Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
5
14 15 16
24
25 27 28

 

 

Lietuvos karo akademija – permainų akivaizdoje

2010.11.08
image

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), universitetinė karinė mokymo ir mokslo įstaiga, jau beveik du dešimtmečius rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei, šiuo metu yra permainų kelyje. Permainos visoje šalyje, Lietuvos kariuomenės poreikių pokyčiai, siekis tobulinti karinį mokymą ir mokslą skatina įvertinti šiandienos Lietuvos karininkų rengimą, numatyti veiksmus siekiant atitikti šiandienos reikalavimus.

 

Apie permainas Lietuvos karo akademijoje - pokalbis su Lietuvos karo akademijos viršininku pulkininku Gintaru Bagdonu.

 

Kaip bus reformuojama Lietuvos karo akademija? Ar jau yra kokių nors nutarimų, sprendimų, galbūt atlikta situacijos analizė, įvardytos problemos, numatytos gairės, aiški strategija, aiškūs tikslai? Kokiu keliu pasuks Karo akademija?

 

Planuojama akademijos reforma iš esmės yra susieta su universitetinėmis studijomis. Tam tikri Krašto apsaugos ministerijos vadovybės inicijuoti pertvarkymai Lietuvos karo akademijoje buvo pradėti įgyvendinti dar ankstesnio akademijos viršininko brg. gen. Edvardo Mažeikio. Nuo rugpjūčio 10 dienos įteisinta pertvarkyta Lietuvos karo akademijos struktūra. Siekiant didesnio veiklos efektyvumo buvo panaikinti 52 kariniai ir civiliniai etatai. Tačiau tai tik permainų akademijoje pradžia. Krašto apsaugos ministerijos vadovybės pavedimas reformuoti akademiją yra inicijuotas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Jau nuo birželio mėnesio atliekame situacijos analizę, identifikuojame problemas, ruošiame pertvarkos galimybių studiją. Remdamiesi šio darbo rezultatais, krašto apsaugos ministrei pateikėme siūlymus dėl pertvarkymo. Pagrindinis siūlymas - keisti studijų akademijoje koncepciją, pereinant nuo karininkų rengimo tik kariuomenei ir krašto apsaugos sistemai į absolventų rengimą visai valstybei, orientuojantis į gynybos sritį. Siūlome optimizuoti, t.y. padidinti priimamų kariūnų skaičių, priimant tiek kariūnų, kad užtikrintume universitetinių studijų ir karinio rengimo kokybę, taip pat siekdami padidinti efektyvumą - specialiai dėl pertvarkos nedidinant biudžeto, sumažinti vieno kariūno ir studijuojančiojo ištęstinėse (seniau vadintose neakivaizdinėmis) studijose kaštus, t.y. nustatę optimalų studijuojančiųjų ir dėstytojų bei instruktorių santykį. Tikslius siūlymus ministrei pateiksime atlikę kai kuriuos skaičiavimus. Suskaičiavę pamatėme, kad net ir dvigubai padidinus kariūnų skaičių, vieno kariūno rengimo ir išlaikymo kaštai žymiai atpigtų. Kitaip tariant, turėdami tą pačią mokymo bazę, tiek pat, kaip ir dabar dėstytojų ir instruktorių, taip pat tuos pačius išteklius, galime ruošti gerokai didesnį kariūnų skaičių. Žinome, kad turi egzistuoti ir kariuomenės rezervas, kuris turi būti pajėgus papildyti reguliariąsias pajėgas. Rezerve, be kareivių, taip pat turi būti ir karininkai, vadai. Jei Lietuvos karo akademija padidintų kariūnų skaičių, jų perteklius baigus studijas taptų rezervo karininkais. Visiškai nebūtina visų baigusių akademiją priimti į profesinę karo tarnybą. Pagal poreikį kariuomenė atsirinktų tinkamiausius kandidatus, o likusieji nemokamai gavę išsilavinimą, privalėtų įstatymais nustatytą laiką būti rezerve. Tai vienas iš galimų sprendimo būdų, beje taip yra daroma ir kai kuriose NATO šalyse. Nuo akademijos įkūrimo karininkai buvo rengiami, atsižvelgiant tik į kariuomenės poreikius. Tačiau poreikiams sumažėjus, jau šiais metais iš 42 absolventų 12 buvo išleisti į atsargą.

