Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
3
7
22 24 25
27 28 2

 

Lietuva svarstys galimybę siųsti į Afganistaną daugiau karių, civilinių atstovų

2018.11.05
image

Kandaharas, lapkričio 5 d. (BNS). Lietuva svarstys galimybes siųsti į šią šalį daugiau karių ir skirti atstovų į civilinį biurą, sako Afganistane viešintis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

 

Ministras BNS pranešė, kad Lietuva neseniai sulaukė prašymo padidinti savo karinį kontingentą Afganistane.

 

„Per pajėgų generavimo procesą gana neseniai buvo prašymas sutelkti didesnius pajėgumus“, – sakė R. Karoblis.

 

„Tai jeigu tas galioja, ieškosime tų pajėgumų ir nepaisant tam tikrų mūsų apribojimų, (...) mes tikrai esame pasirengę svarstyti šį klausimą“, – pridūrė jis.

 

NATO misijoje Afganistane „Tvirta parama“, skirtoje apmokyti vietos pajėgas, šiuo metu tarnauja apie 50 Lietuvos karių. Toks skaičius įrašytas ir Seimo suteiktame mandate, galiojančiame iki 2020 metų. Apie 30 karių yra iš Kandahare tarnaujančių Specialiųjų operacijų pajėgų. Šalyje taip pat yra Lietuvos štabo karininkų, karo policininkų, logistų ir oro pajėgų karių.

 

Pasak ministro, esant poreikiui, dėl didesnio Lietuvos karių skaičiaus Afganistane tikriausiai bus sprendžiama artėjant 2020-iesiems, Seimo nebus prašoma pakeisti dabartinių įgaliojimų.

 

„Susitikimų metu ne kartą išgirdome, kad Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių sugrįžimas į Afganistaną yra milžiniška sėkmė, jų buvimas yra labai matomas ir puikiai vertinamas, o jų atnešama vertė kelis kartus pranoksta tai, ko galėtum tikėtis iš tokio karių skaičiaus“, – kalbėjo R. Karoblis.

 

„Šiandien turime apie 3 tūkst. Lietuvos karių, praėjusių Afganistano pamoką, kartu sudėjus. Tai yra didžiulė paspirtis kariuomenei, kvalifikacijos ir stiprybės ugdymas“, – pridūrė jis.

 

Spręs dėl civilinio atstovo

 

R. Karoblis taip pat pranešė Kabule aptaręs galimybes į Afganistaną skirti civilinį Lietuvos atstovą.

 

Toks atstovas galėtų būti skiriamas į NATO vyriausiojo civilinio atstovo Afganistane Corneliaus Zimmermanno (Kornelijaus Cimermano) komandą.

 

„Apie tokią galimybę buvo užsiminta, apie galimą poreikį prisidėti prie tos pačios civilinės misijos su savo pajėgumais“, – po susitikimo su C. Zimmermannu sakė ministras.

 

Vyriausiasis civilinis atstovas oficialiai atstovauja NATO politinei vadovybei Afganistane.

 

Jis palaiko ryšius su Afganistano vyriausybe, pilietine visuomene, tarptautinės bendruomenės ir kaimyninių šalių atstovais.

 

Lietuva yra turėjusi savo civilinę misiją Afganistane, kai vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei 2005–2013 metais.

„Grįžę į Lietuvą tęsime pokalbius apie tai su kolegomis iš Užsienio reikalų ministerijos“, – teigė R. Karoblis.

 

„Atsargiai optimistinės“ nuotaikos

 

Po susitikimų su NATO misijos vadovybe krašto apsaugos ministras tvirtino, kad nuotaikos dėl padėties Afganistane yra „atsargiai optimistinės“, pirmiausia – dėl pirmą kartą savarankiškai pačių afganistaniečių surengtų parlamento rinkimų spalį.

 

Šis balsavimas laikomas svarbiu išbandymu Afganistanui prieš prezidento rinkimus kitąmet.

 

Vis dėlto parlamento rinkimus lydėjo Talibano kovotojų smurtas, o šie konflikto Afganistane metai yra kruviniausi nuo JAV įsiveržimo pradžios 2001-aisiais.

 

„Galime sakyti, kad (parlamento rinkimai – BNS) tai pirmas gana sėkmingai pasiektas etapas“, – sakė R. Karoblis.

