Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
3 7
11 14
18 21
22 23
2 3 4

 

Paminėtas pirmojo atkurtos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvio 100-metis

2019.03.31
image

Kovo 30 d. Deltuvos miestelyje iškilmingai paminėtas pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvio 100-metis.

 

„Amžiams bėgant kito artilerijos panaudojimo taktika ir galimybės, bet ne jos reikšmė. Artilerija išlieka labai svarbiu aspektu karyboje. Mes tai aiškiai matome karinėje veikloje – netoli mūsų, Ukrainoje, vyksta karas, kurį galime pavadinti artilerijos karu“, – susirinkusiuosius pasveikino krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

 

Apie prieš 100 metų vykusius įvykius bei artilerijos reikšmę šiuolaikinei karybai kalbėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Arvydas Pociūnas. Taip pat savo įžvalgomis pasidalino Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas mjr. Vadimas Jeriominas ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadas plk. ltn. Marijus Jonelis.

 

Renginyje artileristai iššovė simbolines tris salves. Jas dedikavo Tėvynei Lietuvai, Pirmajam Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvio 100-mečiui ir Lietuvos savanoriams.

 

Apie Lietuvos kariuomenės artilerijos istoriją

 

Pirmasis šūvis 1919 m. kovo 28 d. iš patrankos, stovėjusios Milašiūnų kaimo laukuose, buvo paleistas į Deltuvos kleboniją, kurioje tuo metu buvo įsikūręs bolševikų kariuomenės štabas. Sviedinys nesprogo, tačiau paliko išmuštą pėdsaką pastato sienoje ir sujungė miestelio vardą su Lietuvos kariuomenės artilerijos atgimimo istorija. Artilerija de facto tapo visateise Lietuvos kariuomenės pajėgų dalimi. 2013 m. ant senosios klebonijos pastato atidengta memorialinė lenta, kurioje įamžintas pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvis. Pirmojo šūvio tūta vėliau garbingai eksponuota Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

 

Pirmieji artilerijos žingsniai: 1919 m. sausio 1 d. jaunos Lietuvos kariuomenės vadovybė išleido įsakymą suformuoti pirmąją artilerijos bateriją. Prielaidos tam buvo sudarytos netrukus, sausio 6 d. iš vokiečių buvo įsigyti du trofėjiniai rusiški trijų colių lengvieji pabūklai. Vasario ir kovo mėnesiais įkurtas artilerijos pulko štabas, įpusėti kitų planuojamų steigti artilerijos vienetų darbai. Pirmoji baterija, net nebaigus jos formuoti, buvo išsiųsta į frontą. Iki 1920 m. rudens, vykstant karo veiksmams, sudarytos devynios lauko artilerijos baterijos.

 

Artilerija, kaip ir visa kariuomenė buvo atkurta beveik tuščioje vietoje. Karo mokykla, pradėjusi veikti 1919 m. kovo 8 d., po keturių mėnesių išleido pirmąją laidą – 89 karius ir septynis puskarininkius, jie turėjo teisę gauti karininko laipsnį kariuomenės dalyse. Sutrumpintą kursą diktavo karo sąlygos ir karininkų trūkumas. Kariūnai buvo supažindinami ir su patrankomis. Tačiau kursas buvo per trumpas ir jauni artileristai praktinius įgūdžius galutinai ištobulindavo tiesiog fronte.

 

Kovose jauna Lietuvos kariuomenė sėkmingai atrėmė bolševikų, bermontininkų ir želigovskininkų puolimus. Artilerija, kaip reikšminga jėga naudota visais trim Nepriklausomybės kovų etapais.

 

Karių ir technikos kiekybe ženkliai atsilikome nuo priešų. Lietuvos Respublika 1919 m. sausį buvo surinkusi tik 3 000 karių. Tais pačiais metais lapkričio mėnesį Lietuvos kariuomenėje buvo jau apie 25 000 karių (iš jų apie 10 000 savanorių). Kautynėse su bolševikais dalyvavo apie 16 000 mūsų karių, vėliau prieš bermontininkus buvo pasiųsta apie 12 000, kiti tuo laiku buvo palikti priedangoje prieš bolševikus prie Dauguvos ir lietuvių bei lenkų fronte, o likučiai – atsargoje.

 

Kiekybės trūkumą kompensavo tinkamas vadovavimas ir karių patriotinis nusiteikimas. Lietuviai labai vykusiai sugebėjo paskirstyti savo išteklius. Nepriklausomybės kovose kariuomenė manevruodavo sutelktinėmis jėgomis (dažniausiai sustiprintais batalionais) ir energingai puldavo išsibarsčiusius rusų karinius dalinius. Stabdydami kitas priešo pajėgas, visas savo galimas jėgas lietuviai telkdavo prieš trečiąjį priešą. Artilerijos baterijos taip pat buvo sumaniai perdislokuojamos ten, kur labiausiai reikėdavo, o pozicijose efektyviai sąveikaudavo su pėstininkais.

 

Nuotraukos Lietuvos kariuomenės

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media