Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
28 30 2
6 9
10 12 13 14 15
19 22
29
2 4 5

 

Tarptautinė paroda

Tarptautinės parodos,
skirtos ŽALGIRIO MŪŠIO 600 metų jubiliejui (1410-2010),
trumpa anotacija

 

Parodos organizatoriai ir eksponatų skolintojai
1. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
2. Lietuvos dailės muziejus
3. Lenkijos institutas Vilniuje
4. Krokuvos Vavelio karališkoji pilis - Valstybiniai meno rinkiniai (Lenkija)
5. Valbžycho miesto meno galerija - Ksionžo pilis (Lenkija)
6. Lvovo miesto istorijos muziejus (Ukraina)
7. Prūsijos kultūros paveldo slaptasis valstybės archyvas Berlyne (Vokietija)
Kiti partneriai, skolinantys eksponatus - muziejai, bibliotekos, archyvai Lietuvoje ir Lenkijoje.

 

Parodos vieta
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (jei objekto dalis bus priduota valstybinei komisijai), arba Lietuvos dailės muziejaus padalinys - Radvilų rūmai

 

Parodos laikas
2010 m. lapkričio 3 d. - 2011 m. kovo mėn. pabaiga (Lvovo muziejaus paveikslo-panoramos eksponavimo laikas: 2010 m. lapkričio 3 - gruodžio 1 d.)

 

Trumpas parodos turinio apibūdinimas
Tarptautine paroda, skirta istorinių Žalgirio kautynių (1410 m. liepos 15 d.) 600 metų jubiliejui paminėti, siekiama ne tik pristatyti šį lemtingą visos Europos istorinės raidos įvykį, aktualinti senąją Lietuvos istoriją, bet ir ugdyti visuomenės istorinę atmintį, auklėti bei šviesti jaunuomenę, puoselėti pilietiškumą ir patriotizmą. Vienas svarbiausių parodos tikslų - pažvelgti į Žalgirio mūšio atminties saugojimo tradiciją Lietuvoje, Lenkijoje, Abiejų Tautų Respublikoje priespaudos metais ir nepriklausomų valstybių atkūrimo laikais, t. y. nuo XV a. iki XX a. pabaigos. Svarbiausias parodos akcentas - tokios atminimo tradicijos vienas ryškiausių liudytojų - monumentalus lenkų dailininkų Zygmunto Rozwadowskio ir Tadeuszo Popielio sukurtas Žalgirio mūšio paveikslas-panorama, skirtas istorinių kautynių 500 metų jubiliejui pažymėti ir nutapytas 1910 m. Nors paveikslas buvo skirtas Krokuvai, šiandien jis saugomas Lvove. Kartu su šiuo paveikslu numatyta eksponuoti istorinių trofėjinių Žalgirio mūšio vėliavų kopijas, kitas kautynių relikvijas, XV-XX a. eksponatus (paminklus ir jų modelius, spaudinius, ginklus, šarvus, ikonografinę medžiagą ir kt.), liudijančius gyvybingą Žalgirio mūšio atminimą daugelio tautų savimonėje ir kūryboje. Lietuvoje šis atminimas gyvybingiausias buvo Vilniaus katedros, kurioje buvo sudėta dalis trofėjinių kryžiuočių vėliavų, sudegusių XVI a. pradžioje, aplinkoje ir pirmiausiai buvo siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmeniu, kuriam katedroje buvo įrengtas paminklas, atkurtas XIX a. viduryje. Vienas įdomiausių ir Lietuvai aktualiausių parodos akcentų turėtų būti nežinomo Vokiečių ordino karinio vado laiškas Ordino didžiajam magistrui, parašytas apie 1411-1413 m. ir atrastas bei paskelbtas prof. Sven Ekdahl, kuriame aiškinama, jog lietuviai „Didžiajame mūšyje" nebėgo, o tiesiog surengė klaidinantį atsitraukimo manevrą, suardžiusį riterių gretas ir nulėmusį mūšio lemtį Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių naudai bei leidusį sutriuškinti Vokiečių ordino riterių kariuomenę.