„Visi pripažįsta, kad ta pažanga Afganistane yra, palyginti ir su situacija prieš gerą dešimtmetį. Pasibaigus NATO kovinei misijai prieš keletą metų tas Afganistano transformacijos procesas kad ir lėtai, kad ir su problemomis, jis vyksta“, – pridūrė jis.

 

Vis dėlto saugumo situacija šalyje lieka itin įtempta.

 

Afganistano saugumo pajėgoms dėl didelio aukų skaičiaus, dezertyravimo ir korupcijos sunkiai sekasi atremti sukilėlių puolimą.

 

Krašto apsaugos ministras sakė, kad Afganistano kariuomenė ir policija šiandien „be didesnės paramos, kai kuriais atvejais gali savarankiškai vykdyti veiksmus“.

 

„Tai rodo tam tikrą brandumo lygį ir tai rodo, kad tos kurtos Afganistano struktūros gali veikti“, – kalbėjo R. Karoblis.

NATO sąjungininkus sukrėtė prieš pusantros savaitės talibų įvykdytas įtakingo Kandaharo policijos viršininko nužudymas ir JAV kario žūtis šeštadienį Aljanso bazėje Kabule.

 

Sekmadienį Talibano kovotojai užėmė karinę bazę Urozgano provincijoje, kur dislokuota Afganistano kariuomenė ir policija.

 

Suintensyvėjusi talibų agresija laikoma sukilėlių bandymu stiprinti savo derybines pozicijas su JAV.

 

„Tas suaktyvėjimas gali būti kaip atsakas į tuos teigiamus Afganistano vyriausybės poslinkius“, – sakė ministras.

 

 

 

JAV kario žūtis keičia R. Karoblio vizito Afganistane planus

 

Kabulas, lapkričio 4 d. (BNS). Jungtinių Valstijų kario žūtis Kabule kiek sujaukė Afganistane viešinčio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio vizito planus.

 

Sekmadienį planuotas R. Karoblio susitikimas su Afganistano gynybos ministru generolu leitenantu Tariqu Shahu Bahrami (Tariku Šahu Bahramiu) buvo atšaukas, BNS informavo jo atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė.

 

Tuo metu šeštadienį Bagrame vykęs susitikimas su NATO specialiųjų operacijų komponento vadovybe buvo kitos sudėties, nei planuota.

 

R. Karoblio darbotvarkė pakito, kai NATO bazėje Kabule šeštadienį buvo nušautas JAV karys. Dar vienas amerikiečių karys buvo sužeistas.

 

Aljansas teigia, kad ugnį į amerikiečius atidengė Afganistano karys, jis buvo nukautas.

 

Talibano sukilėliai prisiėmė atsakomybę už prieš kelias savaites įvykusį išpuolį Kandahare, kur žuvo įtakingas vietos policijos viršininkas ir buvo sužeistas JAV generolas.

 

Herato provincijoje talibai neseniai nušovė vieną ir sužeidė du NATO karius iš Čekijos.

 

Krašto apsaugos ministras Afganistane vėliau susitiks su Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų kariais Kandahare. Jis taip pat vyks į Heratą, kur lankys ten tarnaujančius lietuvius.

 

Iš viso Afganistane tarnauja apie 50 Lietuvos karių.

 

NATO misijoje „Tvirta parama“, skirtoje apmokyti Afganistano vietines pajėgas, tarnauja maždaug 16 tūkst. karių iš 39 valstybių.

 

 

Krašto apsaugos ministras atvyko į smurto krečiamą Afganistaną 

 

Bagramas, lapkričio 3 d. (BNS). Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šeštadienį atvyko į Afganistaną, kur aplankys Lietuvos karius ir susitiks su NATO misijos vadovybe.

 

Apie vizitą dėl saugumo iš anksto nebuvo skelbta.

 

Ministras BNS sakė vizito metu norintis susipažinti su Lietuvos karių poreikiais, saugumo situacija Afganistane ir sąjungininkų lūkesčiais dėl šalies indėlio į misiją.

 

„Žinome NATO svarbą mūsų regionui, bet turime patys įnešti savo indėlį kitur“, – teigė R. Karoblis.

 

Afganistane šiuo metu yra apie 50 Lietuvos karių.

