Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
4 5
18
23 24 25 27
29 30 31 2 4

 

Krašto apsaugos sistemai - 20 metų

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Krašto apsaugos departamento įkūrimo 20-mečio proga 

 

Pagerbti nuo pat Krašto apsaugos departamento įkūrimo iki šių dienų Lietuvos krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys ir dirbantys kariai ir civiliai

 

Prieš 20 metų pasakyti žodžiai ir šiandien skamba aktualiai

 

Brg. gen. J. V. Žukas: Kiekvienas Lietuvos kariuomenės raidos etapas svarbus ir reikšmingas


 

 

Krašto apsaugos sistemai - 20 metų: svarbiausi įvykiai

 

1990 04 25 įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos krašto apsaugos ir kariuomenės funkcijų užuomazgas galima įžvelgti dar Sąjūdžio žaliaraiščių formuotėse, tačiau formalioji krašto apsaugos pradžia yra KAD įkūrimas. Departamento užduotimi tapo krašto apsaugos koncepcijos formavimas ir įgyvendinimas - krašto apsaugos sistemos sukūrimas. Teko dirbti pavojingomis sąlygomis, kuomet okupacinės pajėgos grasino sunaikinti ir atgimstančią valstybę, ir besiformuojančią krašto apsaugą. Nepaisant to, KAD įkūrė svarbiausias pamatines krašto apsaugos sistemos institucijas, apsaugojo jauną nepriklausomybę. KAD buvo pavesta gyvybiškai svarbi užduotis - atsikuriančios valstybės sienų apsauga. 1991 m. spalio mėnesį KAD, kaip įvykdęs savo užduotį, Vyriausybės buvo likviduotas, tą patį mėnesį įkurta Krašto apsaugos ministerija, kuri tęsia Krašto apsaugos departamento pradėtus darbus iki šiol. 1992 m. lapkričio 19 d. priimtas Lietuvos kariuomenės atkūrimo aktas konstatavo ir juridiškai įteisino KAD veiklos rezultatą.

 

 

 Aukščiausios Tarybos gynėjai

 

1990 12 20 įsteigti karininkų kursai. Atgimstančiai Lietuvos krašto apsaugai labai trūko kvalifikuotų karininkų, todėl Kaune buvo įsteigti pirmieji karininkų kursai. 1993 metais Karininkų kursai buvo reorganizuoti į Puskarininkių mokyklą. Tuo metu Lietuvos kariuomenėje pasijuto kvalifikuotų puskarininkių trūkumas, karininkai pradėti rengti Vilniuje įsteigtoje Karo akademijoje.

 

 

 
1992 liepos 15 d. įsteigta Krašto apsaugos mokykla, 1994 sausio 18 d. oficialiai pradėjo veikti Karo akademija. Nuo tada karininkai Lietuvos kariuomenei rengiami Vilniuje.

 

1991 01 17 įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Iškart po 1990 m kovo 11 d. Sąjūdis ėmė registruoti savanorius - piliečius pasiryžusius prireikus ginti savo šalį, tačiau juridinis jų statusas buvo neįteisintas. Po 1991 m. sausio įvykių įkūrus SKAT, šių šalies gynėjų statusas tapo įteisintas. Savanoriškoji tarnyba tapo galimybe Lietuvos piliečiams prisidėti prie šalies saugumo, nenutraukiant savo įprastos veikos civiliame gyvenime. Vėliau SKAT buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) ir tapo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalimi. Savanoriams pavestos ne tik užduotys šalies viduje, jie taip pat dalyvauja ir tarptautinėse operacijose.

 

 

 
Krašto apsaugos savanorių pajėgos, ne tik galimybė įvairių profesijų piliečiams atlikti pareigą Tėvynei, bet ir svarbi Lietuvos kariuomenės dalis

 

1991 11 14 buvo įkurta Greitojo reagavimo motodesantinė brigada. 1992 m. pavasarį tarnybą joje pradėjo pirmieji šauktiniai kariai, kurie tų metų birželio 6 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, iškilmingai prisiekė Lietuvos Respublikai. Šioje rikiuotėje brigadai buvo suteiktas „Geležinio Vilko" vardas. „Geležinio Vilko" brigada yra gausiausia ir svarbiausia Lietuvos kariuomenės reguliariųjų pajėgų dalis. Šios brigados pradžia yra 1990 m birželį įkurtas Apsaugos būrys prie KAD, vėliau išaugęs iki kuopos, kurią 1991 m. vasario 22 d. sujungus su Garbės sargybos kuopa buvo įkurtas Mokomasis junginys, vėliau tapęs brigada. 2006 m. rugpjūčio 31 d. Danijos mieste Haderslev buvo pasirašytas Memorandumas dėl Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" priskyrimo Danijos divizijai. Priskyrimas Danijos divizijai - Lietuvos karininkų rotacijos į divizijos štabą galimybė, dalyvavimas bendruose mokymuose ir pratybose siekiant užtikrinti Lietuvos ir Danijos karinių vienetų sąveiką - gebėjimą kartu veikti tarptautinėse operacijose.