 

Parodos Lietuvoje kontekstas
Lietuvoje rengiama paroda turėtų pratęsti Žalgirio mūšio jubiliejaus paminėjimo renginių programą, vykdomą Lenkijoje, ir tapti vienu svarbiausių jubiliejinių renginių Lietuvoje. Būtina prisiminti, jog 1910 m. Lietuva neturėjo galimybės tinkamai paminėti vieno reikšmingiausių savo istorijos įvykių, nes tęsėsi Rusijos imperijos aneksija, ir tik liberalios Habsburgų Dunojaus monarchijos valdomose Mažosios Lenkijos ir Galicijos srityse toks paminėjimas buvo įmanomas. 1999 m. Vilniuje eksponuotas Jano Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis" parodė, koks didelis visuomenės susidomėjimas šiuo įvykiu ir įtaigia jo menine forma. Reikia tikėtis, kad ir 2010 m. jubiliejinė paroda susilauks panašaus visuomenės dėmesio bei prisidės prie jos švietimo, istorinės atminties ugdymo. Į Lietuvą 2010 m. atkeliautų dalis Vavelio karališkojoje pilyje 2010 m. liepos 15 - spalio mėn. eksponuosimų vertybių, kurių rinkinys bus papildytas Lietuvoje saugoma ekspozicine medžiaga. Krokuvos Vavelio pilyje rengiamos parodos atidaryme planuoja dalyvauti Lenkijos Respublikos Prezidentas Lech Kaczyński, kuris ruošiasi į iškilmes pakviesti ir Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Paroda Vilniuje tokiu būdu galėtų tapti bendros lietuvių ir lenkų istorinės pergalės bendro paminėjimo dalimi, liudijančia ne tik apie tradicinius, bet ir apie šiandienos ypatingus Lietuvos ir Lenkijos santykius, lemiančius Vidurio ir Rytų Europos geopolitines permainas. Į parodos rengimo procesą planuojama įtraukti ir Ukrainos, Vokietijos, galbūt ir Baltarusijos institucijas bei atstovus.

 

Parodos parengiamieji darbai
Jau yra parengtos ir derinamos sutartys dėl eksponatų skolinimo su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi - Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija), Valbžycho miesto meno galerija - Ksionžo pilimi (Lenkija), Lvovo miesto istorijos muziejumi (Ukraina). Nusiųstas bendradarbiavimo pasiūlymo laiškas Lietuvos dailės muziejui ir gautas sutikimas kartu rengti parodą Lietuvoje. Pradėtos derybos su Berlyno archyvu, Lietuvos bibliotekomis, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, kitomis kultūros paveldo institucijomis. Pradėtas sudaryti galimų eksponatų sąrašas, kuriama ekspozicijos koncepcija ir planas, paskirti parodos kuratoriai:
1. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Užsienio ryšių ir parodų skyriaus darbuotojai Marijus Uzorka ir Birutė Verbiejūtė,
2. Krokuvos Vavelio karališkosios pilies - Valstybinių meno rinkinių Ginklų ir Tapybos rinkinių saugotojai, parodų organizatoriai Krzysztof Czyżewski ir Agnieszka Janczyk,
3. Valbžycho meno galerijos - Ksionžo pilies darbuotojai Alicja Młodecka ir Adam Dobosz.

 

Parodos finansavimas
Paveikslo-panoramos restauravimo, istorinių vėliavų kopijų pagaminimo darbus finansuoja Krokuvos Vavelio karališkoji pilis iš savo tikslinių biudžetinių lėšų jubiliejinės parodos surengimui. Parodos Lietuvoje organizavimo didžiausią išlaidų dalį pasirengęs padengti Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai iš savo 2010 m. muziejinei ir parodinei veiklai skirtų biudžetinių asignavimų (parodos draudimas, transportas, ekspozicijos parengimas). Tikimasi gauti parodos draudimo paramą arba nuolaidas iš partnerio „BTA draudimo". Lietuvos dailės muziejus garantavo, jog prisidės prie parodos įrengimo išlaidų padengimo, jei paroda bus rengiama jo padalinyje - Radvilų rūmuose. Dalį parodos išlaidų pasirengęs padengti Lenkijos institutas Vilniuje. Parodos leidybos ir kitoms ekspozicijos įrengimo reikmėms pateikta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paraiška Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondui, iš kurio gauta 40 tūkst. litų.

 

Parodą lydintys renginiai
Tarptautinę parodą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui, turi lydėti plati edukacinė programa, diferencijuota pagal moksleivių amžių, taip pat pritaikyta kitoms socialinėms grupėms (pvz., studentijai, šeimoms, užsienio turistams). Šią programą jau ėmėsi kurti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Edukacijos ir lankytojų centro darbuotojai. Švietėjišką funkciją neabejotinai atliks įvairūs informaciniai ir edukaciniai parodos leidiniai - lankstukai, vadovai, plakatai, kurie yra numatyti parodos surengimo programoje.
Parodą taip pat palydės tarptautinė mokslinė konferencija, kurią rengia Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Lietuvos istorijos institutas.

 

 

Informacija atnaujinta 2010.04.06
Sprendimas: Fresh Media