Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
2 3 4 6
13
26 27
28 29 30 3

 

Korupcijos prevencijos programa

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos ministro

2017 m. balandžio 7 d.

įsakymu Nr. V-318

 

 

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS 2017–2021 METŲ

ANTIKORUPCINĖ PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Krašto apsaugos sistemos korupcijos prevencijos 2017–2025 m. programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė kovos su korupcija programa), Valstybės įstaigos korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 2-100 „Dėl Valstybės įstaigos korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Europos Komisijos 2014 metų kovos su korupcija Europos Sąjungoje ataskaita, skelbiama Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/, sociologinių tyrimų apie korupcijos situaciją Lietuvoje rezultatais, krašto apsaugos sistemos veiklos sričių antikorupcinės analizės praktine patirtimi bei rezultatais ir kitais teisės aktais.

 

2. Programa grindžiama teisės aktuose nustatytomis korupcijos prevencijos priemonėmis, visuomenės ir krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių (toliau – darbuotojai) antikorupciniu švietimu ir informavimu.

 

3. Programos paskirtis – užtikrinti korupcijos prevenciją KAS, siekti kompleksiškai šalinti neigiamas sąlygas, skatinančias korupcijos atsiradimą, siekti asmenis atriboti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo bei kitų veiksmų, kurie didina korupcijos sklaidą KAS. Programa siekiama skatinti nesitaikstyti su korupcija, teikti paramą vykdant korupcijos prevenciją, bendradarbiauti su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kitais asmenimis, ginant prigimtines ir kitas žmogaus teises ir laisves.

 

4. Programa nustato pagrindinius kovos su korupcija KAS institucijose tikslus ir uždavinius, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje ir reglamentuoja korupcijos prevencijos priemonių taikymą.

 

5. Programa įgyvendinama pagal krašto apsaugos ministro tvirtinamus programos įgyvendinimo priemonių planus.

 

6. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme ir Nacionalinėje kovos su korupcija programoje.

 

II SKYRIUS

APLINKOS ANALIZĖ

PIRMAS SKIRSNIS

SOCIOLOGINIŲ TYRIMŲ DUOMENYS

 

7. Korupcija yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliančių grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiančių socialinį teisingumą, konkurenciją, verslo sąlygas, stabdančių ekonomikos plėtrą, keliančių pavojų valstybės valdymui, valstybės institucijų stabilumui ir visuomenės moralei.

 

8. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2016 metais atliko sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT). Tyrimas suteikia galimybę įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje bei palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais, išsiaiškinti Lietuvos piliečių požiūrį į korupciją, jos formas, mastą bei prevencijos priemonių veiksmingumą. Atliekant tyrimą buvo apklaustos tikslinės grupės: 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai arba jų nurodyti įmonių atstovai ir valstybės tarnautojai. Remiantis sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenimis, darytina išvada, kad antikorupcinė aplinka Lietuvoje gerėja. Šis tyrimas parodo, kad vis dar yra skirtumas tarp korupcijos suvokimo ir korupcinės patirties, t. y. gyventojai dažnai neigiamai vertina korupcinę aplinką šalyje ar tam tikroje institucijoje, nors patys asmeniškai su korupcija nebuvo susidūrę.

 

Iš atlikto sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ matyti, kad 56 proc. gyventojų, 35 proc. verslo atstovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų korupciją laiko labai rimta problema. Palyginti su 2014 m., asmenų, nurodžiusių, kad tai „rimta problema“, padaugėjo (2014 m. buvo 48 %). Palyginti su 2014 metais, padaugėjo įmonių vadovų, nurodžiusių, kad tai yra „rimta problema“ (2014 m. buvo 30 %, 2011 m. – 39 %, 2007 – 34 %, 2005 – 51 %). Valstybės tarnautojai, palyginti su gyventojais apskritai ir verslininkais, korupciją kaip labai rimtą problemą minėjo rečiau – 6-oje vietoje (32 %). 2014 m. korupcija buvo minima 7-oje vietoje (29 %).

 

Iš Lietuvos korupcijos žemėlapio matyti tendencijos, kad valstybės tarnautojai antikorupcinę aplinką vertina geriau nei gyventojai apskritai ir verslo sektorius.