 

 

 
Pirmoji Geležinio Vilko brigados karių iškilminga rikiuotė Vilniuje Katedros aikštėje

 

1992 01 02 įsteigta Aviacijos tarnyba. 1993 metų kovo 1 d. Aviacijos tarnyba reorganizuota į Karines oro pajėgas. Lietuvos karinės oro pajėgos užtikrina Lietuvos oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, skraidina karius į tarptautinių operacijų rajonus, padeda užtikrinti jų aprūpinimą, dalyvauja žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijose, transportuoja donorų organus, suteikia pagalbą likviduojant stichines nelaimes. 2006 metų gegužę KOP sraigtasparniai su specialia gaisrų gesinimo įranga padėjo užgesinti didelį miško gaisrą Kuršių nerijoje.

 

 

 
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos prisidėjo gesinant gaisrą Kuršių Nerijoje

 

1992 11 01 įkurta Krašto apsaugos Karinių jūrų pajėgų flotilė, jos pagrindu tapo Pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės sudėtyje veikęs Atskirasis laivų divizionas. Karinių jūrų pajėgų atkūrimo data laikoma 1992 m. liepos 4 d., kai Atskirajam laivų divizionui buvo įteiktos KJP vėliavos. Flotilė 1995 m. reorganizuota į Karines jūrų pajėgas. Karinės jūrų pajėgos stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, išskirtinė ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. KJP vykdo povandeninės ir antvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, laivybos apsaugą ir kontrolę, išminavimo jūroje, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis, taip pat bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis ekstremalių situacijų atveju. Nuo 2009 m. KJP pavesta vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūroje.

 

 

 
Nuo 2009 metų KJP pavesta vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūroje

 

1993 08 31 išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė. 1992 m. rugsėjo 8 d. Lietuva su Rusija pasirašė pastarosios pajėgų išvedimo iš Lietuvos grafiką, tačiau Rusijos pajėgos jį vykdė nenoriai. Buvo nuspręstą blokuoti Rusijos kariuomenės dalinius, leidžiant išvykti tarnybą atlikusiems kariams, bet neleidžiant papildyti jų naujokais. Ši taktika davė lauktų rezultatų. Okupacinės pajėgos iš Lietuvos buvo išvestos ankščiau nei iš Rytų Vokietijos ir kai kurių kitų buvusių Varšuvos pakto šalių.

 

 
Okupacinė Rusijos kariuomenė palieka Lietuvos teritoriją

 

1994 08 22 į pirmąją tarptautinę taikos operaciją Kroatijoje išvyko 32 Lietuvos karių būrys. Nuo tada Lietuvos kariai dalyvavo tarptautinėse operacijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Albanijoje, Makedonijoje, Irake, Afganistane, kitose šalyse prisidėdami prie stabilumo ir taikos procesų įgyvendinimo įvairiuose pasaulio regionuose. 2002 m. spalio 14 d. Lietuva išsiuntė pirmuosius 4 karo medikus dalyvauti ISAF operacijoje Afganistane.

 

 
Pirmosiose tarptautinėse operacijose Balkanų regione Lietuvos kariai dalyvavo po Jungtinių tautų organizacijos vėliava

 

1995 08 15 įkurtas Atskirasis inžinerijos batalionas. Šio bataliono kariai dalyvauja tarptautinėse operacijose, nukenksmina rastus po karų likusius ir Sovietų okupacinių pajėgų paliktus sprogmenis Lietuvoje, padeda Lietuvos gyventojams stichinių nelaimių, pavyzdžiui, potvynių atveju. 2004 m. gegužės 17 d. inžinieriai nukenksmino vietinio gyventojo rastą nuo Antrojo pasaulinio karo likusią 500 kg aviacinę bombą, kėlusią didelę grėsmę Kauno gyventojams. 2008 m. birželio 30 d. veiklą pradėjo Ištisinio išminavimo būrys. Šio būrio užduotis - planinės Lietuvos teritorijų išminavimo operacijos.