 

Lietuvos karo akademijoje didžiausios pastangos yra sutelktos į karininkų karjeros ir kvalifikacinius kursus, įskaitant anglų kalbos mokymąsi. Visuose kursuose 2010 metais mokysis apie 1300 klausytojų. Tuo tarpu universitetinėse studijose turime apie 370 studijuojančiųjų, įskaitant ištęstinių bakalaurinių ir magistrinių studijų programose studijuojančius klausytojus. Šiais metais priėmus 27 kariūnus į pirmą kursą, bendras akademijoje studijuojančių kariūnų skaičius sumažėjo iki 180. Būsimieji būrių vadai privalo mokytis vadovauti būriuose, kuopose, turi žinoti bataliono struktūrą. Jei ir toliau mažės kariūnų skaičius, negalėsime sudaryti šių struktūrų, kariūnų karinis rengimas bus nevisavertis. Netgi universitetinių studijų kokybė gali pablogėti, nes būsime priversti mažinti dėstytojų etatus, sumažinti ir taip nedidelį katedrų skaičių. Viena iš universitetinių studijų sąlygų yra akademinio personalo mokslinė veikla, kuriai reikalingas bent minimalus mokslininkų skaičius. Taigi susiklostė tokia situacija, kuomet akademija virsta kursais, tai verčia veikti keičiant aplinkybes - stiprinti universitetines studijas. Priešingu atveju, krašto apsaugos sistema neteks optimaliausios galimybės ugdyti būsimuosius Lietuvos karininkus, taip pat sistema neteks švietimo ir mokslo priemonių, kurios prisideda prie šalies saugumo ir gynybos stiprinimo. Tai nėra mano išankstinė, neįvertina ar šališka nuomonė, šis teiginys pagrįstas išsamia studija, taip pat alternatyvių universitetinėms studijoms variantų analize. Atliekant jau minėtą studiją, išnagrinėjome įvairias galimybes, tarp jų - ir būsimųjų karininkų rengimą kartu su kitais universitetais, t.y. akademijai paliekant tik karinį rengimą, universitetines studijas pavedant kitiems šalies universitetams (pvz., priimant jaunuolius, jau įgijusius universitetinį išsilavinimą).

 

Svarstėme galimybes praplėsti studijų programas, pradedant ruošti kitų šalies statutinių tarnybų pareigūnus. Taip pat buvo remtasi kaimyninių Europos Sąjungos ir NATO šalių patirtimi. Beje, būtina pertvarkos sąlyga - ekonominis efektyvumas ir rezultato kokybė. Šalies ekonominė situacija neleidžia tikėtis akademijos biudžeto padidėjimo, todėl bet kokie pertvarkymai turėtų apsieiti be papildomo finansavimo. Tačiau svarbiausia - stiprinti akademiją, orientuojantis į jos pagrindinę misiją - ruošti profesionalų karininką, stipraus charakterio vadą, kuris vadovaus kariniam vienetui tiek taikos, tiek krizės ar karo sąlygomis, taip pat mūsų absolventas turi būti bendrų pilietinių ir patriotinių vertybių išugdytas lyderis ir plataus išsilavinimo pilietis.

 

Siekiant geriausio akademijos pertvarkos rezultato, siūlomos priemonės yra aptariamos su krašto apsaugos sistemos pareigūnais. Pertvarkos siūlymai taip yra pristatyti kariuomenės vadui, viceministrams, ministerijos kancleriui, apie juos diskutuota su kitų krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės padalinių vadovais.

 

Yra tekę girdėti nuomonių, kad gal neverta kariūnų mokyti civilinės specialybės, o palikti tik karinį rengimą, nes galiausiai gerai neišmokstama nei to, nei to. Kita vertus, galima atsirinkti norinčius, kurie jau įgiję aukštąjį išsilavinimą, jie turėtų išeiti karinio rengimo kursą, po to tinkamiausius priimti į kariuomenę.