 

Buvo pateiktas 15 svarbiausių Lietuvos institucijų sąrašas ir buvo prašoma nurodyti, kurios iš jų yra labai korumpuotos ir kurios iš dalies korumpuotos. Kaip labai korumpuotos buvo minimos tokios institucijos: Seimas – 53 %, partijos – 51 %, teismai – 37 %, Vyriausybė – 36 %. Nuo 2014 m. gerokai padaugėjo teigiančių, kad labai korumpuotas yra Seimas (buvo 34 %), partijos (buvo 31%), Vyriausybė (buvo 22 %). Įmonių vadovai kaip labiausiai korumpuotas įvardijo politines partijas – 44 %, Seimą – 42 %, miestų ir rajonų savivaldybes – 28 %, Vyriausybę – 26 %. Daug blogiau vertinamos politinės partijos, Seimas, Vyriausybė. Valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas institucijas nurodė politines partijas – 47 % (2014 m. buvo 35 %), Seimą – 37 % (buvo 31 %), miestų ir rajonų savivaldybes – 36 % (buvo 26 %). Gerokai rečiau kaip „labai korumpuota“ paminėta prokuratūra –13 %, o buvo 27 %.

 

Gerokai padaugėjo nurodžiusių, kad labai korumpuota Krašto apsaugos ministerija, – 22% (buvo 5%). Pagal šį rodiklį ministerija pakilo iš 12-os į 2-ą vietą.

 

Gyventojai, vertindami konkrečių ministerijų ar įstaigų korumpuotumo lygį, Krašto apsaugos ministeriją priskyrė prie labai korumpuotų – 22%; Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamentą labai korumpuotu laiko 28% gyventojų. Palyginti su Lietuvos gyventojais apskritai, įmonių vadovai labai korumpuotu laiko Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamentą – 23 %. Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamentą kaip labai korumpuotą nurodė 26 % valstybės tarnautojų.

 

9. Europos Komisijos 2014 metų vasario mėnesį paskelbti „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai rodo, kaip Lietuvos gyventojai vertina korupcijos situaciją Lietuvoje: 58 proc. respondentų teigė, kad korupcija yra labai paplitusi (Europos Sąjungos vidurkis – 27 proc.). Maniusiųjų, kad korupcijos lygis šalyje per pastaruosius 3 metus labai išaugo, Lietuvoje buvo 24 proc. (Europos Sąjungos vidurkis – 29 proc.).

 

10. Tarptautinių tyrimų, tokių kaip atliekamų organizacijos Transparency International, duomenimis, korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje 2015 m. pakilo iki 61 balo, 2014 m. buvo pripažintas esantis 58 balų, 2013 m. – 57 balų, o 2012 m. – 54 balų. Nuo 2011 m. Lietuva pagal šį indeksą pakilo iš 50 į 32 vietą. Nepaisant šių pasiekimų, korupcija tiek politiniu, tiek administraciniu lygmeniu mūsų šalyje tebėra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių piliečių nusivylimą valstybe.

 

ANTRAS SKIRSNIS

GYNYBOS SEKTORIAUS SKAIDRUMO PASAULINIS VERTINIMAS

 

11. „Transparency International“, Jungtinėje Karalystėje 2015 m. atlikusi 21 NATO šalies ir 12 NATO partnerių pasirengimo išvengti korupcijos gynyboje tyrimą, pateikė gynybos sektoriaus skaidrumo pasaulinį vertinimą.

2015 m. tyrimo metu buvo vertintos šios NATO šalys: Lietuva, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kroatija, Latvija, Lenkija, Nyderlandų Karalystė, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.

Taip pat buvo vertintos šios NATO partnerės: Afganistanas, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Serbija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Ukraina, Uzbekistanas.

Tyrimo metu buvo vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos politikos, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų srityse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į vidutinės korupcijos rizikos grupę C, artimiausios kaimynės Latvija ir Lenkija – į grupę B. Į aukščiausią A grupę pateko Jungtinė Karalystė ir Naujoji Zelandija.

Analizuojant politinį faktorių, Lietuva gavo 65 % (atitinka grupę C), finansinį – 81 % (atitinka grupę B), personalą – 63 % (atitinka grupę C), karines operacijas – 40 % (atitinka grupę D), įsigijimus – 60 % (atitinka grupę C).

