Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
3 4
7 11
13 16 17
22 24
26 27 28 29 30

 

Vytauto Didžiojo karo muziejus lankytojus kviečia į dvi kilnojamąsias parodos

2008.03.06
image

Nuo kovo 3 d. Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia lankytojus į dvi kilnojamąsias parodas: „Širdimi ir siela su kariuomenes” ir „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonai”.

 

Paroda „Širdimi ir siela su kariuomene”

 

Kilnojamojoje parodoje „Širdimi ir siela su kariuomene” eksponuojamos 128 nuotraukų, pasakojančių apie Lietuvos kariuomenės Nepriklausomybės kovas ir vystimąsi taikos metais iki 1940-ųjų, kopijos.

 

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė atkurianti Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Pirmosios Vyriausybės, sudarytos 1918 m. lapkričio 11 d., svarbiausiu uždaviniu tapo kariuomenės, sugebančios atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus, organizavimas. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmasis įsakymas Lietuvos kariuomenei. Ši data laikoma šalies kariuomenės gimtadieniu.

 

Gindama Lietuvos valstybingumą Nepriklausomybės kovų metu, kariuomenė kovojo su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1918–1920 m. žuvo 1444 kariai, šauliai ir partizanai. Šiuo laikotarpiu Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudarė apie 44 tūkst. karių, kurie tarnavo pėstininkų, artilerijos, kavalerijos, aviacijos ir kitose tarnybose. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama pirmojo kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko, didelio pasiryžimo dėka sugebėjo apginti demokratinės respublikos valstybingumą ir įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos paskelbto akto uždavinius.

 

Taikos metais Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota ir modernizuota: apginkluota modernia užsienio ir savos gamybos karo technika bei ginklais. Kintant kariuomenės sudėčiai, buvo suformuoti 9 pėstininkų, 4 artilerijos, 3 kavalerijos, 1 ryšių ir 2 inžinerijos batalionai, karo aviacija, priešlėktuvinės apsaugos, automobilių ir šarvuočių rinktinės, pradėtas kurti karo laivynas. Veikė karo pramonė, buvo parengtas profesionalus karininkų korpusas, kūrėsi naujos kariuomenės formuotės, į gynybos ir paramos kariuomenei veiklą buvo įtraukta visuomenė.

 

Parodą „Širdimi ir siela su kariuomene” planuojama eksponuoti Kauno miesto ir Vilnijos krašto mokyklose bei kariniuose daliniuose.

 

Paroda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonai”

 

Kilnojamojoje parodoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonai” Kauno miesto mokykloms ir kariniams daliniams pristatoma 15 etmonų portretų paroda, bylojanti apie didžiuosius etmonus ir jų nuopelnus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK).

 

LDK etmono pareigybė atsirado XV a. pabaigoje. Etmonas – tai pašauktinės (bajorų) ir algininkų (samdinių) kariuomenės vadas. XV a. pabaigoje etmono pareigybė buvo oficialiai įforminta, nes Lietuvos didysis kunigaikštis, ištobulėjus karybai ir jam tapus Lenkijos karaliumi, nebepajėgė pats vadovauti kariuomenei. XVI a. pr. didžiojo (vyriausiojo) ir rūmų (kiemo arba dvaro), vėliau pavadinto lauko etmonu, teises įtvirtino didysis etmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis. Etmonu tapdavo Vilniaus arba Trakų vaivada, kaštelionas, rečiau LDK kancleris. Didysis etmonas buvo pavaldus LDK didžiajam kunigaikščiui. Nuo XVI a. pr. abu etmonai į šias pareigas būdavo skiriami iki gyvos galvos. Karo metu didysis etmonas buvo vyriausiasis kariuomenės vadas. Lauko etmonas vadovavo algininkų kariuomenei. Lietuvos didysis etmonas buvo Ponų tarybos narys, vėliau – Abiejų Tautų Respublikos Seimo ir Senato narys. Vienais iš labiausiai pasižymėjusių karybos srityje LDK etmonų laikomi didikai Radvilos, Pacai, Jonas Karolis Chodkevičius.

 

Nuo XV a. pab. iki XVIII a. pab. LDK buvo 25 didieji etmonai ir 27 lauko etmonai. LDK etmono pareigybė egzistavo iki 1795 metų.

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.

 

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media