Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
2 5
13
14 15 17 19
21 23 24 26
29 30 31 3

 

Karo akademijos ir karo muziejaus simbiozė

2001.11.22
Karo akademijos ir karo muziejaus simbiozėLapkričio 21 d. l. e. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pareigas plk. ltn. Arūnas Dudavičius ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Juozapas Jurevičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Napoleonas yra pasakęs, kad būsimasis karininkas pirmiausia turi mokytis ne karo mokslų, o karo istorijos.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje būsimieji Lietuvos kariuomenės karininkai studijuoja ir viena, ir kita.Nepaisant to, kad Vytauto Didžiojo karo muziejus pavaldus Kultūros ministerijai , o Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – Krašto apsaugos ministerijai, šių institucijų glaudus bendradarbiavimas tęsiasi nuo pat Lietuvos atgimimo.Vaizdžiai tariant, Karo akademija kaip krašto apsaugos sistemos dalis yra ir muziejaus dalis - Lietuvos kariuomenės istorijos kūrėja. Ir galbūt ateis laikas, kada Karo akademijos absolventų nuopelnai atsispindės tarp šio garbingo 80-metį atšventusio muziejaus eksponatų.
Šiandien kariūnai yra nuolatiniai muziejaus lankytojai.
Nuo archeologinio kirvuko iki taikdarių misijosEdukacine prasme Vytauto Didžiojo muziejus yra labai vertingas visiems norintiems giliau pažinti gimtąjį kraštą, išsamiau sužinoti apie lietuvių karių kovas, ginkluotę, tradicijas.
Vien Archeologijos skyriuje sukaupta 45 000 eksponatų. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karybos istorijos skyrius tyrinėja 13-18 a. LDK karybos problemas. Čia kariūnai gali daug sužinoti apie kaimyninių valstybių ginkluotąsias pajėgas ir karybos būdus. Karybos istorijos skyrius apima laikotarpį nuo 1795 iki 1940m. Ypatingai didelis dėmesys skirtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio istorijai.
Naujausių laikų karybos istorijos skyrius, nagrinėjantis laikotarpį nuo 1940 iki 1990m., renka eksponatus apie tarpukario karininkus ir karius po okupacijų, apie 20 a. karių dalyvius.
Žuvo, kad gyventume laisvi1998 m lapkričio 23 d. minint Lietuvos kariuomenės 80-metį Vytauto Didžiojo muziejuje buvo atkurta Žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta, kuri pirmą kartą buvo atidaryta 1938 m.Šioje įspūdingoje salėje galima pamatyti maždaug 600 aukso raidėmis baltame marmure įrašytų pavardžių. Tai 1918-1923 m nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, lenkus ir bermontininkus žuvę karininkai, puskarininkiai, kariai, šauliai ir partizanai. Sutarties pasirašymo dalyviai čia rado ir Karo mokyklos kariūno Vinco Stašelio pavardę.
Lietuviai prievartinėje tarnyboje sovietinėje kariuomenėje
Istorikė Rūta Balynienė svečiams iš Lietuvos karo akademijos parodė unikalią tik prieš porą savaičių atidarytą parodą. Tai jos trejų metų darbas. Vytauto Didžiojo muziejui pavyko surinkti 1700 sovietinėje kariuomenėje žuvusių Lietuvių jaunuolių bylų. Yra sukaupta ir 2,5 tūkstančio sužalotųju dokumentų.
Tarnyba okupacinėje kariuomenėje 1945-1991 m. – vienas iš tamsiausių Lietuvos istorijos puslapių. Tai atspindi ir paroda, paliekanti lankytojams gana slogų įspūdį. Čia ir nusižudžiusiųjų priešmirtiniai laiškai, ir didžiausių tragedijų kariniame jūrų laivyne atspindžiai, ir išniekinta Lietuvos vėliava.
Yra vienas unikalus eksponatas - muziejaus direktoriaus brolio plk. Vytauto Jurevičiaus (1931-2001) Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklas.
Čia galima pamatyti ir Karo akademijos absolvento, žuvusio taikos įgyvendinimo misijoje 1996m., vyr. ltn. Normundo Valterio pomirtinius apdovanojimus.
Karo istorijos tyrinėjimai Karo akademijos Mokslo centreŠiais metais Lietuvos karo akademijoje buvo įsteigtas Mokslo centras, kuriame tarp įvairių krypčių darbų bus tyrinėjama ir karo istorija.
Pasak Karybos istorijos skyriaus vedėjo Arvydo Pociūno, Lietuvoje karo istorijos tyrinėjimams skiriama labai mažai dėmesio. Vargiai galėtume priskaičiuoti bent dešimtį rimtai šioje srityje dirbančių mokslininkų. Visai kitaip yra pas kolegas lenkus, kurie kruopščiai dirbdami sugebėjo nemažai lemtingų istorinių situacijų pakreipti sau naudinga linkme.
Karo akademijos viršininko pavaduotojo mokslui ir studijoms dr. Prano Jankausko teigimu, nėra gerai, kad iki šiol neturime Lietuvos karybos istorijos. Parengti daugiatomį veikalą turėtų būti ir vienas Lietuvos karo akademijos Mokslo centro uždavinių. Muziejuje dirbantys mokslininkai sakė viliąsi, kad kada nors Akademijoje bus ir Karo istorijos katedra.
Kęstučio Dijoko nuotr.
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media