 

Esame įvertinę galimybę, kuomet akademija tokiu atveju vadintųsi karininkų kursais, priimtų kitų aukštųjų mokyklų absolventus. Šią alternatyvą pristatėme ministrei kaip netinkamą. Pirmiausia būtų problemų atrenkant tinkamus kandidatus, prarastume galimybę ugdyti būsimus vadus ir lyderius. Abejoju, ar būtų įmanoma atrinkti geriausius ar bent vidutinius absolventus, ar nesudarytume galimybės darbo negavusiesiems civilinėje aplinkoje „darbintis" kariuomenėje? Netgi pritraukus geriausius kandidatus, baigusius kitas aukštąsias mokyklas, dauguma jų neturėtų karininkui būtinų lyderio savybių, tai būtų „civiliai" karininkai. Antra, Krašto apsaugos ministerija atsisakydama universitetinių studijų, prarastų galimybę toliau plėtoti mokslą, orientuotą į gynybinius ir karinius poreikius. Trečia, toks modelis labai nesumažintų būsimų karininkų rengimo kaštų. Universitetinis rengimas yra daug pigesnis, nei karinis, būsimojo karininko rengimas. Studijos kituose universitetuose taip pat kainuoja valstybei, tik jos nebūtų finansuojamos iš gynybos biudžeto. Kariuomenė suinteresuota turėti visapusiškai išugdytą karininką, lyderį, galintį vadovauti kariniam vienetui tiek taikos, tiek krizės ar karo metu. Karo akademija yra įgyvendinusi Jungtinės Karalystės kariuomenės atrankos sistemą, pagal kurią, atrenkant kandidatus, pirmiausia įvertinama stojančiųjų asmeninės savybės, įvertinami jaunuolių vadovavimo gebėjimai, taip pat jų fizinis pasirengimas ir sveikatos būklė, tik po to jaunuoliai dalyvauja konkurse pagal vidurinės mokyklos baigimo rezultatus. Lyderių ruošimas prasideda jau nuo atrankos. Studijos Lietuvos karo akademijoje trunka 4 metus ir susideda iš trijų dalių. Pirmiausiai tai akademinės studijos, kurios trunka 3 su puse metų. Pagal naują programą paskutiniame ketvirtojo kurso semestre kariūnų bazinis karinis rengimas reikalingas būrio vado kvalifikacijai įgyti. Neapsakomai svarbi yra trečioji kariūno rengimo dalis, kuri trunka visus 4 kariūno studijų metus, - tai lyderio ugdymas. Lyderio ugdymas prasideda nuo kasdienės karinės disciplinos, dienotvarkės. Kariūnas - būsimasis vadas - turi išmokti kruopščiai ir tiksliai planuoti savo laiką, žvelgti į viską labai atsakingai. Jau nuo antrojo kurso kariūnai praktiškai vadovauja kariniams vienetams, sudarytiems iš pačių kariūnų, taip pat eina štabo karininkų/specialistų pareigas Kariūnų bataliono štabe. Karo akademijoje kariūnas ugdomas pilietinių-patriotinių vertybių dvasia. Dieną jis pradeda vėliavos pakėlimu ir Lietuvos Respublikos himno giedojimu. Patriotiškai ugdomi kariūnai patys imasi įvairių patriotinių iniciatyvų, organizuoja įvairius patriotinius renginius, ima žiūrėti į pasaulį atsakingo Lietuvos karininko akimis. Pavyzdžiui, Kariūnų garbės kodeksas, kurį pasirašo visi pirmakursiai, yra inicijuotas pačių kariūnų. Įstojęs į pirmąjį kursą 18-19 metų kariūnas yra dar jaunuolis, per visą studijų laikotarpį jis čia subręsta kaip karininkas. Lietuvos karo akademijoje ugdoma valia būti vadu. Drįstu sakyti, kad jokiame kitame universitete šių savybių būsimas karininkas neįgis, kaip ir neturės tam tikrų svarbių karininko ugdymui sąlygų. Kiekvienas kario priesaikos žodis tampa natūralia kasdieninio gyvenimo norma būsimam karininkui. Ištikimybė ir lojalumas savo valstybei, garbės suvokimas ir jos taikymas kasdieninėje savo veikloje. Lyderių ugdymui įgyvendinome platų spektrą įvairių priemonių, kurias naudoja ir Europos Sąjungos, taip pat NATO šalių panašaus pobūdžio mokymo įstaigos. Šios priemonės padeda išugdyti reikiamas būsimųjų karininkų savybes. Tai praktiniai užsiėmimai, tokie kaip sportas, Partizanų atminimo parko tvarkymas, bendradarbiavimas su vaikais su negale, šokių mokymasis, taip pat teoriniai užsiėmimai apie lyderystę, įžymių žmonių, vadovų, svečių iš kitų šalių paskaitos ir kita. Organizuodami trumpus karininkų kursus daugelio šių dalykų netektumėme.

