Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
5
14 15 16
24
25 27 28

 

 

Pratybos atskleidė neįprastą kariuomenės funkciją –

2002.07.24
Liepos 24 d. iškilmingu uždarymu baigiasi tarptautinės pratybos RESCUER–MEDCEUR 2002. Karinių jūrų pajėgų štabe įsikūręs Jungtinių pajėgų štabas, kurio didžiąją dalį sudarė JAV ir Lietuvos atstovai, kovojo su stichinėmis nelaimėmis Lietuvoje, simuliuojamomis kompiuteriais. Pagal pratybų scenarijų, apie kurį pradžioje pratybų dalyviai buvo informuoti tik apytikriai, Lietuvoje susiklostė sudėtinga metereologinė situacija, kurios metu didelis kritulių kiekis ir nepalankus vėjas sukėlė masinius potvynius Lietuvos teritorijoje. Ypač nuo potvynių nukentėjo Kauno, Klaipėdos ir Tauragės apskritys.Dėl aiškaus materialinių resursų ir žmonių pajėgų trūkumo civilinė valdžia nesugebėjo viena kovoti su iškilusiomis problemomis. Į kovą su stichija stojo karinės pajėgos, o tuo pačiu LR Vyriausybė kreipėsi tarptautiniais kanalais į užsienio valstybes, prašydama pagalbos kovai su ekstremalios situacijos padariniais.Jungtinių tautų organizacija OCHA, kuruojanti tarptautinės pagalbos teikimą Lietuvai, pasitelkė Baltijos jūroje dislokuotas JAV karines jūrų pajėgas švelninti ekstremalios situacijos padarinius. Atvykę amerikiečiai kartu su Lietuvos kariuomenės padaliniais įkūrė Jungtinį karinių pajėgų valdymo štabą Klaipėdoje.Pratybų dalyviai mokėsi veikti kartu kaip Jungtinis pajėgų štabas, koordinuoti daugianacionalinį civilių ir kariškių darbą likviduojant stichinių nelaimių padarinius.Aktyvios fazės metu viena pavojingiausių situacijų, kurią mokėsi išspręsti pratybų dalyviai – gresiantis Kauno hidroelektrinės griuvimas. Tai galėjo atsitikti dėl tvinstančio Nemuno. Apskaičiuota, kad sugriuvus Kauno HE per 1,5-2 minutes 17,8 metrų aukščio vandens banga pasiektų Petrašiūnus. Per 18 minučių vanduo pasiektų miesto centrą.
Situaciją aitrino naftos išsiliejimas Būtingės terminale, protesto akcijos, "Greenpeace" laivo nuskendimas, tvinstantis Nemunas, gamyklose saugomos pavojingų medžiagų atsargos.
Jungtinės pajėgos gelbėjo Lietuvos gyventojus juos evakuodamos, tiekdamos maistą, suteikdamos medicininę pagalbą, padėdamos civilinėms institucijoms likviduoti nelaimės padarinius.
Ar pasiekti pratybų tikslai?
Pratybų vado pavaduotojas K. Macijauskas sakė, kad pratybų dalyviai mokėsi ne tik vieni iš kitų, bet ir iš klaidų: "Geriau klaidos "ant popieriaus", nei realioje situacijoje". Pratybos unikalios tuo, kad buvo žaidžiama pagal potencialių grėsmių Lietuvai scenarijų. Civilinei valdžiai kovoti su stichijomis padėjo karinės pajėgos, kurios paprastai tokiose situacijose gali sureaguoti greičiausiai. Karinių pajėgų užduotis – greitai sureaguoti, suteikti humanitarinę pagalbą gyventojams, sušvelninti stresinę situaciją ir tuomet vairą perduoti civilinei valdžiai. "JAV karinėms jūrų pajėgoms šios pratybos buvo taip pat labai naudingos, nes jos buvo rengiamos neįprastoje aplinkoje, kur visai kitokia geografinė, geopolitinė situacija, tradicijos – tai apsunkina užduotį, – sakė jūrų kapitonas Kęstutis Macijauskas. – Svarbu peržengti savo nacionalinius ypatumus, suprasti bendrą tikslą – tai buvo viena iš šių pratybų užduočių".
Imituotas potvynis, kuris pasiekė pavojingą ribą buvo- sustabdytas, padėtis stabilizuota, vairas perduotas vietinei valdžiai –krizių valdymo centrui.Lietuvos kariuomenės funkcija – ir gelbėti
"Tai pratybos, kurios atskleidė naują, neįprastą kariuomenės pusę – labiau civilinę", – sakė pratybų vado pavaduotojas Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Kęstutis Macijauskas, kuriam, kaip prisipažino, dar neteko dalyvauti tokio pobūdžio pratybose.
