Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
27 2
6 9
17
18 19 21 22 23
27 28 29 30
1 2 3 4 5 6 7

 

Įvykių chronologija

1940 metai 

 

 

BIRŽELIS


Birželio 15 d. SSRS ultimatumas Lietuvai.

Paskutinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis.

Alytaus aps. Varėnos vls. Ūtos k. nužudytas Lietuvos pasienio policininkas Aleksandras Barauskas.

Į Lietuvos teritoriją įžengia 8 ir 11 sovietų armijos dalys.

Į Kauną atvyksta SSRS užsienio reikalų komisaro pavaduotojas, sovietų emisaras Vladimiras Dekanozovas, kuris su pagalbininkais parengė Lietuvos okupacijos ir aneksijos scenarijų.

 

Birželio 16 d. Suimti vidaus reikalų ministras Kazys Skučas ir Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis.

 

Birželio 17 d. Sudaryta Liaudies vyriausybė, vadovaujama Justo Paleckio. Tą pačią dieną jis perėmė prezidento pareigas iš Antano Merkio.

 

Birželio 18 d. Iš kalėjimų pradėta paleisti kalinius, kaltintus komunistine veikla.

Pradėti keisti valstybinių įstaigų vadovai.

 

Birželio 19 d. Uždaryta Lietuvos tautininkų sąjunga ir organizacija „Jaunoji Lietuva".

 

Birželio 24 d. Pradėti organizuoti masiniai mitingai, turintys palaikyti vykdomus pertvarkymus.

 

Birželio 25 d. Legalizuota Lietuvos komunistų partija.

„Liaudies vyriausybė" nutarė nutraukti konkordatą su Vatikanu.

 

Birželio 26 d. Įsteigta darbininkų milicija.

 

 

LIEPA

 

Įvesti Raudonosios Armijos skiriamieji ženklai, tačiau palikta buvusi Lietuvos kariuomenės uniforma. Buvęs Lietuvos karo aviacijos karininkas J.Vaičeliūnas prisimena: „Mes buvome patenkinti, kad negavome bolševikinių uniformų, o ruseliai mums pavydėjo, nes lietuviškos uniformos buvo gražesnės, geriau pasiūtos. Bolševikinėmis uniformomis mačiau tik du lietuvius generolus: Vitkauską ir Žilį".

 

Liepos 1 d. Uždarytos politinės, kultūrinės, religinės ir pan. organizacijos. 

 

Liepos 2 d. Panaikinta karo kapelionų institucija.

 

Liepos 3 d. Lietuvos kariuomenė pervadinta į „Lietuvos liaudies kariuomenę". Įvesta politinių vadovų pareigybė.

"Įvesti Raudonosios Armijos skiriamieji ženklai, tačiau palikta buvusi Lietuvos kariuomenės uniforma. Buvęs Lietuvos karo aviacijos karininkas J.Vaičeliūnas prisimena: „Mes buvome patenkinti, kad negavome bolševikinių uniformų, o ruseliai mums pavydėjo, nes lietuviškos uniformos buvo gražesnės, geriau pasiūtos. Bolševikinėmis uniformomis mačiau tik du lietuvius generolus: Vitkauską ir Žilį".

 

Liepos 5 d. Įkurta „Darbi Lietuvos sąjunga", kuri vienintelė dalyvavo „Lietuvos seimo" rinkimuose .

 

Liepos 11-12 d. naktį pirmieji masiniai suėmimai Lietuvoje. 

Liepos 14-15 d. „Liaudies seimo" rinkimai. Į taip vadinamą Liaudies Seimą išrinktas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas.

 

Liepos 21 d. Susirinkęs „Liaudies seimas" paskelbė Lietuvą „socialistine sovietų respublika" ir pasrašė priimt ją į SSRS sudėtį.

 

Liepos 21-22 d. Lietuvos diplomatai Anglijoje, Šveicarijoje, JAV ir kt. įteikė notas, prašančias nepripažinti Lietuvos įjungimo į SSRS.

 

Liepos 22 d. Marijampolėje dislokuotame pulke politrukų organizuotas mitingas buvo nutrauktas ir baigtas Tautos himnu.

 

Liepos 23-24 d. buvo suiminėjami pulko karininkai ir kariai, vėliau pulko batalionai perkelti į 1-ą ir 2-ą pėstininkų pulkus, į juos vietą atsiųsti paminėtų pulkų batalionai.

 

 

RUGPJŪTIS

 

 

Rugojūčio 3 d. LSSR įjungta į SSRS sudėtį. Įvyko Lietuvos aneksija.

 

Rugpjūčio 9 d.

Buvęs Lietuvos liaudies kariuomenės vadas divizijos generolas Vincas Vitkauskas kartu su J.Paleckiu, A.Sniečkum ir I.Meskupu priimamas Stalino.

 

Rugpjūčio 27 d.

LSSR Liaudies Komisarų taryba nutarė panaikinti Krašto apsaugos ministeriją ir įsteigė teigė Vyriausiąją Krašto apsaugos ministerijos likvidacinę komisiją, kurios pirmininku paskyrė V.Vitkauską.

V.Vitkauskas išleido paskutinį įsakymą Liaudies kariuomenei Nr. 136, kuriuo pranešė apie KAM likvidavimą ir apie tai, kad jis baigė eiti Krašto apsaugos ministro pareigas.

 

Rugpjūčio 30 d.

LSSR Liaudies Komisarų taryba priėmė nutarimą „Perorganizuoti Lietuvos liaudies kariuomenę į Raudonosios Armijos teritorinį šaulių korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios karinės Apygardos sudėtį". Pagal šį nutarimą visa ginkluotė, pastatai ir kitas turtas, KAM pavaldžios įstaigos su visomis bylomis ir archyvais buvo perduodami Pabaltijo Ypatingajai Karinei Apygardai, buvo paleista karo mokykla, vietoj kurios turėjo būti suformuota Raudonosios Armijos Vilniaus pėstininkų mokykla. Karo komendantūros turėjo būti pertvarkytos į karinius komisariatus, taip pat pavaldžius Pabaltijo Ypatingajai Karinei Apygardai.

 

 

RUGSĖJIS 

 

Rugsėjo 1 d.  Divizijos generolas Vincas Vitkauskas paskiriamas 29-o teritorinio šaulių korpuso vadu.

 

Rugsėjo 7 d. slaptu Karo aviacijai įsakymu Nr. 9 pradėta formuoti 29-ojo teritorinio šaulių korpuso eskadrilė, dar vadinama Tautine eskadrile. Laikinai jos vadu paskirtas generalinio štabo pulkininkas leitenantas J.Jankauskas, žymus savo puikiais analitiniais straipsniais apie to meto karinius konfliktus Lietuvos karinėje periodikoje. Vėliau eskadrilės vadu paskirtas majoras J.Kovas (buvęs Kopukovas).

 

 

Informacija atnaujinta 2010.07.20
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media