 

Maždaug trisdešimt Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų karių tarnauja pietinėje šalies dalyje esančiame Kandahare. Po trejų metų pertraukos jie į Afganistaną atvyko šiemet balandį. 

 

Afganistane taip pat yra štabo karininkų, karo policininkų, logistų ir oro pajėgų karių.

 

Šiemet karinė operacija Afganistane Lietuvai kainuos 1,1 mln. eurų, o kitąmet ši suma išaugs iki dviejų milijonų.

Pasak R. Karoblio, tai daugiausiai susiję su tuo, kad Lietuvos karių kontingentas Afganistane Specialiųjų operacijų pajėgomis pasipildė tik įpusėjus šiems metams, o iki tol šalyje tarnavo mažiau lietuvių.

 

 Iš viso NATO misijoje „Tvirta parama“, skirtoje apmokyti Afganistano vietines pajėgas, tarnauja maždaug 16 tūkst. karių iš 39 valstybių.

 

„Nestabiliai stabilu“

  

Lietuvos kariai tarnauja Afganistane tvyrant įtemptai saugumo situacijai.

 

Kariuomenės Gynybos štabo pažymoje rašoma, kad 2018 metais Afganistane žuvo 20 tūkst. abiejų pusių kovotojų ir taikių gyventojų – tai yra kruviniausi metai nuo NATO kovinės operacijos pradžios 2001-aisiais.

 

Stebėtojai teigia, kad kai kuriuose rajonuose padėtis prastėja, išpuolių dažnėja tose provincijose, kur anksčiau buvo santykinai ramu.

 

Lenkijos ambasadoriumi Afganistane 2006–2014 metais dirbęs atsargos pulkininkas Piotras Lukasiewiczius (Piotras Lukaševičius) sako, kad aukų skaičiai rodo, jog „situacija išlieka nestabiliai stabili“.

 

„Tai gali skambėti žiauriai ir niūriai, bet aš manau, kad šie aukų skaičiai nieko nereiškia, – sakė buvęs karininkas. – Kiekvienais metais civilių ir Afganistano kariuomenės bei policijos aukų skaičius augo“.

 

Afganistano saugumo pajėgoms dėl didelio aukų skaičiaus, dezertyravimo ir korupcijos sunkiai sekasi atremti sukilėlių puolimą.

 

„Vienintelis svarbus klausimas Afganistane – kas laimi? Po beveik 18 metų nuo JAV įsiveržimo mes vis dar negalime to pasakyti“, – kalbėjo P. Lukasiewiczius.

 

Talibanas prisiėmė atsakomybę už neseniai įvykusius išpuolius, kai nukritus sraigtasparniui žuvo 25 aukšto rango Afganistano kariškiai. Prieš pusantros savaitės talibai nukovė Kandaharo policijos viršininką ir sužeidė Jungtinių Valstijų generolą, taip pat nužudė NATO karį iš Čekijos.

 

Didelė dalis pastarųjų mėnesių atakų yra susijusios su Afganistane rugsėjo pabaigoje vykusiais parlamento rinkimais, kurie laikomi svarbia repeticija prieš 2019 metų prezidento rinkimus.

 

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorės Ievos Koreivaitės, šie rinkimai vyks augant nepasitenkinimui prezidentu Ashrafu Ghani (Ašrafu Ganiu), dėjusiu per mažai pastangų suvienyti Afganistano tautas ir gentis.

 

„Talibai prezidentą A. Ghani mato apskritai kaip atmestiną, bet yra ir daugybė kitų opozicinių grupių, kurios nemato jo kaip organiško vadovo, vienijančio šalį“, – BNS sakė I. Koreivaitė.

 

Afganistane veikia ir grupuotė „Islamo valstybė“, daugiausiai besitaikanti į civilius šiitus.

 

Laukia derybos

  

Suintensyvėjusi Talibano agresija taip pat laikoma šios grupuotės bandymu stiprinti savo derybines pozicijas derybose su JAV, o nuo jų rezultato gali priklausyti, kiek Afganistane dar bus reikalingi lietuviai.

 

Talibano atstovai pastaraisiais mėnesiais mažiausiai du kartus Katare buvo susitikę su JAV pareigūnais. Vašingtonas neseniai paskyrė patyrusį diplomatą Zalmay Khalilzadą (Zalmajų Chalilzadą) specialiuoju pasiuntiniu Afganistane.

