Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
3 4
7 11
13 16 17
22 24
26 27 28 29 30

 

KA ministro L. Linkevičiaus įžanginė kalba, pasakyta konferencijoje „Lietuvos rytų kaimynai: saugumas ir politika” 2002 gegužės 10 d., Karo Akademijoje

2002.05.10

Pone pirmininke, garbūs svečiai, ponios ir ponai,

 

Lietuvos užsienio politikoje visuomet daugiausia dėmesio buvo skiriama gerų kaimyninių santykių ir regioninio saugumo bei stabilumo skatinimui. Todėl šiandien jau esame palankiai visoms suinteresuotoms pusėms išsprendę visus su sienomis ir etninėmis mažumomis susijusius klausimus. Tai visiškai tinka didžiausiam mūsų kaimynui – Rusijos Federacijai, kurios atžvilgiu nuolat akcentuojame pragmatinį bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi.

 

Kalbėdami šios dienos konferencijos tema, t.y. apie mūsų rytų kaimynus ir regioninį saugumą, neišvengiamai turime atsižvelgti į platesnį tarptautinio saugumo kontekstą. Todėl negalime nepaminėti po rugsėjo 11-osios globalinėje saugumo aplinkoje vykstančių pokyčių. Rytoj, gegužės 11 dieną, dar kartą prisiminsime siaubingų teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone aukas. Kiekvieną kartą nagrinėjant skirtingus ir nenuspėjamus tiek savo pobūdžiu, tiek prigimtimi saugumo iššūkius bus prisimenami tos dienos įvykiai.

 

Lietuvos ir Rusijos santykiai pasižymi pasitikėjimu, lygiateisiškumu, abipuse nauda ir atvirumu. Lietuva visuomet siekė, kad vykstantis dialogas su Rusija saugumo klausimais būtų skaidrus ir nuspėjamas. Daug dėmesio taip pat skiriame Vienos Dokumente ir Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje nurodytų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimui.

 

Lietuvos bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi galima pavadinti sėkmės istorija. Mes nuolat akcentuojame, kad Kaliningrado anklavas turi toliau demilitarizuotis ir gauti naują ekonominį impulsą. Pastaraisiais metais Lietuva siekė padaryti Kaliningrado sritį „galimybių langu”, galinčiu paskatinti platesnį Rusijos ir besiplečiantį Europos Sąjungos bei NATO bendradarbiavimą. Jau šiandien Lietuva formuoja savo santykius su Rusija kaip neatskiriamą NATO ir Rusijos bei ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo dalį. Lietuva suinteresuota prisidėti prie sklandaus regiono plėtojimo dalyvaudama bendruose projektuose, regioninėse iniciatyvose ir skatindama asmeninius kontaktus. Tai taip pat turėtų sušvelninti Rusijos baiminimąsi, kad ES ir NATO plėtros regionas gali tapti uždaras ir izoliuotas.

 

Karinėje srityje Lietuva toliau siekia Kaliningrado srities demilitarizavimo. Kalbant apie karinį tranzitą, jis vyksta be didelių problemų. Rusija iš esmės laikosi Lietuvos nustatytų taisyklių. Tačiau Lietuva nėra suinteresuota sutikti su Rusijos pasiūlymais sudaryti išsamią dvišalę sutartį, kuri sudarytų sąlygas kariniam tranzitui geležinkeliu, oro ir sausumos keliais. Galiojanti teisinė bazė nesuteikia Rusijai automatinės teisės tokiam tranzitui. Mes ir toliau laikysimės tokios politikos, kadangi siekiame išlaikyti laisvas rankas Rusijos karinio tranzito atžvilgiu, kol Lietuva įstos į ES ir NATO. Priešingu atveju, toks dvišalis susitarimas su Rusija galėtų būti kliūtis mūsų kelyje į šias dvi organizacijas. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad artėjanti Lietuvos narystė NATO ir ES jokiu būdu nepakeis mūsų siekio bendradarbiauti su šiuo regionu.

 

Klausimas dėl Kaliningrado srities ateities gali būti sprendžiamas tik daugiašaliu bendradarbiavimu, įtraukiant visas suinteresuotas šalis: ES, Rusijos Federaciją bei artimiausius regiono kaimynus – Lenkiją ir Lietuvą.

 

Dabar norėčiau pasidalinti mintimis apie naujas ir pozityvias tendencijas NATO ir Rusijos santykiuose ir jų poveikį saugumui Baltijos regione bei Lietuvos saugumo politikai. Kad ir kokie buvo baisūs rugsėjo 11-osios įvykiai, vis tik jie padarė tam tikrą pozityvų poveikį tarptautiniam bendradarbiavimui tarp NATO įkūnytos euroatlantinės saugumo bendruomenės ir Rusijos Federacijos. Rusija tapo svarbia, galbūt net nepakeičiama JAV vadovaujamos globalinės antiteroristinės koalicijos partnere. NATO savo ruožtu pasiūlė Rusijai naujus santykius, suteikdama jai unikalų statusą „dvidešimtuko” forume. Šie nauji santykiai apsiribos tam tikromis sritimis, įskaitant taikos palaikymo operacijas, paieškos ir gelbėjimo misijas, pasikeitimą informacija apie masinio naikinimo ginklus ir pan., tačiau šis bendradarbiavimas neapims gyvybiškai svarbių klausimų – 5 straipsnio įsipareigojimų, karinių veiksmų ar plėtros.

 

Norėčiau pažymėti, kad naujasis forumas nekelia pavojaus Baltijos valstybių saugumo interesams. Priešingai, Rusijos įtraukimas į prasmingą ir pragmatišką bendradarbiavimą didina tarpusavio pasitikėjimą ir stabilumą regione. Tai taip pat yra galimybė Baltijos valstybėms, o ypač Lietuvai, kaip būsimai Aljanso narei, ženkliai prisidėti prie tolesnio NATO ir Rusijos partnerystės stiprinimo.

