Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
29 2 4
10 11 12
17 18
20 23 24 25
27 29 30

 

Seime pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“

2010.07.07
image


 

Liepos 2 d., skambant renesanso muzikos ansamblio „Hansanova“ autentiškais styginiais instrumentais atliekamiems gotikos ir renesanso epochos kūriniams, Seimo parodų galerijoje buvo pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“.


Pristatyme dalyvavęs Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis pabrėžė, kad visi ekspozicijoje rodomi eksponatai yra iš muziejaus fondų, surinkti per archeologinius kasinėjimus Kauno mieste bei rajone. Dėkodamas už Vandos ir Vytauto Šliūpų muziejui padovanotą ir parodoje eksponuojamą Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslo „Žalgirio mūšis“ siuvinėtą kopiją, muziejaus direktorius garbiam svečiui padovanojo jo tėvo – tarpukariu garsaus gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro, aušrininko, lietuvių spaudos ir politinio veikėjo – dr. Jono Šliūpo paveikslo kopiją.


Parodą renginio dalyviams pristačiusio Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociūno teigimu, to meto lietuvių kario ginkluotė beveik nesiskyrė nuo kaimynų – buvome lygiaverčiai priešui. Ir tais laikais ginklai buvo labai brangūs – lakštiniai plieniniai šarvai kainavo 45 karves arba 15 kumelių. Šiandienos mastais tai būtų automobilio „Rolls Royce“ vertė. Dažnai keisti juos galėjo tik karalius, valdovas arba jo svita. Atlikus rekonstrukciją, paneigti ankstesni mitai. Pasak istoriko, pradžioje buvo rašoma, kad lietuviai Žalgirio mūšyje buvo prastai ginkluoti, kone nuogi, apsidangstę tik su kailiais. Pastaruosius 50–70 metų buvo rašoma, kad Lietuvos kariuomenė buvo neblogai ginkluota. A.Pociūnas teigė, kad, kryžiuočių ginkluotė buvo tokia pat, kaip ir lietuvių bei lenkų, tik nedidelė dalis kryžiuočių riterių ir kviestinių karių vilkėjo ištisus lakštinius šarvus. Žalgirio mūšyje priekinėse linijose puolusių kryžiuočių ginkluotės ir šarvuotės svoris buvo apie 40 kg, žirgų – apie 600–700 kg. Visa svorio, jėgos koncentracija – į ietį. Su tokia jėga jie būtų persmeigę po du tris mūsų karius. Tiesa, mūsiškių šarvai ir ginkluotė galėjo sudaryti apie 30 kg, o žemaitukai ir kiti žirgai svėrė 400–500 kg, tačiau mes buvome manevringesni. Žalgirio mūšio kovos baigtį nulėmė lietuvių manevras – kariai imitavo bėgimą, tačiau vėliavos nė vienas nepametė, tai rodo, kad atsitraukimas buvo organizuotas. Jei mūsų kariuomenė būtų negrįžusi į mūšį, būtų likę kovoti lenkai su vokiečiais. Galima tik spėlioti, ar Lenkijos kariuomenė būtų galėjusi nugalėti kryžiuočius. Jei taip – tada kryžiuočiai būtų tvarkingai atsitraukę ir jų kariuomenė nebūtų sunaikinta, o besitraukdami, jie būtų papildę Ordino pilių įgulas. Tada nežinai, kaip būtų pasibaigęs karas. Tačiau, kai Lietuvos kariuomenė grįžo ir puslankiu apsupo kryžiuočius, įvyko lemiamas lūžis ir priešų kariauna pradėjo paniškai bėgti iš mūšio lauko... .


Doc. dr. Romas Batūra, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos lektorius ir Karo istorijos centro vyr. mokslo darbuotojas, pristatė žemėlapį „Lietuvos laisvės kovų vietos“, skirtą Žalgirio pergalei 600 ir Durbės pergalei 750. Vėliau, skambant viduramžių muzikai, renginio dalyviai apžiūrėjo parodas.


Renginyje liepos 2 d. Seime taip pat buvo pristatyta Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus surengto vaikų ir jaunimo kūrybos konkurso „Žalgirio mūšiui – 600“ laureatų kūrybos darbų paroda ir apdovanoti parodos nugalėtojai. Pirmąją vietą vertinimo komisija skyrė ir Seimo Pirmininkės įsteigtu prizu „Žalgirio mūšiui – 600“ apdovanojo Gediminą Lukošių, kurį įteikė Seimo kancleris Jonas Mileris. Antroji vieta skirta Povilui Valteriui. Jaunajam dailininkui prizą skyrė ir įteikė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis. Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės vardu buvo apdovanota trečiosios vietos laimėtoja Austė Gečaitė. Pagal amžiaus grupes atrinkti geriausi darbai eksponuojami Seimo parodų galerijoje, konkurso nugalėtojai ir jų mokytojai buvo apdovanoti prizais, piešiniai bus išspausdinti specialiame žurnalo „Seimo kronika“ numeryje, paroda taip pat bus pristatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų nacionalinio muziejaus lankytojams.


Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2010-uosius paskelbė Žalgirio mūšio metais.

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“ Seimo parodų galerijoje veiks iki š. m. liepos 10 d. Dėl parodos lankymosi prašome kreiptis į Seimo Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus atstovę Neringą Motiejūnaitę, tel. 8-5 239 62 074 arba Liną Žilytę, tel. 85 239 62 01.

 

Minint Žalgirio mūšio metines Seimo I rūmų fojė eksponuojama Mykolo Šeduikio paveikslo „Žalgirio mūšis" reprodukcija. Kūrybinis dailininko istorinių drobių ir portretų palikimas šiuo metu restauruojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir rugsėjo 6-20 d. bus pristatytas visuomenei parodoje Seimo II rūmų galerijoje.

Seimo II rūmų parodų galerijoje eksponuojama dailininkės Laimos Kriukelienės tapybos paroda, skirta Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui. Pagrindinis kūrinys ekspozicijoje – darbas „Žalgirio mūšis“ (170x300 cm, aliejus, drobė, 2009-2010 m.). Paroda bus pristatyta liepos 14 d., trečiadienį, 14 val.

 

Informacaija ir nuotraukos Reginos Rajeckienės, VDKM Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėjos.

 

Nuotraukos:

- Titulinė: ekspozicijos Seime fragmentas.
- Parodos organizatoriai (iš kairės į dešinę) VDKM Archeologijos skyriaus vedėja K. Rickevičiūtė, Fondų apskaitos ir apsaugos vyr. saugotoja J. Karosevičiūtė, VDKM direktorius plk. ltn. G. Surgailis, VDKM direktoriaus pavaduotojas, parodos kuratorius A. Pociūnas.
- Vytautas Šliūpas su padovanota savo tėvo dr. Jono Šliūpo paveikslo kopija.
- Muzikos ansamblis „Hansanova" atliko gotikos ir renesanso epochos kūrinius.

 

 

2012-07-04 09:44

uzbyufgpe

FRpkRq , [url=http://qetcwcqdlsgn.com/]qetcwcqdlsgn[/url], [link=http://xkcwnmzmrrjn.com/]xkcwnmzmrrjn[/link], http://bobssbhcwycm.com/
2012-07-04 03:49

rluzoez

R6Pesw erygkzbnxyle
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media