Sukilėlių grupuotė jau seniai tvirtina, jog norėtų derėtis tik su JAV, bet Vašingtonas visada reikalavo, kad procese dalyvautų ir Afganistano valdžia.

 

Pasak ekspertų, derybos potencialiai vyktų dėl užsienio pajėgų išvedimo, naujų rinkimų, politinių įgaliojimų suteikimo Talibanui, o sukilėliai savo ruožtu galėtų žadėti nesuteikti prieglobsčio įtariamiesiems terorizmu ir padėti mažinti „Islamo valstybės“ įtaką Afganistane.

 

2001 metais JAV į Afganistaną įsiveržė, kai apkaltino talibus dangstant rugsėjo 11-ąją atakas Amerikoje įvykdžiusius „Al-Qaeda“ kovotojus ir jų lyderį Osamą bin Ladeną.

 

„Derybose tikriausiai bus siekiama, kad nesusikurtų tokia pati situacija, kaip buvo prieš 2001 metų invaziją. Norima, kad Talibanui stiprėjant, nesusikurtų JAV nesaugi situacija“, – sakė I. Koreivaitė.

 

P. Lukasiewiczius sakė, kad derybos pirmiausia turėtų vykti dėl paliaubų, kurių pasiekti vis nepavyksta.

 

Pastarasis toks bandymas žlugo rugpjūtį paliaubas paskelbus prezidentui, tačiau talibai pasiūlymą atmetė ir pareiškė, kad taikos Afganistane nebus tol, kol tęsis „užsieniečių okupacija“.

 

Kada baigsis karas?

  

NATO pajėgos Afganistane teigia nuo 2015 metų neatliekančios kovinių užduočių, kai pasikeitė Aljanso misijos šioje šalyje pobūdis.

 

„Daug Aljanso šalių jautė vadinamąjį Afganistano nuovargį, kai tapo nebeįmanoma tęsti karo, neatnešančio jokių pokyčių. Todėl manau, kad misijos pasikeitimas buvo teisingas žingsnis, nes jis leidžia tinkamai vystyti patį Afganistaną“, – teigė P. Lukasiewiczius.

 

Pasikeitus NATO misijai jos karių skaičius Afganistane nuosekliai mažėjo.

 

Pasak I. Koreivaitės, tai nuspręsta suvokus, kad nugalėti talibų iki galo vis tiek nepavyks, o galutinė taika įmanoma tik tada, kai šalyje nebus užsieniečių karių.

 

„Veržiantis į Afganistaną pagrindinė idėja buvo nugalėti terorizmą ir sunaikinti radikalias grupuotes, bet galiausiai buvo sutarta, kad reikia naikinti ne grupuotes, o idėją“, – tvirtino mokslininkė.

 

Tačiau saugumo padėčiai Afganistane prastėjant, JAV ir kitos šalys pernai vėl padidino karių skaičių.

 

„Kai ISAF ėjo į pabaigą 2014 metais, tuometiniai ambasadoriai kalbėjomės su ISAF vadu generolu Josephu Dunfordu ir klausėme, kiek aukų Afganistano kariuomenėje ir policijoje būtų priimtina“, – prisiminė P. Lukasiewiczius.

 

„Mes sutarėme, kad tai bus maždaug 5 tūkst. žmonių per metus. (...) Dabar matome pranešimus, kad Afganistano policija ir kariuomenė praranda po 50 žmonių kasdien, o tai sudarytų 12 tūkst. per metus. Tai mums pasako apie dabartinės NATO misijos sąlygas ir aplinkybes“, – teigė ekspertas.

 

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad NATO pajėgų padidėjimas Afganistane tėra laikinas žingsnis.

 

„Aš manau, kad Donaldas Trumpas laukia savo antros kadencijos, kad pabaigtų šį karą. Tai jam sukurtų taikdario įvaizdį, o be to, jis nuo pat pradžių nepalaikė šito karo“, – sakė buvęs Lenkijos karininkas.

 

 

 

-----------------------------

BNS žurnalisto kelionės į Afganistaną išlaidas iš dalies padengė Lietuvos Krašto apsaugos ministerija. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.

 

BNS nuotrauka

 

 

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media