 

Gali būti, kad būtent dėl naujo bendradarbiavimo su NATO, griežti ir bekompromisiai Rusijos Federacijos prieštaravimai Aljanso plėtrai rytų kryptimi tapo nuosaikesni ir dabar kvestionuoja tik NATO plėtros būtinybę. NATO ir Rusijos tarybos įkūrimas ir tolesnis ryšių stiprinimas galiausiai turėtų paskatinti Maskvą geriau suprasti tikrąją NATO plėtros prasmę bei tikslą ir taip atsikratyti klaidingo įvaizdžio, jog Aljanso plėtra į rytus reiškia politinį Rusijos sutriuškinimą. Tai taip pat turėtų paskatinti išsižadėti šaltojo karo mąstymo stereotipų, vis dar tebegyvuojančių kai kuriuose Rusijos politinio ir karinio elito sluoksniuose. Besikeičianti Rusijos pozicija taip pat paskatino kai kurias NATO Europos valstybes peržiūrėti savo dvejojančias pozicijas dėl trijų Baltijos valstybių priėmimo paisant „Rusijos saugumo interesų”.

 

Turint galvoje šiuos argumentus, galima tęsti toliau ir daryti prielaidą, jog NATO plėtra bus naudinga visoms suinteresuotoms šalims ir labiau pagerins tarp NATO ir Rusijos vykstantį dialogą. Tapusi NATO nare Lietuva šioje srityje įgis unikalią galimybę įnešti savo pozityvų indėlį. NATO narystė suteiks mums itin tvirtą pagrindą plėtoti savo santykius su Rusijos Federacija. Aš įsivaizduoju, jog šie santykiai galėtų būti tokie pat konstruktyvūs, kokius Rusija dabar plėtoja su dabartinėmis NATO sąjungininkėmis kaimynėmis – Norvegija ir Lenkija. Šiuo metu mūsų santykiai su Rusija saugumo srityje yra grindžiami bendru Lietuvos ir Rusijos Federacijos prezidentų pareiškimu, pabrėžiančiu kiekvienos valstybės teisę rinktis saugumo priemones.

 

Dabar norėčiau pakalbėti apie kitą Lietuvos rytų kaimyną – Baltarusiją. Santykiai su šia valstybe – tai daugiau ginčų keliantis klausimas. Lietuva, be abejonės, yra suinteresuota, kad šioje šalyje būtų sukurtos demokratinės normos ir principai bei būtų kuriama gyventojų gerovė ir stabilumas šalies viduje. Kaip žinote, Lietuva prisijungė prie tarptautinės bendruomenės veiksmų, skatinančių demokratinius procesus Baltarusijoje ir nepripažįstančių A. Lukašenkos režimo.

 

Oficiali Lietuvos diplomatinė pozicija Baltarusijos atžvilgiu – selektyvus ir pragmatinis bendradarbiavimas. Toks bendradarbiavimas be kitų klausimų apima ir praktinį sienos apsaugos tarnybų bendradarbiavimą, kovojant su neteisėta prekyba ir prekyba žmonėmis bei keitimąsi informacija apie neskraidymo zonos virš Ignalinos AE pažeidimus. Santykiuose su Baltarusija taikome tas pačias pasitikėjimą ir saugumą skatinančias priemones (CSBM) kaip ir su Rusija. Karinis bendradarbiavimas aukščiausiu lygiu buvo sustabdytas dėl gen. Uschopčiko paskyrimo gynybos ministro pavaduotoju. Žemesniame karinio bendradarbiavimo lygmenyje keičiamės karinių pratybų stebėtojais.

 

Savaime suprantama, kad Baltarusijoje stiprėjant demokratinėms tendencijoms, Lietuva ilgainiui galėtų išplėsti bendradarbiavimo sritį. Šiuo metu Lietuva prisideda prie Baltarusijos demokratizacijos bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaida, taip pat remdama Baltarusijos bendruomenės švietimą (šių metų pradžioje Lietuvos ambasada Minske parėmė Baltarusijos žurnalistų grupės kelionę į Lietuvą).

 

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį norėčiau trumpai apžvelgti – tai Lietuvos santykiai su kitomis toliau rytuose esančiomis valstybėmis, su kuriomis šiandien sėkmingai bendradarbiaujame. Santykių su Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS) svarba neturėtų būti ignoruojama, todėl Lietuva siekia bendradarbiauti su šiomis šalimis. Gruzija ir Ukraina buvo pirmosios NVS šalys, parėmusios Lietuvos NATO narystės siekius. Mes esame pasirašę bendradarbiavimo susitarimus gynybos srityje, kuriais remdamiesi plėtojame karinius santykius. Lietuva turėtų išnaudoti savo strateginės padėties teikiamus privalumus ir aktyviai dalintis bendradarbiavimo Baltijos regione įgyta patirtimi su suinteresuotomis šalimis kituose regionuose, šiuo atveju, Užkaukazėje ir Vidurio Azijoje. Jau esame pasiekę tam tikros pažangos šioje srityje: pavyzdžiui, su Gruzija dalijomės patirtimi vystant šios šalies ginkluotąsias pajėgas ir teikėme šiai šaliai konsultacijas Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais. Saugumo ir stabilumo zonos plėtra į rytus išlieka ilgalaikiu Lietuvos ir visos euroatlantinės bendruomenės tikslu.

 

Baigdamas, norėčiau palinkėti vertingų diskusijų šioje konferencijoje, kuri, mano įsitikinimu, prisidės prie tolesnio kaimyninių santykių plėtojimo ir geresnio tarpusavio supratimo.

 

Ačiū už dėmesį.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media