 

 

 
Inžinerinio bataliono kariai teikia pagalbą potvynio zonos gyventojams

 

1998 10 01 įkurtas Ruklos mokomasis pulkas. Pagrindinis Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko uždavinys yra rengti karius pagal Bazinio karinio mokymo programą. Nuo pulko įkūrimo bazinių kario įgūdžių ten centralizuotai mokėsi privalomosios pradinės karo tarnybos kariai (iki tol pradinius įgūdžius jie įgydavo daliniuose). Nuo 2008 m. Mokomajame pulke bazinis karinis rengimas pradėtas ir norintiems tapti profesinės tarnybos kariais. Nuo 2009 m. pradėti rengti savanoriški būtinieji kariniai mokymai. Mokomajame pulke yra ir specializuoto karino mokymo padaliniai: Parašiutinio, M 113 šarvuočių vairuotojų ir Fizinio rengimo centrai taip pat Žvalgų ir Karo inžinerijos mokyklos.

 

 
Įkūrus Mokomąjį pulką, jame bazinių kario įgūdžių centralizuotai mokėsi privalomosios pradinės karo tarnybos kariai

 

2001 12 17 buvo pasirašyta sutartis dėl modernių prieštankinių ginklų „Javelin" įsigijimo. Tai buvo pirmasis Lietuvos susitarimas dėl modernios vakarietiškos ginkluotės. Lietuva pradėjo sistemingai keisti pasenusią sovietinės epochos ginkluotę ir įrangą į modernią - vakarietišką. 2002 m. pasirašyta sutartis dėl priešlėktuvinių sistemų „Stinger" įsigijimo. 2004 m. įsigyti radarai TRML-3D, tais pačiais metais susitarta perimti iš Norvegijos oro gynybos ginkluotę. 2005 m. su JAV vyriausybe susitarta dėl kompiuterinio taktikos treniruoklio JCATS įrengimo. 2006 m. įsigytas vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Vidar", 2006 m. birželio mėnesį pasirašyta sutartis dėl trijų transporto lėktuvų „Spartan" įsigijimo. 2007 m. Lietuvos kariuomenė nusipirko modernius transporterius SISU. 2007 m. balandžio mėnesį susitarta su Danija dėl trijų daugiafunkcinių „Flyfisken" klasės laivų įsigijimo. Taip pat 2007 m. pasirašyta sutartis dėl automatinių šautuvų G-36 įsigijimo, kuriais bus apginkluoti visi Lietuvos kariai.

 

 

 
Prieštankinės raketų sistemos „Javelin" - vienas moderniausių tokio tipo ginklų

 

2003 04 09 Lietuva prisijungė prie JAV vadovaujamos koalicijos Irake, pasiųsdama karo medikus ir logistikos specialistus, vėliau prie operacijų Irake prisijungė du Lietuvos pėstininkų būriai. Lietuvos kariai Irako pajėgų mokymo misijoje dalyvauja iki šiol. Dalyvavimas tarptautinėje operacijoje Irake Lietuvos kariams buvo rimtas išbandymas prieš Lietuvai įsiliejant į NATO.

 

 

 
 Lietuvos kariai Irake

 

2004 03 29 Lietuva tapo visateise NATO nare. Pirmą kartą Lietuva oficialiai pareiškė norą prisijungti prie Aljanso dar 1994 metais. Visus šiuos metus Lietuvos kariuomenė buvo pertvarkoma taip, kad atitiktų NATO keliamus reikalavimus.

 

 

 
Dar niekuomet Lietuva neturėjo tokių saugumo garantijų, kaip tapusi NATO nare

 

2004 03 29 pradėta NATO oro policijos misija Lietuvoje. NATO ėmėsi užtikrinti savo naujųjų narių - Baltijos valstybių - oro erdvės saugumą. Nuo šiol Zoknių kariniame aerodrome dislokuojami NATO šalių naikintuvai.

 

 

 
 NATO šalių kariniai lėktuvai užtikrina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro erdvės saugumą

 

2005 01 20 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos karių budėjimui NRF. Jau nuo tų pačių metų sausio 14 d. į NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijas buvo pasirengęs išvykti Lietuvos kariuomenės vandens valymo vienetas, sudarytas iš Vytenio BPLB karių. Lietuvos kariuomenės vandens valymo vienetas dalyvavo pirmojoje NRF operacijoje likviduojant žemės drebėjimo padarinius Pakistane. Vėliau NRF budėjo specialiųjų operacijų kariai, KJP laivas. 2010 m. sausio mėnesį budėjimą pradėjo Lietuvos vadovaujamas trišalis Baltijos batalionas.

 

 

 
2010 m. budėjimą NRF pradėjo trišalis, Lietuvos vadovaujamas Baltijos batalionas. Tai iki šiol didžiausias Lietuvos indelis į NATO greitojo reagavimo pajėgas.