Vertinime pabrėžiama, kad, Lietuvai atnaujinus privalomąją karo tarnybą, padidėja korupcijos pasireiškimo tikimybė, nes, atrenkant personalą į privalomąją karo tarnybą, nėra tvirtų svertų sveikatos patikrinimo skaidrumui užtikrinti.

Taip pat pažymima, kad nepakanka KAS vadovybės nuomonės korupcijos prevencijos klausimais pristatymų žiniasklaidoje, viešai neprieinama skyrimo į pareigas ir karinių laipsnių suteikimo sistema, nėra teisės aktų, reglamentuojančių veiksmus, nustačius kyšininkavimo atvejus skiriant į pareigas.

Įsigijimų srityje pasigendama veiksmingų priemonių, atgrasančių nuo supaprastintų pirkimų mechanizmo naudojimo. KAS, organizuodama pirkimus, netikrina, ar konkursuose dalyvaujančios organizacijos turi ir efektyviai naudoja antikorupcines programas ir verslo etikos kodeksus, nėra nustatyta aiški įsigijimuose dalyvaujančių tarpininkų kontrolė, nėra viešų duomenų apie įsigijimus atliekančių asmenų mokymą.

Pabrėžiama, kad nėra duomenų apie doktrinos dėl korupcijos valdymo ir antikorupcinių priemonių taikymą karinių operacijų metu ir personalo, dalyvaujančio operacijose, antikorupcinį mokymą. Vertinimo kriterijų reikšmes taip pat mažina ir tai, kad nėra viešai prieinamų duomenų apie efektyvų elgesio kodeksų taikymą, nėra nustatyto jų taikymo kontrolės mechanizmo.

Lietuvai siekiant didinti gynybai skiriamas lėšas iki 2 proc. BVP, rekomenduojama užtikrinti didesnį pirkimų skaidrumą ir stebėseną. Nepakankamas vidinių procedūrų ir gynybos išlaidų skaidrumas bei prasta antikorupcinė veikla su visuomene yra esminiai antikorupcijos iššūkiai Lietuvos gynybos sektoriuje.

 

TREČIAS SKIRSNIS

POLITINIAI IR TEISINIAI VEIKSNIAI

 

12. Septynioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai Seimas pritarė 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nustatyti svarbiausi kovos su korupcija siekiai ir principai.

 

13. KAS antikorupcinei veiklai ir korupcijos prevencijos organizavimui krašto apsaugos ministrui priskirtose valdymo srityse įtakos turi šalyje vykstantys politiniai procesai, priimami sprendimai, korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

 

14. Teisinė bazė, neefektyvus valstybės turto valdymas, sudėtingos biurokratinės procedūros, pasitaikantys valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba ar pareigų neatlikimo atvejai sukuria prielaidas korupcijos priežasčių šalinimo mechanizmui funkcionuoti, tačiau korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimas šalyje dar nėra patenkinamas, todėl korupcijos prevencijos poveikis korupcijos mastui ir suvokimui yra nepakankamas.

 

15. Pagrindiniai iššūkiai korupcijos prevencijos srityje, kuriuos būtina įveikti, siekiant stiprinti KAS veiklos skaidrumą, viešumą ir atskaitingumą visuomenei, yra šie: užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą, vykdyti sistemingą ir kryptingą antikorupcinę politiką, kurios tikslas – didinti vykdomos veiklos skaidrumą, atskleidžiant ir sumažinant arba pašalinant galimas korupcijos atsiradimo prielaidas.

 

KETVIRTAS SKIRSNIS

KORUPCIJOS PREVENCIJA KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS VEIKLOS SRITYSE, KURIOSE GALIMA KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ

 

16. Įvertinus sociologinių tyrimų duomenis ir atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimus, nustatyta, kad KAS egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė, nes KAS veiklos sritys atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus. Didžiausia tikimybė pasireikšti korupcijai yra pagal 6 kriterijų, nes beveik visose KAS institucijose ir jų padaliniuose naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

 

