vadovo ir pavaldinio santykius, padeda išsiaiškinti tarnautojo lūkesčius iš vadovo, nustatyti jo prioritetinius tobulinimosi poreikius, sritis, priemones, išsiaiškinti asmeninius tikslus, motyvaciją, nuostatas dėl karjeros.

 

Reikia pripažinti, kad vertindami valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą, pokalbio rekomendacijų tiesioginiai vadovai nesilaiko. Tai laikytina viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių pateikti vertinimai yra neišsamūs, neatitinka realios padėties ir nepadeda gerinti veiklos rezultatų.

 

Įvertinus esamą situaciją ir siekiant, kad KAS valstybės tarnautojai efektyviai vykdytų jiems priskirtas funkcijas ir turėtų realią karjeros galimybę, būtina tobulinti valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo sistemą, t.y. būtina numatyti priemones, kurios leistų siekti KAS valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo tikslo - derinti valstybės tarnautojo turimą kompetenciją su jam pavestomis vykdyti funkcijomis ir sudaryti reikiamas sąlygas įgyti naujų žinių ir įgūdžių ateityje priskirtoms funkcijoms atlikti ir taip užtikrinti profesinį tobulėjimą, didinti motyvaciją gerinti darbo rezultatus siekiant KAS numatytų strateginių tikslų.

 

III. PRIORITETINIAI MOKYMO TIKSLAI IR PRIORITETINĖS MOKYMO GRUPĖS

 

KAS valstybės tarnautojų mokymo tikslai neatsiejami nuo visos valstybės tarnybos mokymo tikslų. Pagal KAS specifiką valstybės tarnautojų mokymo tikslai yra šie:

1. Didinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, kad jie galėtų profesionaliai ir efektyviai atlikti tiesiogines pareigas ir sėkmingai valdyti pokyčius.

2. Suteikti valstybės tarnautojams žinių ir įgūdžių, kurie plėstų jų kompetenciją, įgalinančią siekti karjeros KAS institucijose Lietuvoje ir užsienyje.

 

KAS valstybės tarnautojų mokymo uždaviniai:

1. Mokyti valstybės tarnautojus pagal nustatytus valstybės tarnautojų mokymo prioritetus;

2. Tobulinti valstybės tarnautojų mokymo koordinavimo KAS mechanizmą.

 

Valstybės tarnautojai mokomi atsižvelgiant į KAS institucijų poreikius, finansines galimybes, prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes.

 

Prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai:

1. Tobulinti gebėjimus, susijusius su KAS strateginių tikslų įgyvendinimu.

2. Tobulinti gebėjimus, susijusius su ES ir NATO sprendimų priėmimu ir priimtų sprendimų įgyvendinimu, pasirengimu 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungoje.

3. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą privalomąjį mokymą.

4. Suteikti valstybės tarnautojams profesinės etikos ir korupcijos prevencijos žinių.

5. Didinti oficialiųjų ES kalbų mokėjimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius.

Prioritetinių mokymo tikslų įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo to, ar tinkamai KAS institucijos planuos valstybės tarnautojų mokymus, kiek tam skirs lėšų. Čia labai svarbi vadovų kompetencija ir požiūris į valstybės tarnautojų mokymą.

 

Prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės:

1. Valstybės tarnautojai, atsakingi už KAS strateginių tikslų įgyvendinimą.

2. Valstybės tarnautojai, kurių profesinė veikla susijusi su ES sprendimų priėmimu ir priimtų sprendimų įgyvendinimu, su Lietuvos pasirengimu 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungoje.

3. Valstybės tarnautojai, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą privalomai turi išeiti nustatytas mokymo programas.

4. Valstybės tarnautojai, atsakingi už personalo valdymą ir administravimą.

 

IV. KARJEROS IR MOKYMO PRINCIPAI

 

Siekiant išlaikyti KAS motyvuotą ir kompetentingą personalą, turi būti visuotinai laikomasi šių KAS valstybės tarnautojų karjeros ir mokymo principų:

1. Mokymosi visą gyvenimą principas. Turi būti nuolat skatinamas valstybės tarnautojų siekis įgyti naujų žinių ir įgūdžių, turima kompetencija stiprinama siekiant efektyviai vykdyti pareigas ir kilti tarnyboje. Tai turėtų būti valstybės tarnautojų nuolatinio bendradarbiavimo su tiesioginiais vadovais ir KAS institucijos personalo tarnyba rezultatas.