 

Gal geriausia būtų atrinktus jaunuolius siųsti mokytis į karo akademijas užsienyje?

 

Dalį būsimųjų karininkų rengiame užsienyje. Šiuo metu devyni kariūnai studijuoja Jungtinėse Valstijose, tai yra JAV suteikiama parama Lietuvai. Tačiau Lietuva negali parengti visų savo karininkų užsienio šalyse. Pirmiausia dėl finansinės priežasties. Veltui ruošti Lietuvai reikalingus karininkus nesutiktų nei viena Europos Sąjungos ir NATO šalių mokymo įstaiga. Mokslas Vakarų šalyse yra labai brangus, Lietuvos biudžetui tai būtų per didelė našta. Antra, būsimas karininkas turi išmokti mylėti ir gerbti tą šalį, kurią ginti taps jo pareiga, išmokti savo šalies karinių tradicijų. Vakarų šalyse, senosiose demokratijose, būsimieji karininkai ir jauni karininkai mokytis į užsienį paprastai nesiunčiami.

 

Žinoma, karininkus turime parengti būti atvirais kitų šalių kultūroms. Tam yra mainų programa ERASMUS. Bendradarbiaujame su JAV Virdžinijos valstijos kariniu institutu, jų kadetai atvyksta pusmečiui studijuoti pas mus, mūsų kariūnai taip pat vyksta pusmečiui pas juos. Bendradarbiaujame su Danijos sausumos pajėgų karo akademija, tik dėl lėšų trūkumo šiemet šis bendradarbiavimas buvo vienpusis, apsiribojome danų kadetų priėmimu į mūsų akademiją. Trys akademijos kariūnai šiemet dalyvavo Lenkijos Vroclavo karo mokykloje vykusioje Baltijos jūros regiono šalių akademijų delegacijų susitikime. Privalome sudaryti sąlygas kariūnams pažinti pasaulį, susipažinti su kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių karinėmis struktūromis. Tačiau pamatinius dalykus kariūnas turi įgyti čia - Lietuvoje. Manau, kapitono karinį laipsnį užsitarnavę ir vyresnieji karininkai jau turi daug galimybių mokytis įvairiuose koledžuose užsienyje.

 

Kokias civilines specialybes kariūnai įgyja studijuodami Karo akademijoje. Ar akademija suteikia pakankamo lygio šių specialybių žinias?

 

Studijų kokybė šiuo metu yra dar labai gera arba gera. Tai patvirtina tiek Lietuvos tiek Europos Sąjungos institucijų atlikti akademijos programų studijų kokybės vertinimai. Gauname gerų atsiliepimų apie atliekančius praktiką kariūnus. Įstojusieji į magistrantūrą ne akademijoje, puikiai tęsia mokslus civiliniuose universitetuose. Pagaliau jie tampa gerais karininkais, mus pasiekia labai geri atsiliepimai iš dabartinių vadų apie pastaraisiais metais akademiją baigusius karininkus, tai visapusiškai išsilavinę, puikūs vadai.