17. Dauguma KAS institucijų ir jų padalinių korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo proceso metu savo vykdomą veiklos sritį supranta ir vertina labai plačiai: dažniausiai buvo vertinama visos įstaigos vykdomos veiklos atitiktis Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams, neidentifikuojant atskirų rizikingų veiklos sričių ar procedūrų, skirtų pavestoms funkcijoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad KAS institucijų ir jų padalinių vykdomos veiklos sritys ir Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai išlieka tie patys, susidarė situacija, kad kai kurios KAS institucijos ir jų padaliniai kiekvienais metais teikė beveik tą pačią informaciją apie jų atliktą korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, kuri iš esmės atspindi tik bendrą KAS institucijų ir jų padalinių vykdomos veiklos sričių atitiktį Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams. KAS institucijose ir jų padaliniuose, pasirinkusiuose tokį veiklos srities nustatymo modelį, išsamesnė atskirų veiklos sričių analizė ir vertinimas paprastai buvo atliekami labai paviršutiniškai, taip pat nebuvo numatomos ir įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės, skirtos korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metu nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams šalinti ar mažinti.

 

18. Siauresnis vertinamos srities suvokimas užtikrintų nuodugnesnį srities vertinimą, galimų rizikos veiksnių nustatymą ir priemonių, skirtų jiems pašalinti, numatymą.

 

19. Įvertinus antikorupcinių mokymų organizavimą KAS, pažymėtina, kad ši funkcija vykdoma pakankamai gerai, tačiau darbuotojų dalyvavimą antikorupciniuose mokymuose varžo finansinės galimybės. Planuojant KAS darbuotojų dalyvavimą antikorupciniuose mokymuose, būtina įvertinti atskirų valstybės tarnautojų ir darbuotojų kategorijų vykdomų funkcijų specifiką. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į korupcijos prevenciją ir kontrolę KAS vykdančių asmenų ir viešųjų pirkimų komisijų narių antikorupcinių mokymų organizavimą.

 

20. Pažymėtinas skirtingas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo proceso organizavimas, vykdymas, vertinamų sričių apibrėžimas, skirtingo turinio ir apimties vertinimo aprašymų pateikimas Krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai (toliau – KAM GI), nenuoseklus vertinamų veiklos sričių parinkimas, korupcijos pasireiškimo tikimybės analizės stoka. Visi šie veiksniai sąlygoja bendros ir koordinuotos korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimo sistemos nebuvimą, paviršutinišką KAS veiklos sričių vertinimą, kai vertinant nenustatomi realūs KAS egzistuojantys korupcijos rizikos veiksniai, neinformatyvių duomenų, būtinų motyvuotai išvadai parengti, teikimą KAM GI.

 

21. Siekiant padidinti veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo sistemos veiksmingumą, svarbu užtikrinti antikorupcinių procedūrų atlikimo operatyvumą ir profesionalų rezultatų panaudojimą veiklos skaidrumui didinti. Todėl tikslinga antikorupciniu požiūriu įvertinti visas rizikingiausias veiklos sritis, įgyvendinti būtinas prevencijos priemones, įvertinti šių priemonių poveikį korupcijos situacijai ir rizikos lygiui, užtikrinti korupcijos prevencijos procedūrų tęstinumą ir nuoseklų tobulinimą, atsižvelgiant į praktinę patirtį ir einamojo laikotarpio aktualijas.

 

22. KAS stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:

 

Vidiniai veiksniai

Stiprybės

Silpnybės

KAS vykdomos kovos su korupcija priemonės: patvirtinta KAS kovos su korupcija programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, teisės aktai vertinami antikorupciniu požiūriu, nustatomos KAS veiklos sritys, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

Formalus požiūris į kovos su korupcija priemonių įgyvendinimą KAS institucijose ir jų padaliniuose.

Nuolatos vykdoma KAS kovos su korupcija programos priemonių įgyvendinimo kontrolė ir stebėsena.

Nepakankama KAS institucijų ir jų padalinių asmenų, atsakingų už korupcijos prevenciją, kvalifikacija.

Visuomenei teikiama informacija apie KAS veiklą, planuojamus pirkimus.

Ne visuomet informacija visuomenei teikiama patogia forma ir pakankamos apimties.

Išoriniai veiksniai

Galimybės

Grėsmės

Užtikrinta galimybė pranešti apie galimą korupcinio pobūdžio veiką.

Visuomenės pasyvumas, nenoras dalyvauti antikorupcinėje veikloje.