2. Objektyvumo principas. Valstybės tarnautojai turi būti vertinami objektyviai vadovaujantis visiems vienodais ir žinomais kriterijais.

3. Lygių galimybių principas. Visi KAS valstybės tarnautojai nepriklausomai nuo jų skirtybių turi lygias karjeros ir mokytis galimybes.

4. Sąmoningumo principas. Neteikti pirmenybės ir vadovų ar kolegialiais sprendimais neskatinti valstybės tarnautojų, kurie tarnyboje elgiasi neprotingai - neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis.

                     

V. MOKYMO POREIKIO PLANAVIMAS

 

Siekiant efektyviai planuoti mokymo poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad skirtingų kategorijų valstybės tarnautojams būtina įgyti skirtingų žinių ir įgūdžių, šioje koncepcijoje pateikiama mokymo krypčių rodyklė įvairaus lygmens valstybės tarnautojams: specialistams, vidurinio ir aukščiausio lygmens vadovams. Mokymo kryptys yra orientacinės. Teikdami rekomendacijas tobulinti kvalifikaciją, tiesioginiai vadovai kūrybiškai turi taikyti šioje rodyklėje pateikiamas mokymo kryptis: parinkti tas, kurios yra reikalingos, taip pat numatyti, kuriems valstybės tarnautojams būtina mokytis einamaisiais arba ateinančiais metais. Dabartinė mokymo planavimo sistema leidžia koreguoti mokymo planus atsižvelgiant į pokyčius, tačiau mokymo krypčių ar kriterijų, kaip jas numatyti, iki šiol nebuvo. Tik viena iš valstybės tarnautojams mokymo paslaugas teikiančių įstaigų siekia diferencijuoti mokymo programas pagal valstybės tarnautojų užimamų pareigų lygmenis. Kitos mokymo įstaigos nenurodo, kam yra skirtos mokymo programos, pagal kurias jos moko. Dėl šios priežasties mokymas kartais neefektyvus, valstybės tarnautojai išklauso seminarus, kurių turinys jiems yra žinomas, arba išklauso tokius, kurių turinys jiems nereikalingas.

 

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naujai į KAS priimtiems valstybės tarnautojams, kuriems turi būti rekomenduojama mokytis ne tik pagal visiems valstybės tarnautojams skirtas įvadinio mokymo programas, bet ir pagal 2006 m. patvirtintą specifinę Būtinųjų karinių žinių įgijimo kurso programą. Išėję šią mokymo programą, KAS valstybės tarnautojai geriau pažįsta visą sistemą ir gali efektyviau vykdyti savo kasdienines užduotis. Būtinųjų karinių žinių įgijimo programą parengė Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojai, todėl būtina ir ateityje inicijuoti kurti trūkstamas mokymo programas KAS valstybės tarnautojams, prioritetą teikiant mokymui KAS mokymo institucijose.

 

KAS institucijų ar jų padalinių personalo tarnybos, išanalizavusios savo valstybės tarnautojų mokymo poreikius ir numatydamos būtinybę skirtingose KAS institucijose tarnaujantiems tos pačios specialybės valstybės tarnautojams (personalo, biudžeto specialistams, teisininkams ir pan.) įgyti jiems būtinas žinias, kartu turi teikti Krašto apsaugos ministerijos Personalo ir socialinės saugos departamentui (toliau - KAM PSSD) siūlymus dėl būtinų mokymo programų sukūrimo ir mokymų pagal šias arba jau patvirtintas programas visos KAS mastu organizavimo. Tokių mokymų organizavimas turi privalumų - vienu metu išmokoma daug specialistų, jie įgyja tas pačias žinias, palyginti nedidelė mokymo kaina. Personalo tarnybos, sudarydamos KAS valstybės tarnautojų mokymo poreikius ir individualius mokymo planus, turi išsiaiškinti, ar nėra būtinybės pagal tą pačią programą vienu metu mokyti tas pačias ar panašias funkcijas skirtingose KAS institucijose vykdančius valstybės tarnautojus arba visus atskiros KAS institucijos ar jos padalinio valstybės tarnautojus, ir prireikus tokį mokymą inicijuoti. Prireikus KAM PSSD turi inicijuoti tokius seminarus ar kursus.