 

2005 06 03 į Afganistaną išlydėta pirmoji Goro provincijos atkūrimo grupė. Afganistane Lietuva pradėjo atlikti ypatingai atsakingą vaidmenį, prisiimdama įsipareigojimą vadovauti NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) PAG Vakarų Afganistane, Goro provincijoje. Pagrindinė PAG misijos užduotis - padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. PAG, be maždaug 150 Lietuvos karių ir civilių, tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kroatijos, Rumunijos ir Ukrainos karių ir civilių.

 

 

 
 Vadovavimas Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei - svarbiausias Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas

 

2008 04 03 oficialiai įkurtos Specialiųjų operacijų pajėgos. Specialiųjų operacijų pajėgos de facto gyvuoja nuo 2004 metų, kai buvo suformuotas nuolatinis Specialiųjų operacijų junginys, suvienijęs Ypatingosios paskirties tarnybos, Vytauto Didžiojo Jėgerių bataliono ir Kovinių narų tarnybos karius. Specialiųjų operacijų pajėgų paskirtis yra vykdyti karines specialiąsias operacijas (kontrteroristines, įkaitų vadavimo ir kt.). Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronai 2002-2004 metais Afganistane dalyvavo operacijoje „Tvirta taika" (angl. Enduring Freedom), 2005-2006 ir 2008 metais budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Forces, NRF ) sudėtyje. Nuo 2007 m. SOP kariai tarnauja ISAF misijoje Afganistano pietuose. Užsienio partneriai labai vertina Lietuvos SOP karių profesionalumą ir patikimumą.

 

 
 Užsienio partneriai aukštai vertina Lietuvos SOP karių profesionalumą ir patikimumą

 

2009 10 27 Pabradės poligone baigėsi Sausumos pajėgų padalinių pasirengimo budėti Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vertinamosios pratybos. Taikos meto užduočių operacines pajėgas sudaro maždaug 500 karių. Taikos meto užduočių operacinių pajėgų funkcijas pasikeisdami kasmet nuo 2010 m. vykdo Sausumos pajėgų padaliniai. Nuo 2010 m. pradžios Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budi Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionų, Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių kariai. Šios operacinės pajėgos yra pasirengusios vykdyti taikos meto užduotis Lietuvos teritorijoje reaguodamos į nuolat besikeičiančias aplinkybes ir atremdamos plataus spektro iššūkius ir grėsmes. Operacinės pajėgos gali reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, prireikus stiprinti valstybinės sienos apsaugą, vykdyti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą, jų gynybą nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių, teikti pagalbą valstybės institucijoms ekstremalių situacijų atveju.

 

 
Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinių pajėgų vertinamosios pratybos „Rudens šviesa"

 

2009 11 16 pradėti organizuoti būtinieji kariniai mokymai. Į šiuos mokymus, vadovaujantis savanoriškumo principu, kviečiami jaunuoliai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos. Atsisakius šauktinių kariuomenės tai efektyvus būdas, suteikti galimybę numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje piliečiams mokytis ginti Tėvynę ir atrinkti geriausiai motyvuotus ir pajėgiausius kandidatus į profesinę karo tarnybą.

 

 

 
Būtinųjų karinių mokymų kariai pratybose

 

2010 01 01 Lietuvos kariai pradėjo pusmečio budėjimą Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgų kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group, EU BG) EU BG I/2010. Lietuvos kontingentą ES kovinėje grupėje sudaro Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Motorizuotoji pėstininkų kuopa su Aprūpinimo būriu, taip pat Civilių ir karių bendradarbiavimo grupė (parengta Krašto apsaugos savanorių pajėgų), Karo policijos skyrius, tarptautiniam štabui priskirti kariai ir Nacionalinis paramos elementas - iš viso apie 150 karių. Kartu su lietuviais ES kovinėje grupėje budės karių iš Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir Vokietijos.

 

 

 
Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai ruošiasi budėjimui ES kovinėje grupėje

 

2010 03 10 buvo pasirašyta pirmoji Lietuvos karinė doktrina. Karinė doktrina yra strateginio lygmens aiškinamasis dokumentas, kuris apibrėžia Lietuvos kariuomenės kūrimosi, veiklos ir mokymosi principus. Remiantis šiuo dokumentu bus rengiamos jungtinių pajėgų operacinė doktrina ir funkcinės doktrinos, kurios padės teorinius pagrindus kariniams vienetams rengti ir naudoti taikos, krizių ir karinių konfliktų (karo) metu.

 

 

 
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje patvirtinta Lietuvos karinė doktrina
Informacija atnaujinta 2010.04.27
Sprendimas: Fresh Media