Informacijos apie KAS veiklą viešinimas.

Nesusiformavusi aktyvi visuomenė, kuri reikalautų išsamios informacijos apie KAS veiklą ir sugebėtų ją kritiškai vertinti.

Užtikrintas efektyvus kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas.

KAS institucijų ir jų padalinių vadovų formalus požiūris į antikorupcinę veiklą, visuomenės pilietiškumo stoka.

 

23. Per 2016 metus korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos atvejų KAS nenustatyta. 2014–2015 KAS buvo nustatyti du, galimas dalykas, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos atvejai, kurių priežastys pašalintos, atliktų tyrimų rekomendacijos įgyvendintos, numatyti vidaus kontrolės sistemos elementai.

 

PENKTAS SKIRSNIS

KAS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

 

24. Kasmet antikorupciniu požiūriu vertinamos KAS veiklos sritys ir įgyvendinamos būtinos korupcijos prevencijos priemonės. Įgyvendintos korupcijos prevencijos priemonės užtikrino skaidresnį ir aiškesnį veiklos sričių teisinį reglamentavimą, korupcijos prevencijos kontrolės procedūros suteikė patirties antikorupcinės veiklos organizavimo srityje. Informacija apie kovos su korupcija KAS priemonių įgyvendinimą skelbiama Karšto apsaugos ministerijos interneto svetainės skyriuje „Korupcijos prevencija“.

 

25. Visiems suinteresuotiems subjektams sudarytos galimybės pranešti apie įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pateikti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių tobulinimo telefonu arba elektroniniu paštu adresu „karstalinija@kam.lt“, informuojama, kad pranešimus, pasiūlymus ir informaciją taip pat galima pateikti žodžiu ir raštu asmenims, įgaliotiems vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę KAS, skelbiami asmens, atsakingo už korupcijos prevenciją KAS, kontaktiniai duomenys.

 

26. Atsižvelgiant į 2015 m. „Transparency International“ atliktą Lietuvos gynybos sektoriaus skaidrumo vertinimą ir pateiktas rekomendacijas, patikslintas kovos su korupcija priemonių planas, įgyvendinamos reikiamos priemonės.

 

27. KAS veikla yra pakankamai reglamentuota įstatymuose ir kituose teisės aktuose. KAS institucijų ir jų padalinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra nuolat tobulinami, siekiant išnaudoti turimus išteklius ir užkirsti kelią galimam korupcijos pasireiškimui. Nuolat vykdoma teisinio reguliavimo stebėsena, koreguojami vidaus teisės aktai, teikiami siūlymai kompetentingoms institucijoms. Formuojama įslaptintos informacijos apsaugos, dokumentų valdymo, veiklos administravimo politika ir koordinuojamas bei kontroliuojamas jos įgyvendinimas, tikslinami teisės aktai, susiję su KAS institucijų ir jų padalinių veiklos administravimu, įslaptintos informacijos apsauga, dokumentų valdymu, reikalavimų įgyvendinimu, atliekamas įslaptintos informacijos apsaugos būklės vertinimas ir nustatytų trūkumų šalinimo kontrolė. Kontrolės principai, organizavimas ir eiga bei apimtis išsamiai reglamentuoti nuostatuose, tvarkos aprašuose ir kituose teisės aktuose. Atliekama prevencinė, lyginamoji ir grįžtamoji kontrolė.

 

III SKYRIUS

KAS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS TIKSLAI,

UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

28. KAS Programos strateginis tikslas – stiprinti korupcijos prevenciją ir kontrolę, didinti veiklos skaidrumą, viešumą ir atskaitingumą visuomenei, stiprinti atsparumą korupcijai.