 

Mokymo poreikio pagrindu KAS institucijų personalo tarnybos, sudarydamos valstybės tarnautojų mokymo planus, turi įvertinti, ar valstybės tarnautojams parenkamos mokymo programos padės įgyti būtinų žinių, ir ypatingą dėmesį turi skirti mokymo paslaugų tiekėjų siūlomų išklausyti mokymo programų turinio analizei ir išvadoms, ar jos atitinka poreikį, parengti. Atkreiptinas dėmesys, kad mokymo paslaugų teikėjai siūlo daug mokymo programų, kurių turinį sudaro vieno ar kito dalyko pagrindai, tuo tarpu KAS valstybės tarnautojams dažniausiai būtina įgyti ne elementarių žinių, o specializuotai mokyti pagal profesinę kompetenciją ugdančias mokymo programas.

 

Siūlomų mokymo krypčių rodyklė:

Specialistams

Vidurinio lygmens vadovams

Aukščiausioo lygmens vadovams

Mokymo programos, kurias išėjus gaunama žinių ir įgūdžių, būtinų Lietuvai rengiantis 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungai

Anglų kalbos mokymas Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Anglų kalbos mokymo centruose ir kitose mokymo įstaigose

Prancūzų kalbos mokymas Lietuvos ir užsienio mokymo įstaigose

Būtinųjų karinių žinių įgijimo kursai Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje

Strateginio lygmens karinis mokymas Baltijos gynybos koledže ir kitose užsienio valstybių karinėse mokymo įstaigose

Administracinių gebėjimų tobulinimo programos

Mokymas pagal organizacijų lyderių programas

Kompiuterinio raštingumo tobulinimo programos

Darbo komandoje, vadybos įgūdžių tobulinimo programos

Profesinės etikos ir korupcijos prevencijos žinių suteikimas

 

Žmogiškųjų išteklių valdymo mokymo programos

 

Vadybos ir psichologijos žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas

                     

VI. KARJEROS SĄLYGOS IR VALDYMAS

 

Sprendžiant valstybės tarnautojų karjeros planavimo ir organizavimo klausimus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas efektyviam ir kūrybiškam valstybės tarnybos politikos įgyvendinimui KAS. Šiuo metu valstybės tarnautojų karjeros planavimas ir organizavimas nėra pakankamai kryptingas, dažniausiai kandidato aukštesnėms pareigoms paieška ir vertinimas vyksta, kai pareigos jau laisvos.

 

Valstybės tarnautojų karjerą įtakoja daug veiksnių, tačiau labiausiai karjeros raidą turėtų nulemti:

1. Pačių valstybės tarnautojų norai (pageidavimai).

2. Institucijos politinė valia, t.y. palankios aplinkos KAS valstybės tarnautojų karjerai kūrimas ir skatinimas. Kad būtų sukurta palanki aplinka, būtina, kad šią nuostatą palaikytų Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, mokyti/ugdyti vadovus, kurti bendrą rotacijos kultūrą KAS. Būtina KAS diegti valstybės tarnautojų karjeros sampratą ir nustatyti bendrą tikslą - skatinti valstybės tarnautojų karjerą, t.y. remti pareigų kaitą ir atsakomybės lygmens plėtimą, laikiną išbandymą einant skirtingas pareigas. Taip pat svarbu žinių ir patirties įgijimą kitose srityse vertinti kaip itin teigiamą veiksnį. Jei valstybės tarnautojas atitinka pareigybės aprašyme nustatytus išsilavinimo, kompetencijos reikalavimus, jam pageidaujant turi būti sudarytos sąlygos ateityje iš esmės pakeisti veiklos sritį.