 

Akademijoje kariūnai studijuoja pagal tris bakalaurines mokymo programas, taip pat yra dvi ištęstinės magistrinių studijų programos - abi priklauso socialinių mokslų sričiai - ir viena ištęstinių bakalaurinių mokslų personalo vadybos specialybės programa. Tarptautinių santykių (politikos mokslų bakalauro kvalifikacija), personalo vadybos programa ir jau „gęstanti" - transporto inžinerijos vadyba, pagal kurią studijuoja tik paskutiniojo kurso kariūnai, yra nuolatinės (dieninės) bakalaurinės programos. Sprendimas „numarinti" minėtą specialybę priimtas prieš keletą metų dėl sumažėjusio kariuomenės karininkų poreikio ir atitinkamai per mažos suteikiamos kvotos. Tačiau, manau, kariuomenės poreikis turėti inžinerinių specialybių karininkų yra pakankamai didelis. Todėl, mano manymu, techninės krypties studijų atsisakyti mes negalime. Taip pat turėtume neužkirsti kelio tapti karininkais tiems vaikams, kurie vidurinėje mokykloje yra labiau linkę prie tiksliųjų mokslų, nei humanitarinių. Mes neturėtume rengti inžinierių ar kitų techninės srities specialistų, turime orientuotis į vadų rengimą, galinčių kvalifikuotai dirbti techninėse srityse. Manau, ateityje rengsime plataus spektro technologijų vadybininkus - plataus techninio, universitetinio išsilavinimo karininkus.

 

Lietuvos karo akademijoje galima pasirinkti magistrines karinės diplomatijos ir žmogiškųjų išteklių vadybos studijas. Pasirinkus ištęstines studijas, atvykstant į sesijas du kartus per metus 5 ar 6 savaitėms, studijuoti nėra lengva, bet tai investicija į save, tai galimybė tobulėti. Akademijos ištęstinių studijų studentams reikalavimai nuo dieninių studijų kituose universitetuose nesiskiria. Turiu pasakyti, kad ne visiems pavyksta suderinti tarnybą, šeimos gyvenimą ir studijas, todėl keletą karininkų teko pašalinti iš akademijos. Neseniai tarptautinė studijų kokybės vertinimo komisija teigiamai įvertino akademijos magistratūros studijų žmogiškųjų išteklių vadybos programą, tuo tarpu karinė diplomatijos programa buvo teigiamai įvertinta kiek seniau nei prieš metus.

 

Nuo šių metų rudens akademijoje ištęstines žmogiškųjų išteklių vadybos bakalauro studijas pasirinko 21 karys (2 kapitonai, likusieji puskarininkiai).

 

Ką galėtumėte papasakoti apie akademijos mokslinę veiklą ir jos perspektyvas?

 

Mokslinė ir pedagoginė veikla turi viena kitą papildyti, nes universitetinė mokymo įstaiga negali orientuotis vien tik į studijas. Akademijoje dėsto mokslininkai, užsiimantys ir moksline tiriamąja veikla. Pertvarkos metu sieksime, kad Karo akademijos mokslinė veikla būtų labiau orientuota į krašto apsaugos sistemos poreikius. Negalime sau leisti vykdyti fundamentalaus mokslo tyrimų vien tik mokslo labui. Tai yra didžiųjų civilinių universitetų užduotis. Mūsų palyginti nedidelei sistemai reikia į jos poreikius orientuotų mokslinių tyrimų.

 