 

29. Siekiant KAS antikorupcinės programos tikslo, bus įgyvendinami šie uždaviniai:

29.1. nustatyti korupcijos paveiktas sritis KAS ir sąlygas jai atsirasti bei plisti, teikti siūlymus dėl galiojančių teisės aktų tobulinimo;

29.2. vykdyti nuolatinę kryptingą korupcijos prevencijos politiką, užtikrinti veiksmingą numatytų kovos su korupcija KAS priemonių įgyvendinimą;

29.3. didinti KAS dirbančių asmenų antikorupcinį sąmoningumą ir principingumą;

29.4. stiprinti viešųjų pirkimų priežiūrą, įsteigiant KAS įsigijimų ir aprūpinimo agentūrą;

29.5. sukurti skaidrią ir efektyvią KAS įsigijimų proceso reglamentavimo, kontrolės ir sprendimų priėmimo sistemą;

29.6. informuoti visuomenę apie KAS veiklą, skatinti nepakantumą korupcijos apraiškoms ir įtraukti visuomenę į korupcijos prevenciją, didinti sprendimų ir procedūrų skaidrumą, viešumą, pasitikėjimą KAS institucijomis.

 

30. KAS Programos tikslo rezultato kriterijus vertinamas pagal nustatyto tikslo pasiekimą – išaugęs visuomenės pasitikėjimas KAS, išaugęs KAS personalo sąmoningumo ir korupcijos bei jos padarinių suvokimo lygis.

 

31. Programos uždavinių įgyvendinimas vertinamas pagal priemonių plane nustatytus laukiamo rezultato vertinimo kriterijus.

 

IV SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, ATSKAITOMYBĖ,

ATNAUJINIMAS, FINANSAVIMAS

 

32. KAS Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja krašto apsaugos generalinis inspektorius.

 

33. Krašto apsaugos generalinio inspektoriaus pasitelkta institucija – KAM GI – organizuoja ir kontroliuoja Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių, priskirtų KAS, įgyvendinimą, taip pat organizuoja KAS kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano rengimą ir kontroliuoja, kaip jis įgyvendinamas.

 

34. Programos uždaviniams įgyvendinti sudaromas priemonių planas, į kurį įtraukiamos Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos plano priemonės, už kurias atsakinga Krašto apsaugos ministerija, ir priemonės, skirtos antikorupcinio švietimo sklaidai didinti, KAS darbuotojų antikorupcinės elgsenos paskatoms stiprinti.

 

35. Antikorupcinės krašto apsaugos sistemos programos įgyvendinimo priemonių planas yra neatskiriama Programos dalis. Jis tvirtinamas ir atnaujinamas krašto apsaugos ministro įsakymu atsižvelgiant į galimas ar nustatytas korupcijos pasireiškimo KAS sritis ir programos įgyvendinimo stadijas. Priemonių plane nustatomas priemonių turinys, už priemonių įgyvendinimą atsakingos KAS institucijos ir jų padaliniai, priemonių įgyvendinimo terminai ir priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai.

 

36. Už Programos įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako priemonių plane nustatytas priemones vykdančių KAS institucijų ir jų padalinių vadovai.

 

37. KAS Programos įgyvendinimo stebėsenai atlikti KAS institucijų ir jų padalinių vadovai paskiria atsakingus asmenis ir apie tai informuoja krašto apsaugos generalinį inspektorių, kuris pagal kompetenciją atlieka korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcijas.

 

38. KAS institucijos ir jų padaliniai, atsakingi už programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, kas keturis mėnesius (iki kiekvieno po to einančio mėnesio 15 d.) KAM GI raštu pateikia informaciją apie programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo eigą, jų veiksmingumą, problemas, susijusias su priemonių vykdymu. KAM GI apibendrintą informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių plano įvykdymą KAS pateikia krašto apsaugos ministrui.

 

39. Informacija apie Programos ir priemonių plano įgyvendinimą viešai skelbiama Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

 

40. Programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas yra periodiškai peržiūrimi, prireikus atnaujinami ir papildomi. Programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas taip pat atnaujinami ir papildomi atsižvelgiant į STT ir kitų kompetentingų institucijų rekomendacijas.

 

41. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti problemas ir kliūtis, atsirandančias įgyvendinant priemones, teikiama jų įgyvendinimo stebėsenai būtina informacija.

 

42. Už netinkamą Programos ir jos priemonių plano vykdymą, netinkamą informacijos teikimą atsakingiems asmenims, kontroliuojantiems, kaip įgyvendinama Programa, Programoje ir priemonių plane nustatytų terminų nesilaikymą taikoma tarnybinė ar drausminė atsakomybė.

 

43. Programos įgyvendinimas finansuojamas iš KAS skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

_________________________

 

Informacija atnaujinta 2017.04.11
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media