3. Tiesioginių vadovų požiūris. Būtina KAS vadovus informuoti apie galimybes keistis valstybės tarnautojais ir skatinti juos sudaryti palankias valstybės tarnautojų karjeros KAS institucijose sąlygas.

4. Geras Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų išmanymas. Tai esminė sąlyga, leidžianti vadovams tinkamai taikyti teisės normas ir išnaudoti visas teisės aktų teikiamas galimybes valstybės tarnautojams siekti karjeros.

5. Vadovų ir valstybės tarnautojų švietimas ir informavimas apie karjeros galimybes. Nuotolinis mokymas turi vykti KAS mastu.

 

Valstybės tarnautojų karjeros planavimo pagrindu turi tapti jo veiklos vertinimas, todėl labai svarbu, kad vertinimas būtų orientuotas ne tik į praeitį, t.y. į asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį - jo gabumus, sugebėjimą keistis, sugebėjimą vykdyti sudėtingesnes užduotis, o t.y. į jo potencialą. Vadovai turi sugebėti įžvelgti valstybės tarnautojo profesinių galimybių ir asmeninių savybių potenciją. Veiklos vertinimo metu gauta ir parengta informacija (veiklos vertinimo išvados, atestatai, pokalbio metu užfiksuoti susitarimai tarp vadovo ir pavaldinio) turi būti efektyviai panaudota tolesnei veiklai tobulinti: numatyti individualūs metiniai veiklos tikslai, tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo kryptys, nustatyta ir įvardyta koreguotina veikla, numatomos ir aptariamos galimos karjeros perspektyvos.

 

Atrankos komisijos, vertindamos KAS valstybės tarnautojų pasirengimą vykdyti kitas funkcijas, arba vadovai, siūlydami valstybės tarnautojams kitas pareigas, turi visapusiškai įvertinti kandidato asmenines savybes, kompetenciją, kitą informaciją, kuri gali turėti įtakos priimamiems sprendimams. Todėl būtina nustatyti kompetentingiausius kandidatus, kurie greičiau ir paprasčiau galėtų realizuoti savo teisę į karjerą.

 

Tačiau turi būti užtikrinta, kad valstybės tarnautojas, nesvarbu, kurioje KAS institucijoje tarnautų, turėtų vienodas galimybes ir kuo anksčiau aiškią informaciją apie galimybę eiti kitas pareigas, ir taip pat apie visas karjeros galimybes. KAS valstybės tarnautojų kompetencija ir patirtis, įgyta tarnaujant įvairiose KAS institucijose pagal įvairias pareigas, turi būti vertinama kaip konkurencinis pranašumas, palyginti su asmenimis, laimėjusiais konkursą pareigoms užimti arba perkeltais į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš kitų valstybės ar savivaldybių institucijų.

 

Palengvinti valstybės tarnautojų pareigų keitimo procedūrai KAM PSSD turėtų dirbti kaip karjeros konsultantas ir teikti pagalbą KAS valstybės tarnautojams, norintiems keisti pareigas. KAS institucijų vadovai ir personalo tarnybos, Ministerijos administracijos padaliniai ir kariuomenės struktūriniai vienetai, kuriuose tarnauja valstybės tarnautojai, turi glaudžiai bendradarbiauti, laiku teikti personalo tarnybai informaciją apie numatomus pokyčius, planus, pertvarkymus, naujas pareigas, pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo poreikį, laikino perkėlimo poreikį ir pan. Taip būtų galima patenkinti valstybės tarnautojų karjeros poreikį, didinti motyvaciją ir  efektyviau panaudoti turimus intelektinius išteklius.