Norėčiau paminėti didelį mokslinį taikomąjį darbą vykdantį Strateginių tyrimų centrą. Kiekvienais metais centras kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu parengia leidinį „Strateginė metinė apžvalga", kitus mokslinius leidinius. Jau keliolika metų Karo istorijos centras leidžia „Karo archyvą", kitas istorines knygas. Reikia nepamiršti ir akademijoje vykdomų socialinių mokslų žmogiškųjų išteklių vadybos tyrimų. Net ir kai kurie krašto apsaugos ministro patvirtinti dokumentai parengti remiantis Karo akademijoje atliktais moksliniais tyrimais. Socialinių mokslų srityje akademijos mokslinė veikla yra pakankamai aukšto lygio. Techninių mokslų tyrimai yra brangesni, reikalauja didelių pastangų. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų techninių sričių mokslininkai sėkmingai bendradarbiauja su kariuomenės Logistikos valdyba ypač transporto ir kuro srityse. Kai kuriuos techninių mokslų tyrimus akademija yra pajėgi atlikti pati, nemažai nuveikta degiųjų medžiagų, kuro, sprogiųjų medžiagų tyrimų srityse, turime potencialą IT  ir kitose srityse. Vykdomi poveikio aplinkai ir triukšmo analizės tyrimai. Didesnių rezultatų, ypač techniniuose moksluose, galime pasiekti bendradarbiaudami su kitomis mokslo įstaigomis.

 

Neseniai, jau įvykusios pertvarkos metu, esamo mokslinio personalo pagrindu Karo akademijoje buvo įkurtas Karo mokslo institutas. Jį sudaro trys centrai - Strateginių tyrimų, Karo istorijos ir Karo technologijų. Šiuo metu institutas dar yra kuriamas. Pagrindinė šio instituto funkcija bus krašto apsaugos sistemos poreikių identifikavimas ir mokslinės veiklos koordinavimas. Institutas mokslinius tyrimus nebūtinai atliks tiesiogiai, ten kur pritrūks akademijos potencialo, bus bendradarbiaujama su kitomis mokslo institucijomis. Lietuvoje įvairios mokslo įstaigos ir iki šiol nemažai dėmesio skyrė kariniam mokslui, tačiau labai trūko koordinavimo, nebuvo tinkamai identifikuoti krašto apsaugos sistemos poreikiai. Norint, kad mokslas tinkamai tarnautų šalies gynybos reikmėms, reikia konkrečiai žinoti, ko reikia šalies gynybos stiprinimui, kad būtų galima kryptingai ir nuosekliai naudoti Lietuvoje turimus mokslo pajėgumus. Bus nustatomas konkretus poreikis ir arba savarankiškai, arba kartu su kitomis mokslo įstaigomis bus įgyvendinami reikalingi moksliniai projektai.

 

Ar akademija dalyvauja, galbūt planuoja dalyvauti, karinėje mainų programoje ERASMUS. Ar tam ji yra pasiruošusi?

 

Karinė Europos Sąjungos mainų programa ERASMUS atsirado neseniai. Tam, kad kariūnai, dėstytojai ir instruktoriai turėtų galimybę dalyvauti šioje programoje, šiuo metu trūksta lėšų. 2011 ar bent 2012 metais mėginsime pasiekti, kad nors minimali veikla šioje srityje prasidėtų. Dalyvauti turime, suprantame tokio projekto svarbą, tačiau galimybių kol kas nėra, esamas biudžetas kol kas to neleidžia. Galiu pažymėti, kad minimalūs mainai su JAV ir Danijos karinėmis mokslo institucijomis vyksta, taip pat šiais metais pagal ERASMUS programą turėjome atvykusius du Lenkijos karininkus iš Varšuvos gynybos universiteto, kurie skaitė akademijos kariūnams paskaitas.

 

Kodėl Karo akademijoje nėra doktorantūros studijų?

 

Yra nustatyti reikalavimai aukštųjų mokyklų doktorantūros studijoms, kurie pagrįsti tam tikru mokslinių darbuotojų skaičiumi. Bendradarbiaujame kuriant jungtines doktorantūros studijas politikos mokslų srityje su Vytauto Didžiojo universitetu ir kitomis aukštosiomis Lietuvos ir užsienio mokyklomis. Ateityje doktorantūros studijos bus svarbios akademijoje.

 

Krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir karius labai domina galimybė studijuoti Karo akademijoje magistrantūroje. Dažnai susiduriama su sunkumais, norint gauti leidimą studijuoti akademijoje. Kokia tvarka, kaip atrenkami kandidatai stoti į magistrantūrą? Į ką reikia kreiptis, norint gauti leidimą studijuoti šioje aukštojoje mokykloje?

