Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
3 4 5
7 9 10 12
14 18 19 20
21 24 27
28 29 31 3

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatomas katalogas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“

2019.01.09
image

2019-ieji – Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metai prasideda Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatomu Edvino Vaidoto katalogu „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ sausio 10 d. 15.00 val. Leidinys skirtas pagerbti žuvusiuosius Lietuvos Nepriklausomybės kovose 1919-1923 m.

 

„Lietuvos Nepriklausomybės kovos yra svarbus Lietuvos ir jos kariuomenės istorijos etapas. Kovos įrodė, kad pradėta kurti Lietuvos kariuomenė yra pajėgi atremti bet kokį agresorių, net ir daug stipresnį. Dėka savanorių ir karių, ryžtingai stojusių ginti savo Tėvynės, Lietuva išsaugojo Nepriklausomybę. Visi šie kovotojai, ypač paaukoję savo gyvybes, verti mūsų pagarbos ir atminimo“, – sako istorikė Lina Kasparaitė Balaišė.

 

Valstybės kūrėjams ir laisvės gynėjams skirtame kataloge „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pateikiami paminklai, stogastulpiai, koplytėlės bei kryžiai, kurie buvo pastatyti 1919–1923 m. žuvusiesiems kovose. Kartu yra senosios (XX a. 3–10 deš.) ir naujosios (2016–2018 m.) paminklų nuotraukos bei tekstinė informacija, koordinatės. Vienas iš esminių šio leidinio tikslų – siekti, kad visi galėtų šias atmintinas vietas aplankyti, o kartu geriau pažintų savo kraštą, jo istoriją.

 

Pagrindinę katalogo vaizdinės medžiagos dalį sudaro Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi negatyvai bei fotografijos.

 

Fotografijomis leidinį taip pat praturtino: Biržų krašto muziejus Sėla, Jonavos krašto muziejus, Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, Kretingos muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prienų krašto muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Šiaulių Aušros muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus, Utenos kraštotyros muziejus, Zarasų krašto muziejus, Šėtos gimnazija, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, Lapių pagrindinė mokykla, pavieniai Lietuvos istorijos entuziastai ir patriotiški piliečiai.

 

Katalogą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ bus galima įsigyti renginio metu.

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. yra paskelbęs Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.

 

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi Lietuvos Nepriklausomybės kovų minėjimo 2019 metais planą. Jame numatytos įvairios įamžinimo ir pagerbimo priemonės, tarp kurių yra ir pirmojo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvio minėjimas Deltuvoje (Ukmergės r.), Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais rekonstrukcija bei kitų Nepriklausomybės kovų minėjimas įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Taip pat Taučiūnuose (Kėdainių r.) numatoma sutvarkyti pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietą, parengti ir išleisti kelionių po Laisvės kovų ir karinio paveldo vietas vadovą. 2019 m. planuojama atidaryti stacionarias parodas „Amžių kovoję-laisvę laimėjom“ ir „Lietuvos karo aviacijai – 100“ bei parengti edukacinę programą moksleiviams „Lietuvos Nepriklausomybės kovos“.

 

To meto situacija privertė suvokti, kad be savos kariuomenės Lietuva valstybingumo neišsaugos. 1918 m. pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos – lapkričio 23 dieną tuometinis krašto apsaugos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba.

 

1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir želigovskininkų siekius prijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.

 

Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje“. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m. kovo 5 d., iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.

 

Lietuvai nepavyko išvengti teritorinių praradimų, tačiau Lietuvos valstybingumas buvo išsaugotas. Lietuvos kariuomenė suvaidino lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę – kiek mūsų kariai apgynė žemės, tiek jos ir liko Lietuvos valstybėje. Tik apsigynus nuo visų priešų, ketinusių užgrobti Lietuvos žemę, atėjo diplomatinis Lietuvos valstybingumo pripažinimas.

 

Kontaktinis asmuo: Dovilė Andrijauskaitė, 8679 31558

 

Nuotraukose katalogo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ iliustracijos

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media