 

Užtikrinant valstybės tarnautojų karjeros planavimo ir organizavimo tobulinimą būtina:

1. Sudaryti galimybę kiekvienam valstybės tarnautojui gauti išsamią informaciją rūpimais karjeros klausimais.

2. Užtikrinti operatyvų informacijos apie esamas pareigybes, konkursus ir kt. pateikimą KAS intranete.

3. Formuoti rezervą vadovų pareigoms eiti. Tokio rezervo formavimo tikslas - atrinkti grupę labiausiai pasižymėjusių ir perspektyviausių valstybės tarnautojų, turinčių organizacinių gabumų, polinkį vadovauti, jaučiančių atsakomybę, lojalių sistemai, kompetentingų ir kūrybiškai aktyvių. Turint atrinktus kandidatus ir bendrą duomenų bazę apie jų veiklos vertinimą ir rekomendacijas dėl karjeros bei duomenis apie planuojamą vadovų poreikį, būtų galimybė iš anksto numatyti galimus pretendentus, planuoti jų parengimą (sudarant galimybę įgyti reikiamą patirtį ar siųsti į tikslinius mokymus) numatomoms pareigoms, stebėti jų tobulėjimą, kryptingai orientuoti valstybės tarnautoją ir skatinti siekti užsibrėžtų tikslų. Tokia išankstinės atrankos sistema sudarytų galimybes sudaryti individulius karjeros planus perspektyviausiems kandidatams ir užtikrintų geriausią krašto apsaugos sistemos ir valstybės tarnautojo interesų suderinamumą.

 

Siekiant atrinkti tinkamiausią kandidatą, individualaus ugdymo planai valstybės tarnautoją parengti konkrečioms pareigoms vienu metu turi būti sudaromi keliems valstybės tarnautojams. Ugdymo planai turėtų papildyti bendrai nustatomus mokymo poreikius ir kartu su jais būtų pagrindas planuoti dvejų metų valstybės tarnautojų mokymą. Šių valstybės tarnautojų vadovams turi būti teikiamos konsultacijos - įvertinus valstybės tarnautojų veiklą, jų vadovus būtina informuoti ir patarti jiems dėl valstybės tarnautojų potencialo įvertinimo, jų galimybių, nurodyti galimos karjeros gaires. Tiesioginių vadovų ir PSSD bendradarbiavimas yra būtina sėkmingos valstybės tarnautojų karjeros sąlyga.

 

Sukurti sistemą informacijai apie valstybės tarnautojų pageidavimus ir karjeros ir mokymo galimybes gauti. Šie pageidavimai neturi virsti karjeros planais, tačiau juose sukaupta informacija gali būti panaudota užimant atsilaisvinusias pareigas ir rengiant individualius ugdymo planus. Valstybės tarnautojų išreikšti pageidavimai siekti karjeros turi būti kaupiami ir analizuojami, pageidavimų formos turi būti nuolat atnaujinamos.

 

Nustatyti KAS valstybės tarnautojų atstovavimo ar delegavimo į Euroatlantines saugumo ir bendradarbiavimo institucijas principus ir kriterijus, planuoti ir organizuoti kandidatų atranką, parengimą ir rotaciją. Siekiant, kad valstybės tarnautojai laiku būtų rengiami tarnybai užsienyje, laiku siųsti juo mokytis į būsimoms pareigoms būtinus išklausyti kursus ir seminarus, taip pat planuoti, į kokias pareigas KAS jie turi sugrįžti po tarnybos užsienyje.

                     

VII. MOKYMO KOKYBĖS STEBĖSENA (KONTROLĖ)

 

Valstybės tarnautojų mokymo planavimą (poreikių nustatymą) ir siuntimą mokytis atlieka KAS institucijos ir jų padaliniai nustatyta tvarka. Tačiau iki šiol nepakankamai dėmesio skiriama mokymo efektyvumui ir mokymo rezultatams įvertinti. KAS valstybės tarnautojų  mokymo stebėsena (kontrolė) skirta išsiaiškinti, kaip gerai nustatomi mokymo poreikiai, ar pamatuotai siunčiama mokytis, ar pasiektas mokymo tikslas, taip pat nustatyti atvejus ir priežastis, dėl kurių mokymas buvo prastos kokybės, ir numatyti priemones padėčiai ištaisyti.