 

Pagal nustatytą tvarką leidimą pasirašo krašto apsaugos ministras. Norintis studijuoti magistrantūroje karininkas pagal subordinaciją turi kreiptis į savo vadovybę. Kandidatą, turintį ministro leidimą, atrenka Patariamoji kariuomenės vado komisija. Profesinės karo tarnybos karius, nekarininkus, į ištęstines bakalauro studijas atrenka Nekarininkų karių reikalų svarstymo komisija. Galiausiai Karo akademijoje vyksta konkursas pagal mokslo studijų kriterijus.

 

Ar nėra svarstoma galimybė leisti studijuoti ne karininkams akademijos magistrantūros studijose?

 

Svarstytina galimybė priimti visus profesinės tarnybos karius į bakalauro ir magistro studijas. Nuo šių metų profesinės karo tarnybos kariai nekarininkai turi galimybę rinktis tik bakalauro ištęstinėse studijose. Analizuojama galimybė į magistrines studijas priimti ir civilius krašto apsaugos sistemos darbuotojus, norėtų studijuoti ir kai kurie vidaus reikalų sistemos pareigūnai.

 

Pretenduoti į magistro studijas Karo akademijoje dažnai leidžiama tik kapitono ar aukštesnį laipsnį turintiems karininkams? Galbūt leidus pretenduoti į magistro studijas karininkams, neseniai baigusiems Karo akademiją, būtų pasiekta geresnių rezultatų negu pasirinkus tuos karininkus, kurie jau daugelį metų nieko nesimokė. Konkurso sąlygos pagal konkursinį balą tūrėtų būti vienodos. Civiliniuose universitetuose netaikomas joks panašus skirstymo kriterijus.

 

Sprendimą priima kariuomenės vado sudaryta komisija. Nesame civilinė aukštoji mokykla, finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto. Kariuomenė turi savo poreikius. Civiliniuose universitetuose studijos finansuojamos pagal krepšelių sistemą, ten už studijas dažnai tenka mokėti pačiam studentui. Karo akademijoje studijos yra nemokamos, finansuojamos iš gynybos biudžeto, todėl poreikius nustato ir kandidatus atrenka krašto apsaugos sistemos vadovybė. Priimant į magistrines studijas, laikomasi nuostatos, kad studijuoti turėtų patyrę karininkai. Jauni karininkai turėtų įgyti praktinės patirties daliniuose.

 

Ar galima rinktis magistro studijas Karo akademijoje, jei bakalauro studijos baigtos ne Karo akademijoje ir apskritai ne karinės studijos, o socialinės ir humanitarinės?

 

Galima, jei norintis studijuoti asmuo yra karininkas, kuris turi surinkęs tam tikrų kreditų skaičių. Magistrinių studijų programa iš esmės apima panašius arba tokius pačius mokslo dalykus kaip ir kituose universitetuose.

 

  

Ar ateityje nesirengiama karininkams ir specialistams kompensuoti bakalauro arba magistro studijų civilinėse mokymo įstaigose kainos ar kainos dalies, jei jie pareikštų norą studijuoti kariuomenei reikalingų krypčių dalykus? Klausiančiųjų nuomone, norint parengti gerą specialistą, nepakanka vien trumpalaikių kursų, o Karo akademijos siūlomų studijų spektras pernelyg menkas.

 

 

Tai ne mano kompetencija, apie tai turėtų spręsti krašto apsaugos sistemos vadovybė. Studijos akademijoje yra suderintos su krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės poreikiais.

 

 

Ar yra kokių nors minčių, kaip galėtų veikti karininko karjerą aukštesnis išsilavinimas, pvz. doktorantūra? Ar daktaro mokslinį laipsnį įgijęs karininkas gali tikėtis kažkokių išskirtinių karjeros galimybių?

 

Tai taip pat nėra mano kompetencijos klausimas. Skatinčiau man pavaldų karininką įgyti trečios pakopos išsilavinimą. Akademijai reikia karininkų, įgijusių daktaro laipsnį. Išsilavinę karininkai stiprina krašto apsaugos sistemą. Daugelis karininkų į atsargą išeina jauni, tokie lengvai galėtų įsidarbinti akademijoje, kur prisidėtų plėtojant karo mokslus.