Lietuvoje dar neįprasta manyti, kad viena iš kariuomenės funkcijų – padėti gyventojams stichinių nelaimių metu, tačiau, kaip sakė jūrų kapitonas K. Macijauskas, jau dabar kariniai daliniai skuba į pagalbą, kai to reikia. Šį pavasarį potvynių metu Vakarų apygardos kariai padėjo Šilutės rajono gyventojams, aprūpino juos maistu, teikė kitokią paramą.
Sraigtasparnių įgulos nuolat budi Paieškos ir gelbėjimo postuose Nemirsetoje, esančioje pajūryje, ir Kaune. Jos pasiruošusios operatyviai, bet kuriuo paros metu, gelbėti patekusius į nelaimes žmones. Nuo 1994 m. Karinės oro pajėgos yra išgelbėjusios daug žmonių: jūreivius, audros metu iškritusius iš laivų, Klaipėdos miesto gydytojus, žvejojusius ant ledo lyties Kuršių mariose, taip pat ne kartą yra skubiai nugabenę organus į medicinos įstaigas, nuskraidinę sunkiai susižeidusius žmones.
Pagalba suteikiama ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir užsieniečiams. Kaip pasakojo pratybose dalyvavęs Karinių oro pajėgų majoras Rimas Aksomaitis, kelis JAV ir Latvijos karius, vieną Graikijos pilietį teko skubiai skraidinti į gydymo įstaigas. Budėjusi įgula audros metu nuo jachtos iškėlė 6 vokiečius.1998 m. Lietuvos karinio sraigtasparnio įgula nukentėjusį skraidino į laivą ligoninę COMFORT, ant kurio nutūpti reikia specialaus pasiruošimo. Anot mjr. R. Aksomaičio, net 5 įgulos Lietuvos karinės oro pajėgose turi tokį leidimą.Pasak jūrų kapitono Kęstučio Macijausko, laivynas taip pat turi paruošęs planus, kaip padėti įvairių nelaimių metu: per gaisrus ar, pavyzdžiui, išsiliejus naftai. "Galbūt tie planai nėra tobuli, bet geriau tokie, negu jokių, – sakė K. Macijauskas.– Didėjant galimybėms, keisis ir planai".Šiaurės Rytų korpuso atstovai – taip pat pratybose
Pratybose stebėtojų statusu dalyvavo ir Šiaurės Rytų korpuso, dislokuoto Štetine (Lenkijoje), atstovai. Pulkininkas leitenantas Hanz Kasselman sakė, kad būdami stebėtojais jie tikisi dar daugiau išmokti ir sužinoti. Tai svarbu, kadangi tarp Šiaurės Rytų korpuso užduočių – krizių vadyba bei humanitarinė pagalba ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimas. "Kuo daugiau šalių kartu mokysis, tuo jie efektyviau bendradarbiaus likviduodami iškilusių stichinių nelaimių padarinius, – sakė plk. ltn. Hanz Kasselmann.–Jei Baltijos šalys po NATO viršūnių susitikimo Prahoje bus priimtos į NATO, tikėtina, kad Lietuva, Latvija ir Estija bus integruojamos į šį korpusą".Realių stichinių nelaimių atveju Lietuvos gyventojai sulauktų pagalbos
Šių imituotų stichinių nelaimių metu Lietuvos gyventojai sulaukė pagalbos iš Jungtinių pajėgų štabo. Ar galima to tikėtis ir realių nelaimių atveju?
Pratybų vado pavaduotojas jūrų kapitonas Kęstutis Macijauskas sakė, kad tai – realu. Lietuva yra pasirašiusi sutarčių su JT, ES – jų galėtų prašyti pagalbos. Pratybose tai buvo išbandyta simuliuojamais kompiuterių žaidimais. Jungtinių pajėgų štabas dirbo 3 dienas su konkrečiais uždaviniais ir visus juos įvykdė. Lietuvos gyventojai gali tikėtis pagalbos, ištikus stichinei nelaimei.
Pratybose be JAV ir Lietuvos dalyvavo atstovai iš Baltarusijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos. Kartu su karinėmis pajėgomis dalyvavo ir nevyriausybinių bei kitų civilinių organizacijų atstovai iš Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų, Jūrų paieškos ir gelbėjimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos chemijos įmonių asociacijos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija.Lietuvoje vykusios pratybos – tik viena RESCUER–MEDCEUR 2002 dalis. Latvijoje pratybose SAREX buvo mokomasi jūrų paieškos ir gelbėjimo, povandeninių darbų. Estijoje MEDCEUR mokytasi katastrofų medicinos pagal įvairius ekstremalių situacijų scenarijus.
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media