KAS valstybės tarnautojų mokymo stebėsenos (kontrolės) dalys:

 

1. Vertinimas, ar valstybės tarnautojo žinios ir kvalifikacija atitinka nustatytus pareigybėms reikalavimus. Šis vertinimas yra ne tik valstybės tarnautojų mokymo stebėsenos (kontrolės), bet ir mokymo planavimo (poreikių nustatymo) sudedamoji dalis. Abiem atvejais valstybės tarnautojų pasirengimą dirbti geriausiai gali įvertinti tiesioginis vadovas, kuris savo išvadas pateikia KAS institucijos ar jos padalinio personalo tarnybai.

 

2. Analizė, kaip vykdomi mokymo planai. Kaip vykdomi KAS valstybės tarnautojų mokymo planai prižiūri KAS institucijos ar jos padalinio personalo tarnyba. Kad mokymo planai būtų vykdomi tiksliai, periodiškai tai kontroliuoti turi  visų lygių personalo tarnybos pagal subordinaciją.

 

3. Mokymo efektyvumo vertinimas. Turi būti nustatyta, ar pasiekiami nustatyti tikslai, t.y. ar valstybės tarnautojų mokymas turi įtakos veiklos kokybei, jeigu ne, kodėl. Šią kontrolės funkciją atlieka valstybės tarnautojų tiesioginiai vadovai ir teikia siūlymus personalo tarnybai dėl tikslingumo tęsti tokio pobūdžio mokymą.

                     

VIII. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS

 

Koncepcijai įgyvendinti reikia:

1. Išanalizuoti dokumentus, kuriais reglamentuojamas valstybės tarnautojų mokymas ir karjera (atranka) ir pateikti siūlymus, kaip juos tobulinti - parengti KAS norminių teisės aktų ir rekomendacijų projektus.

 

2. Sukurti sistemą priežastims, dėl kurių valstybės tarnautojai nedalyvavo numatytuose mokymuose, nustatyti, netoleruoti tokių vadovų veiksmų, kai valstybės tarnautojai nesiunčiami į planuotus mokymus motyvuojant jų užimtumu, jei tai nesusiję su nenumatytu iš anksto krūviu.

 

3. Rengti mokymus ir stiprinti valstybės tarnautojų vadovų kompetenciją vertinant savo pavaldinius ir teikiant rekomendacijas dėl karjeros ir kvalifikacijai tobulinimo, taip pat ir skatinti pačius valstybės tarnautojus siekti žinių ir karjeros.

 

4. Siekiant laiku informuoti KAS tarnaujančius valstybės tarnautojus apie numatomus pokyčius personalo srityje, planus, pertvarkymus, naujas pareigybes, pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo poreikį, laikino perkėlimo poreikį ir pan.,  sukurti ir įdiegti valstybės tarnautojų pasikeitimo KAS informavimo sistemą.

 

5. Sudaryti sąlygas ir skatinti KAS valstybės tarnautojus siekti karjeros KAS: sudaryti ugdymo planus ir siųsti valstybės tarnautojų mokytis, susiejant karjeros siekimą su galimybe įgyti žinių ir įgūdžių, būtinų kitoms pareigoms eiti. Turi būti numatyta, kaip sudaromi ir derinami valstybės tarnautojų ugdymo planai, taip pat įdiegta sistema, pagal kurią KAS institucijos trumpiausiu laikotarpiu pateikia informaciją apie numatomus personalo pokyčius.

 

6. Sukurti KAS valstybės tarnautojų mokymo poreikių nustatymo ir reikiamų kursų planavimo metodiką.

 

7. Sukurti tvarkos aprašą, kuriame būtų nustatyta, kaip KAS institucijos ar jų padaliniai turi inicijuoti mokymus KAS mastu tomis temomis, kurias būtina išklausyti visiems tas pačias ar panašias funkcijas skirtingose KAS institucijose vykdantiems valstybės tarnautojams.

 

8. Sukurti KAS valstybės tarnautojų mokymo efektyvumo nustatymo metodiką.

 

Patvirtinta 2007 m. lapkričio 22 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1162

Informacija atnaujinta 2010.09.07
Sprendimas: Fresh Media