 

Krašto apsaugos sistemos darbuotojas, neseniai išėjęs pagrindinį karinį kursą, orientuotą į KAS valstybės tarnautojus, neatlikusius privalomosios karo tarnybos, klausia: Ar ateityje yra planuojami aukštesnės pakopos kariniai kursai valstybės tarnautojams, kurie leistų lavinti įgytus įgūdžius, nes jo išklausytų kursų trukmė leidžia įgyti būtent tik pagrindines žinias?

 

Rengiame naują Civilių nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų kurso programą. Programa bus išplėsta, tačiau dėl finansų trūkumo, nebus tokia ilga ir išsami, kaip to norėtųsi.

 

Teko girdėti apie suteikiamą galimybę vyresnio amžiaus seržantams ir puskarininkiams studijuoti Karo akademijoje. Gal galite pakomentuoti, ar nurodyti kur galima pasidomėti? 

 

Lietuvos karo akademijoje pasirinkusiems ištęstines studijas nėra amžiaus cenzo. Nuo šių metų rudens liktiniai vadovybės gali būti atrenkami į ištęstines bakalauro studijas. Esant poreikiui, turintis tiesioginių vadų ir ministro leidimą, bet kuris liktinis, seržantas ar puskarininkis gali stoti į akademiją.

 

Kodėl kariūnai gauna t.y. kelis syk mažiau - turintiems iki vienerių metų stažą skaičiuojama 1,0 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), nuo 1 iki 2 metų - 1,7 MGL - nei policijos mokyklos, kuri suteikia tik profesinį išsilavinimą, kursantai (koeficientas 3,7)?

 

Taip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statutas. Negalime lygintis su kito lygmens mokymo institucijomis. Policijos mokykla yra ne aukštoji mokymo įstaiga, jos visai kitos sąlygos ir poreikis. Manau, kad vienam kursantui ji neskiria tiek lėšų, kiek jų skiria Karo akademija. Kituose universitetuose daugelis studentų turi mokėti už mokslą. Karo akademijoje mokslas yra nemokamas. Visi akademijos kariūnai gauna stipendiją, kurios dydis priklauso nuo mokslo rezultatų, bet negali būti mažesnis nei 1MGL. Visi kariūnai yra visiškai išlaikomi valstybės.

 

Ar tikslinga per metus priimti ir ruošti 3 kariūnus aviatorius (kaip yra šiemet)? Gal geriau būtų pasiūlyti bendra tvarka darbą geriausiai baigusiems studijas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute? Pasieniečių mokykla aviatorių nerengia, nors pasienio tarnyba sraigtasparnių turi tek pat, kiek Karinės oro pajėgos.

 

Karinių oro pajėgų (KOP) karininkus rengiame kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institutu (VGTU).

 

VGTU studentai įgyja civilinę specialybę. Mes rengiame karininkus turinčius lyderio, vado savybes. Kandidatus tarnybai KOP atrenkame Akademijoje, taikant tokią pačią atrankos sistemą kaip ir būsimiems Sausumos pajėgų kariūnams [1]. Dalį programos šie kariūnai aviatoriai, kurių skaičius priklausomai nuo poreikio svyruoja nuo 3 iki 7 kiekviename kurse, išklauso VGTU, karines specialybes ir vadų rengimo programą jie gauna LKA. Jei rengtume Oro pajėgų karininkus išimtinai VGTU turėtume civilius darbuotojus, bet ne karininkus.

 

Interviu parengė Karolis ZIKARAS


 


[1] Plačiau: doc. Dr. Vilutienė, V., mjr. Daugirdas, A., „Tik mažesnė dalis kandidatų sugeba įrodyti esą yra pakankamai motyvuoti tapti karininkais", KAM informacinis leidinys „Krašto apsauga", Nr. 20 (195) 2010 10 25 - 2010 11 08, psl. 16.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media